- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-02
- Bylos Nr.
- e2-4418-781/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. D. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pakeitimo, suinteresuoti asmens Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė D. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjos V. D. pareiškimas, kuriame pareiškėja prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. M. 2016 m. spalio 10 d. išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 3-9806, penktame punkte nurodytos 93 200,00 Eur piniginės lėšos (grynieji pinigai) iki I. D. mirties buvo jo asmeninė nuosavybė; 2) pripažinti negaliojančia ir pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. M. 2016 m. spalio 10 d. išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 3-9806, dalį – penktą punktą, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro 93 200,00 Eur piniginės lėšos (grynieji pinigai), pašalinant jį iš paveldėjimo teisės liudijimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), jeigu jis neteismingas tam teismui.Nagrinėjamu atveju pareiškėja reiškia dvejopo pobūdžio reikalavimus, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje dėl 93 200,00 Eur grynųjų lėšų paveldėjimo.Iš pareiškimo turinio matyti, kad jis iš esmės pateiktas ypatingosios teisenos tvarka – pareiškėjos procesinis dokumentas įvardintas kaip pareiškimas, įtraukti suinteresuoti asmenys (o ne atsakovai), žyminis mokestis sumokėtas remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nustatančiu žyminio mokesčio dydį ypatingosios teisenos bylose, bylą prašoma nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir kitos aplinkybės.Teismas pažymi, kad CPK 443 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus CPK V dalyje numatytas išimtis.Antruoju reikalavimu pareiškėja, kaip minėta, prašo pripažinti negaliojančia ir pakeisti notarės išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro 93 200,00 Eur piniginės lėšos (grynieji pinigai). Iš pareiškimo turinio nėra aišku ar pareiškėja savo reikalavimą laiko turtiniu/neturtiniu, tačiau jis nėra įkainotas – nenurodyta pareiškimo reikalavimo suma, taip pat, kaip minėta, pareiškėja žyminį mokestį sumokėjo tik kaip už pareiškimą, nagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka. Taigi, šiuo atveju vertintina, ar pareiškėjos antras reikalavimas yra turtinio, ar neturtinio pobūdžio.Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2008).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009). Plėtodamas teismų praktiką, kasacinis teismas, siekdamas suvienodinti bendrosios kompetencijos teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis; jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).Iš pareiškėjos antrojo reikalavimo matyti, kad juo neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos (priešingai, iš esmės prašoma pripažinti, kad pareiškėja nepaveldėjo nurodytų piniginių lėšų po savo motinos mirties), siekiama tik dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančia, jo pašalinimo iš paveldėjimo teisės liudijimo, todėl, teismo vertinimu, įkainuoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, dėl to toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu, atitinkamai šiuo atveju netaikytinas ir CPK 27 straipsnio 1 punktas, kuriame nustatyta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, be kita ko, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų.CPK 26 straipsnyje nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad norima teisme iškelti civilinė byla nepriklauso nei vienai bylų kategorijai, kurios nurodytos CPK 27 ir 28 straipsniuose bei kurias apygardos teismai nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismai.Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju turi būti taikomos bendrosios bylų teismingumą reglamentuojančios teisės normos, pagal kurias pareiškėjos pareiškimas yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų/atsakovų gyvenamosios/buveinės vietos yra Vilniaus mieste (CPK 26 straipsnis, 29 straipsnis, 443 straipsnio 10 dalis).Kadangi pareiškimas neteismingas Vilniaus apygardos teismui, tai pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), išaiškinant, kad toks pareiškimas gali būti reiškiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais,
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pakeitimo, suinteresuoti asmens Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė D. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Išaiškinti pareiškėjai V. D., kad minėtas pareiškimas gali būti paduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.