- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- A5.-1951-737/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00103-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Pažeidėjas
- S. P.
- Kategorijos
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui R. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. P. būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vykdydamas darbdavio funkcijas darbuotojo atžvilgiu, leido 2018-06-16 2.50 val. Žeimių g., Jonavoje, R. M., gim. (duomenys neskelbtini), automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teikti taksi paslaugas, nors apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pranešta nebuvo ir sutartis su juo sudaryta nebuvo. Tokiu būdu S. P. neužtikrino, kad visi jo naudai dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Šiais savo veiksmais S. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Teismo posėdžio metu S. P. pripažino savo kaltę dėl nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad nespėjo laiku sutvarkyti R. M. dokumentų ir sudaryti su juo darbo sutarties.
Motyvuojamoji dalis
Be S. P. prisipažinimo, jo kaltę taip pat įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1242-2018, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija (b. l. 4, 9); R. M. apklausos protokolas, kuriame jis nurodė, kad 2018-06-16 jį sustabdžius policijos pareigūnams darbo pažymėjimo jis neturėjo. Jam buvo pasakyta pabandyti dirbti ir jei gerai seksis, tuomet bus priimtas nuolatiniam darbui (b. l. 5-6); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikta informacija (b. l. 13) ir kita bylos medžiaga.
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad S. P. būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vykdydamas darbdavio funkcijas R. M. atžvilgiu, leido R. M. 2018-06-16 2.50 val. Žeimių g., Jonavoje, automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teikti taksi paslaugas, t. y. dirbti nelegaliai, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie priėmimą į darbą neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, kas atitinka nelegalaus darbo sudėties požymius. Nors R. M. paaiškino, kad 2018-06-16 tik pabandė teikti taksi paslaugas, o 2018-06-20 jau gavo darbo pažymėjimą, tačiau nelegalaus darbo ir bandomojo laikotarpio sąvoka aiškiai apibrėžta tiek teismų praktikoje, tiek teisės norminiuose aktuose. Kiekvienas dirbantis asmuo turi teisę gauti minimalų darbo užmokestį, net ir bandymas, mokindamasis dirbti, yra realūs atlikti veiksmai įmonės naudai, ir už tai darbuotojas gali reikalauti darbo užmokesčio, bandomasis laikotarpis ir yra tam, kad būtų supaprastintos darbuotojo atleidimo sąlygos, jei toks darbas jam netinka, be to, susitarimu turi būti nustatytas konkretus jo terminas. Su tiesioginiu darbu susijusių funkcijų pasibandymas, mokymasis privalo būti įformintas oficialiai, apie tai pranešant atitinkamoms institucijoms, todėl teismas daro išvadą, kad yra pilnai įrodytas nelegalaus darbo faktas ir tokia S. P. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
S. P. pateikė prašymą skirti jam mažesnę nei minimalią baudą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, kurią galėtų mokėti dalimis kas mėnesį dvejus metus. Nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra neseniai įsigyta ir dar nėra pilnai atsiskaityta su buvusiu savininku, įmonės mokesčiai kas mėnesį siekia apie 2000 Eur, pelnas nėra didelis. Be to, S. P. augina du mažamečius vaikus, kuriuos turi aprūpinti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. P. kaltu dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis S. P. anksčiau nėra padaręs analogiškų nusižengimų, turi galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Vertinant nusižengimo pobūdį, nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kokia žala tokiu nusižengimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kadangi nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Taigi nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, juo labiau, kai pažeidėjas jų nemotyvavo nei teismo posėdžio metu, nei pateiktame rašytiniame prašyme. Taigi atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, S. P. asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, S. P. skirtina nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį.
Atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Šiuo konkrečiu atveju S. P. nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo prašyme nurodytas aplinkybes – pažymas apie darbo užmokestį, MB „Gintarinis taksi“ mokesčius, pelną, mažamečių vaikų gimimo liudijimus, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, todėl prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis netenkintinas.
S. P. išaiškintina, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
S. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.