Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-657-397/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-24
Bylos Nr.
AN2-657-397/2017
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00232-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Pažeidėjas
D. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-657-397/2017Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00232-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties D. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą nubaustas 300 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d., 06.27 val., Kėdainių r. sav., Kėdainiuose, Kauno g., vairavo automobilį būdamas neblaivus (0,58 prom.).D. B. šį pareigūno nutarimą apskundus, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pažeidėjo skundas atmestas padarius išvadą, kad skundą padavusio asmens motyvai nėra ypač svarūs ar išskirtiniai, paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui atitinka ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka asmens padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra adekvati asmens neteisėto elgesio pasekmė ir turi sukelti pažeidėjui neigiamas pasekmes.Apeliaciniame skunde D. B. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono PK 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 66ANN-112698131-17 ir paskirti jam 2017 m. rugsėjo 21 d. skunde nurodytais motyvais bei argumentais švelnesnę nuobaudą.Skunde jis teigia, kad teismas visas jo skunde nurodytas aplinkybes bei argumentus vertino šališkai, t.y. aplinkybes dėl šeimyninės padėties bei situaciją su neįgalia mama, jo dabartinį darbą, praeityje buvusius KET pažeidimus, už kurių padarymą nuobaudos nebegalioja, vertino tik kaip didelės reikšmės neturinčias aplinkybes.Skunde nurodoma, kad apeliantas suprato savo nusižengimo pavojingumą, galimas pasekmes ir t.t. Tačiau teismas iš viso neatkreipė dėmesio į jo skunde nurodytus teisinius argumentus dėl padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio ir kaltės, dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, dėl ankstesnio patraukimo administracinėn atsakomybėn ir vairavimo stažo, dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių, dėl administracinio pažeidimo padarinių, dėl administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo ir dėl kitų aplinkybių.Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismui išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus jo skundo motyvus ir argumentus, buvo akivaizdu pastebėti ir padaryti tinkamas išvadas, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skunde D. B. sutikdamas su padaryto pažeidimo kvalifikacija, kelia jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK nuostata iš esmės atkartoja iki tol galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, kurias taikant, teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninanti.Iš bylos aplinkybių matyti, kad D. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, lygi minimaliam to paties straipsnio 9 dalyje numatytam terminui. Institucija, paskyrusi šią nuobaudą, pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodyta pareiškėjo skunde, apylinkės teismas, atmesdamas skundą dėl Institucijos nutarimo, išsamiai ir visapusiškai įvertino D. B. atsakomybę ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka asmens padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra adekvati asmens neteisėto elgesio pasekmė ir turi sukelti pažeidėjui neigiamas pasekmes. Šių pirmosios instancijos teismo argumentų nepašalina ir D. B. skunde nurodomos jo šeiminės ar darbo aplinkybės, apie kurias pažeidėjui buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Minėtos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimui, kadangi jos nebuvo pakankamos sulaikyti pareiškėją nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti dėl pažeidimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ar jo artimųjų ratui, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad D. B., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas.Apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, asmuo, kurio darbinės funkcijos tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų pavojingumą, kurio nešalina ir skunde nurodomos aplinkybės, jog nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių, kad D. B. transporto priemonę vairavo maksimaliai 50 km/h greičiu, o pažeidimas padarytas gerai žinomoje teritorijoje ir anksti ryte, kai eismas nėra intensyvus, kad alkoholį vartojo iš vakaro, ir pan. Pažymėtina ir tai, kad, nors pareiškėjas savo kaltę dėl pažeidimo padarymo pripažino ir nurodė besigailintis, Institucija nutarime nepripažino šios aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia, tačiau, kaip matyti, jam buvo skirta ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali bauda ir specialiosios teisės atėmimas yra skirtas minimaliam sankcijoje nustatytam terminui, todėl dar labiau trumpinti administracinio poveikio priemonės nustatyto termino ar ją panaikinti nėra pagrindo, jos skyrimas atitinka ANK 34 straipsnyje nustatytas administracinio poveikio priemonės skyrimo taisykles. Vertinant pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, pažymėtina ir tai, kad administracinį nusižengimą, už kurio padarymą D. B. nubaustas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, jis padarė nors ir neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau, kaip matyti iš 2017 m. rugsėjo 4 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, D. B. už greičio viršijimą yra baustas du kartus. Nors apeliantas skunde apygardos teismui nurodo, kad teisę vairuoti yra įgijęs prieš 11 metų ir yra tik tris kartus baustas už smulkius administracinės teisės pažeidimus, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, leistino greičio viršijimas taip pat priskirtinas šiurkštiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams. Šių duomenų visuma rodo, kad anksčiau D. B. paskirtos administracinės nuobaudos (baudos) savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų D. B. nuo naujų nusižengimų darymo, nes jis ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių – padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir tai rodo nubaustojo neatsakingą požiūrį. Todėl administracinį teisės nusižengimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.Į pažeidėjo nurodytas aplinkybes, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjo, taip pat, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam ir jo šeimos nariams didelių nepatogumų, kitas D. B. asmenį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, nagrinėdamas D. B. skundą dėl Institucijos nutarimo. Pritardamas žemesnės instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog minėtos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių jam būtų galima taikyti ATPK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei dar labiau sutrumpinti paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą. Taip pat pritartina, jog vien tai, jog asmuo padarė nusižengimą, susijusį su alkoholio vartojimu, dar nereiškia, kad įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje asmeniui yra galima kaip alternatyvi, vietoje privalomos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Apygardos teismo vertinimu, paskyrus privalomą poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą - už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nėra pagrindo taikyti išimtinę pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančią nuostatą. D. B. kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, atmesdamas D. B. skundą dėl Institucijos nutarimo, nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ar jos nepanaikindamas bei nepakeisdamas kita, įstatymo nuostatų nepažeidė, išsamiai ir motyvuotai įvertino byloje esančią medžiagą ir apelianto skundo argumentus. Skundžiama Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas