Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2019 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-7127-2019 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-7127-2019 A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 144 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2019 m. vasario 19 d. 16.05 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto galiojančio leidimo, skleidė išorinę reklamą ant nuolat ten stovinčios transporto priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Įlenkimų lyginimas be dažymo, tel. (duomenys neskelbtini)“, tokiais veiksmais pažeidęs Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 (toliau – Reklamos įstatymas) 12.1.5 punktą; jam paskirta administracinė nuobauda – 220 Eur bauda (b. l. 24).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. K. teismui pateiktame skunde nurodė, kad 2019 m. liepos 1 d. nutarimas priimtas remiantis subjektyviomis aplinkybėmis, t. y. S. G. pranešimu ir 2019 m. balandžio 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. A121-7317/19(2.1.19-SM4) „Dėl išorinės reklamos ant transporto priemonės fiksavimo“, kuriuose nurodytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad transporto priekaba SARIS G4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinti (duomenys neskelbtini), apskritai nėra naudojama, o stovi išorinės reklamos skleidimo tikslais. Siekdamas paneigti institucijos, priėmusios nutarimą, išvadas dėl transporto priemonės nenaudojimo, A. K. nurodė, kad transporto priekaba yra apdrausta bei turi galiojančią techninę apžiūrą, ji stovi įmonės teritorijoje, tačiau ji nėra nuolatos stovinti, naudojama pagal poreikį, ant jos nėra sumontuoti papildomi reklamos įrenginiai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad aplinkybes apie tai, kad transporto priekaba atitinka techninius reikalavimus, patvirtino ir VĮ „Regitra“, kuri 2019 m. gegužės 30 d. pateikė atsakymą į institucijos, priėmusios nutarimą, pakartotinį paklausimą, kad transporto priekaba SARIS G4 užregistruota su kėbulo kodu DCA (DC – centrinės ašies priekaba, A – bortinė priekaba – transporto priemonė su platforma kroviniams vežti ir bortais), o prie atsakymo pridėtos nuotraukos patvirtina tą aplinkybę, kad nurodyta transporto priekaba VĮ „Regitra“ užregistruota jau su visomis reklamomis. Taip pat nurodė, kad siekdamas išsiaiškinti ar pagal Reklamos įstatymą nurodytai transporto priekabai, kaip skleidžiančiai išorinę reklamą, reikalingas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri 2019 m. liepos 8 d. pateikė atsakymą į paklausimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, mano, jog pateiktai transporto priemonei leidimas įrengti išorinę reklamą nereikalingas. A. K. mano, kad transporto priemonė atitinka Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą, numatantį išimtį, kai transporto priemonei leidimas nereikalingas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. nesupranta, kodėl aiškinantis aplinkybes ir tiriant situaciją, nebuvo atsižvelgta į Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis 3 punktą, numatantį išimtį (b. l. 1-4, 10-14).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veikos skyrius (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2019 m. liepos 1 d. priimtą nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-7127-2019. Institucija nurodė, kad A. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2019 m. vasario 19 d. 16.05 val. (duomenys neskelbtini), ant nuolat ten stovinčios transporto priekabos skleidė išorinę reklamą, neturėdamas leidimo įrengti išorinę reklamą, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, draudžiantį įrengti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą. Atsikirsdama į A. K. skundo argumentus, Institucija nurodė kas pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir Išorinės reklamos įrengimo taisykles yra laikoma išorine reklama. Remiasi Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 2 punktu, numatančiu, kad reklaminiu įrenginiu laikoma speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė (stendas, skydas, stulpas, vitrina ir pan.). Atsižvelgdama į tai, kad Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 2 punkte pateikiamas specialių išorinės reklamos pateikimo priemonių sąrašas nėra baigtinis, nurodė, kad reklaminiu įrenginiu gali būti laikomos ir kitos specialios priemonės, ant kurių yra pateikiama išorinė reklama. Taip pat nurodė, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų matyti, kad reklama yra pateikiama ant tento, kuris yra sumontuotas ant priekabos SARIS G4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užregistruotos su kėbulo kodu DCA, ir kuri yra grandine prirakinta prie stovo, stovi netoli gatvės, prie pat važiuojamosios kelio dalies. Priekaba dengta tentu, ant kurio yra atitinkami užrašai, informacija, kuria skatinama naudotis atitinkamomis paslaugoms, priekaba ir tentas sudaro vientisą objektą ir pagal savo paskirtį yra skirta išimtinai reklamai skleisti. Atkreipia dėmesį, kad minima priekaba nurodytoje vietoje stovėjo ne vieną dieną, apie nusižengimą pranešusio asmens teigimu – visus metus, kas patvirtina faktą, kad priekaba nebuvo naudojama kaip transporto priemonė. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, Institucija daro išvadą, kad priekaba su ant jos sumontuotu tentu yra skirta išimtinai reklamai skleisti, todėl toks tentas šiuo atveju gali būti laikomas reklaminiu įrenginiu, įrengtu ant kelių transporto priemonės. Nurodė, kad ant tento nurodyta informacija, kuria skatinama naudotis atitinkamomis paslaugomis, yra reklama, transporto priemonė stovėjo ir buvo nenaudojama pagal paskirtį, A. K. neturėjo leidimo įrengti išorinę reklamą, todėl Institucija teigia, kad tokia veika prieštarauja Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatoms. Pažymi, kad priekaba SARIS G4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra laikoma transporto priemone, skirta tempti motorine transporto priemone, ir skirta kroviniams vežti, o ne važiuoti su ja į darbą, kaip tai nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Nurodė, kad A. K. skunde remiasi Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu, numatančiu atvejį, kai leidimas nereikalingas, tačiau Institucija atkreipia dėmesį, kad iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonė Lietuvoje buvo užregistruota 2008 m. birželio 10 d., o iš pridėtų nuotraukų matyti, kad ant priekabos buvo pateikta kitokia informacija nei aktualiu metu, todėl daro išvadą, kad priekabos savininkas papildomai užsakė naują tentą su nauja informacija ir ant jos pateikė išorinę reklamą. Taip pat nurodė, kad pažeidimai fiksuoti 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. kovo 5 d., buvo daromos nuotraukos, iš kurių matyti, kad priekaba nebuvo judinama, todėl teigia, kad priekaba nebuvo naudojama pagal paskirtį. Pažymi, kad ir pats A. K. teigė, kad kartais priekabos nejudina ir kelis mėnesius (b. l. 78-83).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytais argumentais ir parodė, kad prieš įsigydamas priekabą, domėjosi dėl leidimo. Nurodytą priekabą turi apie keturis metus, jis yra pirmas jos savininkas Lietuvoje, priekaba originali, ją įsigijo su tentu. Priekaba yra drausta, praėjusi techninę apžiūrą, stovi aikštelėje, esančioje prie jų įmonės UAB „S“ (duomenys pakeisti), (duomenys neskelbtini), įvažiavimas nurodytas (duomenys neskelbtini), pastatyta tvarkingai, toliau nuo gatvės, prirakinta grandine, kad priekabos niekas nepavogtų ar neišstumtų į gatvę, po ko jam tektų atsakyti už tai, kad išvažiavusi į kelią, ji apgadino kitą transporto priemonę. Kai minima priekaba nestovi aikštelėje, joje statomas automobilis. Tiek ant autobuso, tiek ant priekabos užklijuota tokia pati reklama. Buvo atnaujinta galine tento dalis, nes reklama buvo pasenusi, tačiau pats tentas ir konstrukcija yra originalūs. Priekaba yra naudojama tada, kai reikia, ji naudojama kas 2-3 mėnesius, vasarą naudojama dažniau, žiemą – rečiau. Nurodo, kad iki šiol problemų nebuvo, todėl nustebo, kai sulaukė savivaldybės atstovo skambučio. Jis žodžiu konsultavosi su savivaldybės atstovais dėl leidimo, jam buvo pasakyta, kad leidimo nereikia, tada kreipėsi į juos raštu, kad pateiktų atsakymą, po ko reklamos skyrius jam raštu paaiškino, kad leidimo nereikia. Nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi vienas savivaldybės skyrius, kuris išduoda leidimus, leidimo neišdavė, o kitas skyrius jį dėl to nubaudė. Jis neginčija, kad minima priekaba stovi nurodytu adresu, taip pat neneigia, kad reklama sumontuota tam, kad ją skleistų, tačiau nurodo, kad priekaba yra naudojama pagal poreikį.

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. pripažintas kaltu pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2019 m. vasario 19 d. 16.05 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto galiojančio leidimo, skleidė išorinę reklamą ant nuolat ten stovinčios transporto priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Įlenkimų lyginimas be dažymo, tel. (duomenys neskelbtini)“.

ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymą. Ši ANK norma yra blanketinė, nukreipianti į Reklamos įstatymą, be kita ko, numatantį išorinės reklamos draudimus bei reikalavimus.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išorinė reklama – tai reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, langai, durys, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. Išorine reklama taip pat laikoma: reklama, kurios pateikimo priemonės yra patalpose (vitrinose, langų ir (arba) durų vidinėse pusėse), tačiau ji yra matoma iš lauko pusės; iškaboje pateikiama informacija. Šio įstatymo 12 straipsnyje numatyti reikalavimai, taikomi išorinės reklamos įrengimui. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą, neturint leidimo įrengti išorinę reklamą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad leidimas nereikalingas, kai išorinė reklama pateikiama ant transporto priemonės, kuri įrengta kaip prekių pardavimo vieta arba naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį žmonėms ir (arba) kroviniams vežti, išskyrus atvejus, kai ant transporto priemonės įrengiama speciali reklamos pateikimo priemonė ir ant jos pateikiama išorinė reklama.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 „Dėl išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 2.1 punkte numatyta, kad reklaminis įrenginys – speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė (stendas, skydas, stulpas, vitrina ir pan.). Tų pačių taisyklių 4 punkte numatyta, kad išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1–5 dalyse nustatytais išorinės reklamos įrengimo reikalavimais, o šių taisyklių 10 punkte numatyta, kada draudžiama įrengti išorinę reklamą Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje ir kituose išorinės reklamos draudimą nustatančiuose teisės aktuose nustatytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ant transporto priekabos SARIS G4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tento nurodyta informacija buvo skleidžiama reklama. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. nesutinka su priimtu nutarimu dėl to, kad transporto priekaba SARIS G4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios tento nurodyta informacija, laikoma išorinės reklamos įrenginiu, kuriam taikomi Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai, o ne šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, numatanti atvejus, kuomet leidimas išorinės reklamos įrengimui nereikalingas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. teismo posėdyje, be kita ko, nurodė, kad transporto priekaba SARIS G4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota VĮ „Regitra“, praėjusi technikinę apžiūrą, drausta, dengta tentu, ant kurio yra informacija apie įmonės teikiamas paslaugas, priekaba stovi UAB „S“ (duomenys pakeisti) aikštelėje, ja naudojamasi pagal poreikį, retai kas 2-3 mėnesius. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atitinkamas skyrius pradžioje žodžiu, vėliu raštu paaiškino, kad leidimas nereikalingas. Šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytą aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Licencijavimo ir leidimų skyriaus 2019 m. liepos 8 d. raštas Nr. A51-63356/19(2.3.2.1E-TR3), kuriame nurodyta, kad atsižvelgus į pateiktus dokumentus, mano, jog pateiktai transporto priemonei leidimas įrengti išorinę reklamą nereikalingas (b. l. 8, 18). Iš byloje pateikto transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. F 240578 (b. l. 7, 16), išduoto 2015 m. birželio 18 d., matyti, kad transporto priemonė SARIS G4 įregistruota su kėbulo kodu DCA, jai suteiktas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad minima transporto priekaba yra įregistruota, patvirtina ir VĮ „Regitra“ 2019 m. gegužės 30 d. pateiktas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas (b. l. 27), iš kurio matyti, kad transporto priemonė SARIS G4 2015 m. birželio 18 d. įregistruota su kėbulo kodu DCA, transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme – leidžiamas. VĮ „Regitra“, atsakydama į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus paklausimą, nurodė, kad pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintus Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimus, DC reiškia centrinės ašies priekaba, A – bortinė priekaba – transporto priemonė su platforma kroviniams vežti ir bortais; ši transporto priemonė gali būti uždara, jei įrengtas tentas ar kita nuimama konstrukcija, taip pat pateikė dvi nuotraukas (b. l. 34, 35), iš kurių matyti, kad registracijos metu priekaba buvo dengta tentu, ant kurio buvo informacija apie teikiamas paslaugas. Tiek priimant ginčijamą nutarimą, tiek teikiant atsiliepimą į skundą, Institucija iš esmės rėmėsi ta aplinkybe, kad transporto priekaba SARIS G4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo naudojama pagal paskirtį, kadangi iš patikrinimų, atliktų 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. kovo 5 d., metu padarytų nuotraukų (b. l. 56-62) nustatė, kad grandinės, kuria nurodyta priekaba buvo tvirtinama, padėtis buvo nepasikeitusi (b. l. 69). Taip pat rėmėsi apie pažeidimą pranešusio S. G. 2019 m. balandžio 17 d. paaiškinimu, kuriame nurodoma, kad reklaminę priekabą jis pastabėjo daugiau nei prieš metus iki pranešimo, kiekvieną dieną važiuoja šia gatve, nes netoliese dirba, todėl turėjo daug progų pastebėti reklaminę priekabą (b. l. 49). Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, Institucija padarė išvada, kad transporto priekaba nenaudojama pagal paskirtį, todėl laikyta reklamos įrenginiu, skirtu išorinei reklamai skleisti, dėl ko negali būti taikomas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktas, numatantis atvejį, kai leidimas išorinės reklamos įrengimui nereikalingas.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-7127-2019, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 144 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrįstas. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad tarp administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymų aplinkybių kylą prieštaravimai, kurių Institucija, priėmusi nutarimą, nepašalino remdamasi objektyviais duomenimis, o priimdama nutarimą rėmėsi abstrakčiomis aplinkybėmis. Teismas pažymi, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaip minėta, A. K. teismo posėdyje, be kita ko, nurodė, kad nurodyta transporto priekaba yra naudojama pagal poreikį, retai kas 2-3 mėnesius, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija iš esmės rėmėsi ta aplinkybe, kad nurodyta transporto priemonė nebuvo naudojama pagal paskirtį, o tokią išvadą padarė remiantis 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. kovo 5 d. patikrinimų metu padarytomis nuotraukomis, iš kurių nustatė, kad grandinės, kuria priekaba buvo tvirtinama, padėtis buvo nepakitusi, bei S. G. 2019 m. balandžio 17 d. paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis. Iš esmės neaišku kaip ir kuo remiantis, kokiomis specialiosiomis žiniomis, konstatuota nekintama grandinių ant stovinčios priekabos padėtis, kuri, kita vertus, niekaip nepaneigia to, kad priekaba naudojama pagal paskirtį ne nuolat, kasdien, kelis kartus per dieną ją perstatant, o esant poreikiui. Netikėti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Iš esmės kitų objektyvių duomenų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. nurodytą aplinkybę, kad transporto priekaba SARIS G4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojama pagal poreikį, retai kas 2-3 mėnesius, byloje nėra. Priešingai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad transporto priekaba SARIS G4 įregistruota VĮ „Regitra“, jai suteiktas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvauti transporto priemonių viešajame eisme – leidžiama, leidžia daryti išvadą, kad transporto priekaba yra naudojama pagal paskirtį. Juo labiau, priekaba iš tiesų stovi netoli nuo A. K. darbovietės UAB „S“ (duomenys pakeisti). Dėl to taikytinos Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos. Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, leidimas reklamai ant įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka, galinčios dalyvauti transporto eisme priemonių transporto priemonės – priekabos – tento nereikalingas. Priekaba buvo registruota VĮ Regitra jau su tentu, ant jo buvo matyti reklaminiai užrašai, todėl pagrindų jos vertinti kaip specialios reklamos pateikimo priemonės, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2019 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-7127-2019 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. skundą tenkini.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2019 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-7127-2019 ir A. K. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.