Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-05-14 · Administracinė byla Nr. I-125-163/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-14
Bylos Nr.
I-125-163/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00340-2009-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Alona Romanovienė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
E.K.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės tarybos
Trečiasis asmuo
M.V.
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-125-163/2010(Proceso Nr. 3-63-3-00340-2009-3)Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 35.3; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui E.K. ir jo atstovui E.K., atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos atstovei Daivai Zūbytei, trečiajam suinteresuotam asmeniui M.V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E.K. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui M.V. dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu (b.l. 5-7) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais bei panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-11-12 sprendimą Nr. T2-291 „Dėl E.K. atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-11-12 sprendimą Nr. T2-292 „Dėl M.V. paskyrimo į mero pavaduotojo pareigas“; priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jo atleidimas iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų yra neteisėtas, nes už 2009-11-12 Tarybos sprendimo projektą Dėl E.K. atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų balsavo 10, t.y. mažiau nei 1/2 visų Palangos savivaldybės tarybos narių, dėl ko buvo pažeista Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jos mero pavaduotojas atleidžiamas iš užimamų pareigų, kai už tokį savivaldybės tarybos sprendimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip ½ visų savivaldybės tarybos narių. Taryba dėl sprendimo projekto Dėl E.K. atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų priėmimo balsavo 2009-11-12, balsų skaičiavimo komisija, suskaičiavusi balsavimo rezultatus konstatavo, kad už balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių, t.y. 11, todėl sprendimas buvo laikomas priimtu. Po tarybos posėdžio balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas informavo pareiškėją, kad vienas iš 11 balsavimo biuletenių, kuriais buvo balsuota už Tarybos 2009-11-12 sprendimo Nr. T2-291 priėmimą, buvo balsavimo biuletenio pavyzdys, o ne originalus balsavimo biuletenis. Pareiškėjas mano, kad toks biuletenis nelaikytinas galiojančiu.

Pareiškėjas ir jo atstovas prašo skundą patenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Pareiškėjo E.K. atstovas E.K. papildomai paaiškino, kad balsavimo biuletenio pavyzdys nėra ir negali būti laikomas balsavimo biuleteniu, todėl po savivaldybės tarybos posėdžio balsų skaičiavimo komisijos primininkui tarp 11 balsavimo biuletenių radus vieną biuletenio pavyzdį, kuriame buvo nurodyta žyma „Pavyzdys“, o ne originalus balsavimo biuletenis, darytina išvada, kad už ginčijamo tarybos sprendimo priėmimą balsavo 10, t.y. mažiau kaip 1/2 visų Palangos miesto savivaldybės tarybos narių. Dėl to buvo pažeista Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis ir nepagrįstai ne tik iš mero pavaduotojo pareigų atleistas E.K., bet ir tą pačią dieną į mero pavaduotojo pareigas paskirta M.V.

Atsiliepimas

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į E.K. skundą (b.l. 37-38) nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti. Mano, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, nes ginčijamas Tarybos sprendimas buvo priimtas slaptu balsavimu, kurio procedūra yra nustatyta Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Tarybos 2009-05-08 sprendimu Nr. T2-126, 77 punkte. Šio punkto antroje pastraipoje numatyta, kad negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat tie, kuriuose pažymėtų pavardžių skaičius viršija renkamų pareigūnų skaičių arba pažymėtas daugiau kaip vienas pasirinkimui duotas teiginys. Pareiškėjas nenurodė nei vienos Reglamento 77 punkte numatytos aplinkybės, dėl ko biuletenį būtų galima laikyti nepatvirtinto pavyzdžio. Kadangi biuletenyje buvo aiškiai suformuluotas teiginys, dėl ko tarybos nariai turi balsuoti, nei balsų skaičiavimo komisijos nariai, nei tarybos nariai posėdžio metu nenurodė, jog balsavimo biuletenyje buvo neaiški antraštė ir jie negalėjo tinkamai balsuoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas Tarybos sprendimas nebuvo priimtas dėl nesurinkto reikiamo balsų skaičiaus.

Atsakovo atstovė Daiva Zūbytė prašo skundo netenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad ginčo biuletenis neatitinka nė vieno tarybos nustatyto pripažintinų negaliojančiais balsavimo biuletenių kriterijaus, todėl pareiškėjo atstovo pozicija, kad biuletenio pavyzdžiu nebuvo balsuojama yra nepagrįsta, nes visi biuleteniai, kuriuos komisija atidavė tarybos nariams balsuoti, atsidūrė balsavimo dėžėje, buvo suskaičiuoti ir patvirtinti. Mano, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl sprendimo paskirti M.V. eiti mero pavaduotojo pareigas panaikinimo negali būti tenkinamas, nes nėra tiesioginio ryšio tarp galimai neteisėto E.K. atleidimo ir M.V. paskyrimo.

Tretysis suinteresuotas asmuo M.V. teismo posėdžio metu nesutiko su pareiškėjo skundu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo E.K. atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų. Šios pareigos priskiriamos politinio pasitikėjimo valstybės tarnybos pareigybėms, o tai lemia ginčo teisinių santykių teisinio reguliavimo ypatumus. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo sąvoką apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą sąvoką politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui.

Ginčo esmė – ar teisėtai ir pagrįstai buvo atlikta procedūra dėl E.K. atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų prieš terminą pagal nepasitikėjimo pareiškimą. Pareiškėjas siekia, kad būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas 2009-11-12 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-291 „Dėl E.K. atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“, nes jį priimant pažeista procedūra, t.y. prie balsavimo biuletenių buvo priskaičiuotas ir balsavimo biuletenio pavyzdys.

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų tvarka sureglamentuota Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnyje (byloje aktuali 2009-07-17 įstatymo Nr. VIII-1316), kurio 1 dalies 7 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas. Iš tokio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad savivaldybės tarybos mero pavaduotojo pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iš šių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus. Nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Kadangi politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo laikui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, nustato tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymu nustatyta kompetencija.

Dėl 2009 m. lapkričio 12 d. Tarybos sprendimo Nr. T2-291 „Dėl E.K. atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ teisėtumo

Pareiškėjas prašo panaikinti 2009-11-19 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-291 „Dėl E.K. atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ ir nurodo, kad priimant sprendimą buvo pažeista atleidimo iš mero pavaduotojo pareigų procedūra, kadangi dėl pareikšto nepasitikėjimo buvo balsuojama slaptu balsavimu, o taip pat po Tarybos posėdžio paaiškėjo, kad vienas iš vienuolikos balsavimo biuletenių, kuriais buvo balsuota už Tarybos 2009-11-19 sprendimo Nr. T2-291 priėmimą, buvo balsavimo biuletenio pavyzdys, kuriame nurodyta žyma „PAVYZDYS“, o ne originalus balsavimo biuletenis. Pareiškėjo nuomone balsavimo biuletenio pavyzdžio negalima laikyti balsavimo biuleteniu. Pripažinus balsavimo biuletenio pavyzdį negaliojančiu, už 2009-11-12 Tarybos sprendimo projektą „Dėl E.K.“ atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ būtų prabalsavę 10, o ne 11 narių, t.y. mažiau kaip 1/2 visų Palangos savivaldybės tarybos narių, dėl ko būtų pažeista Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad mero pavaduotojas atleidžiamas iš užimamų pareigų, kai už tokį savivaldybės tarybos sprendimą balsuoja ne mažiau kaip ½ visų savivaldybės tarybos narių.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pareiškėjas savo skunde kelia klausimą dėl procedūros, numatytos Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnyje bei Reglamento 77 punkte, priimant ginčijamą sprendimą pažeidimų, akcentuodamas tai, kad į balsų skaičių buvo priskaičiuotas ir balsavimo biuletenio pavyzdžiu, o ne balsavimo biuletenio originalu atiduotas balsavimo balsas.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas akcentuoja, kad 2009-11-19 savivaldybės Tarybos sprendimas dėl jo atleidimo iš mero pavaduotojo pareigų buvo priimtas pažeidžiant Vietos savivaldos įstatyme bei Reglamente numatytas sprendimų priėmimo procedūras. Vietos savivaldos pagrindinius principus, savivaldybių institucijų sudarymo, veiklos tvarką, suteiktus įgalinimus reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas. Įstatymo nuostatos detalizuotos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. T2-126 patvirtiname Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamente (b.l. 77-109).

Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Reglamente iš esmės nustatytos tos pačios mero, mero pavaduotojo išrinkimo ir atleidimo taisyklės kaip ir Vietos savivaldos įstatyme. Reglamente numatyta, kad Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma atviru, slaptu ar vardiniu balsavimu (75 punktas). Kaip matyti iš šio teisinio reglamentavimo, nei Vietos savivaldos įstatyme nei Reglamente nėra imperatyviai nustatyta, kad savivaldybės Tarybos nariai sprendimą atleisti merą dėl pareikšto nepasitikėjimo priima atviru balsavimu. Slaptai balsuojama šiame Reglamente nustatytais atvejais, taip pat nusprendus Tarybai (Reglamento 77 punktas). Balsus skaičiuoja tarybos sudaryta slapto balsavimo balsų skaičiavimo komisija, kurios pirmininką ir sekretorių išsirenka komisijos nariai. Posėdžio pirmininkas skelbia balsavimo pradžią ir pabaigą. Balsuojama Tarybos patvirtintais balsavimo biuleteniais, kuriuos balsų skaičiavimo komisija antspauduoja ir išduoda Tarybos nariams. Tarybos nariai pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo lape. Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat tie, kuriuose pažymėtų pavardžių skaičius viršija renkamų pareigūnų skaičių arba pažymėtas daugiau kaip vienas pasirinkimui duotas teiginys. Biuletenyje nepažymėjus nė vienos pavardės ar teiginio, reiškia balsavimą „prieš“. Viename biuletenyje abėcėlės tvarka rašomos tik į vienerias pareigas pretenduojančių kandidatų pavardės. Biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama.

Byloje pateiktas 2009-11-29 vykusio 6-ojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės tarybos 39-ojo posėdžio protokolo išrašas Nr. T3-39 (b.l. 49-51), kuriuo patvirtinama, kad vykusio Tarybos posėdžio metu posėdžio dalyviui M.S. pasiūlius už vicemerų atstatydinimą balsuoti slaptai ir tokiam pasiūlymui pritarus 18 iš teismo posėdyje dalyvavusių 19 tarybos narių, buvo nuspręsta pasirinkti slaptą balsavimo būdą. Pasirinkę balsavimo būdą, Tarybos nariai pradėjo slapto balsavimo procedūrą, vienbalsiai patvirtino slapto balsavimo biuletenius ir išrinko Balsų skaičiavimo komisiją, paskyrė Balsavimo komisijos pirmininką. Palangos miesto tarybos nariams buvo išdalinta 19 slapto balsavimo biuletenių dėl E.K. atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų. Atidarius urną rasta 15 biuletenių, iš kurių galiojančių – 13, negaliojančių 2, už balsavo 11, prieš – 2. Slapto balsavimo rezultatai buvo patvirtinti ir priimtas sprendimas. Įvertinus tai, kad nėra imperatyvių įstatyminių nuostatų, kurios reglamentuotų, kokiu būdu (atvirai ar slaptai) savivaldybės taryba turi balsuoti, skirdama ar atleisdama savivaldybės mero pavaduotojus ir atsižvelgiant į administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad balsavimo dėl ginčijamo sprendimo priėmimo procedūra nebuvo pažeista. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad vienas iš vienuolikos balsavimo biuletenių, kuriais buvo balsuota už tarybos 2009-11-12 sprendimo Nr. T2-291 priėmimą, buvo balsavimo pavyzdys, kuriame buvo nurodyta žyma „PAVYZDYS“, o ne originalus balsavimo biuletenis. Ši aplinkybė byloje įrodyta apklausiant liudytojais balsų skaičiavimo komisijos narius N.P., E.S., V.Š., M.S. Toks balsavimo biuletenio pavyzdys nėra ir negali būti laikomas balsavimo biuleteniu, todėl atsakovo argumentas, jog pareiškėjas nenurodė nei vienos Reglamento 77 punkte numatytos aplinkybės, dėl ko biuletenį būtų galima laikyti nepatvirtinto pavyzdžio, yra nepagrįstas, nes tik balsavimo biuletenis gali būti galiojantis arba negaliojantis. Balsavimo biuletenio pavyzdys nėra balsavimo biuletenis, todėl už skundžiamo tarybos sprendimo priėmimą balsavo 10, t.y. mažiau kaip 1/2 visų Palangos miesto savivaldybės tarybos narių, dėl ko buvo pažeistas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog mero pavaduotojas atleidžiamas iš užimamų pareigų, kai už tokį savivaldybės tarybos sprendimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Atsakovo teiginys, kad balsavimo biuletenio pavyzdys galėjo būti paduotas kuriam nors ir tarybos narių vietoje tikro biuletenio, kaip ir pareiškėjo teiginys, kad užpildytas biuletenio pavyzdys atsirado balsadėžėje, nes kažkas norėjo suklastoti balsavimo rezultatus, yra tik prielaidos, kuriomis teismas negali remtis priimdamas sprendimą. Apklausti liudytojais tarybos narius ir aiškintis kaip kuris balsavo, teismas negali, nes balsavimas buvo slaptas. Kritiškai vertintinas ir atsakovo atstovės motyvas, kad ir nepripažinus balsavimo biuletenio pavyzdžio kaip tinkamo biuletenio, pareiškėjas vis tiek atleistas iš pareigų, nes po slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo meras prašė tarybos narių užsiregistruoti prieš balsavimą už sprendimo projektą. Užsiregistravo 19 tarybos narių, meras pateikė balsavimui sprendimo projektą ir visi 19 tarybos narių atviru balsavimu balsavo už (b.l.1 46-147). Šiuo balsavimu tik buvo patvirtintas sprendimo, kuris buvo parengtas atsižvelgiant į slapto balsavimo rezultatus, projektas, bet nesprendžiamas pareiškėjo atleidimo iš pareigų klausimas. Tuo labiau, kad tarybos nariai buvo apsisprendę dėl mero pavaduotojo atleidimo balsuoti slaptai, tai sprendžiant atleidimo klausimą atviru balsavimu tai būtų aiškiai neteisėta.

Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria, ar galima balsavimo biuletenio pavyzdį laikyti balsavimo biuleteniu. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodžius „biuletenis“ ir „pavyzdys“ apibrėžia taip: Biuletenis (2) – 1. trumpas oficialus reikšmingų įvykių pranešimas. 2. periodinis arba tęstinis leidinys. 3. balsavimo lapelis. 4. šnek. nedarbingumo lapelis (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, psl. 84). Pavyzdys (3b) – 1. sektinas dalykas: Vyriškumo, narsumo pavyzdys. Jis buvo visiems pavyzdys. Duok kitiems pavyzdį, kaip dirbti. 2. kuo kas paaiškinama, pavaizduojama: Jis savo gramatikoje duoda nemaža kalbos pavyzdžių. Pailiustruok savo mintį pavyzdžiais. 3. bandomasis, parodomasis gaminys, modelis: Naujausio pavyzdžio televizorius. 4. nedidelis medžiagos kiekis, imamas tikrinti, tirti ir pan.: Ekspedicija parvežė daugybę uolienų pavyzdžių (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, psl. 532). Akivaizdu, kad balsavimo biuletenio pavyzdys yra tai, kuo paaiškinama, pavaizduojama, kaip turi būti balsuojama originaliame balsavimo biuletenyje. Remiantis Reglamento 77 punktu balsuojama Tarybos patvirtintais balsavimo biuleteniais, kuriuos balsų skaičiavimo komisija antspauduoja ir išduoda Tarybos nariams, o ne balsavimo biuletenių pavyzdžiais, todėl teismas daro išvadą, kad Balsų skaičiavimo komisija nepagrįstai pripažino balsavimo biuletenio pavyzdį balsavimo biuletenio originalu ir užskaitė jį kaip balsą. Nepriskaičiavus balsavimo biuletenio pavyzdyje užfiksuoto balso, už skundžiamą 2009-11-12 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-291 balsavo 10, o ne 11 tarybos narių, o tai nesudaro reikiamos 1/2 visų savivaldybės tarybos narių balsų daugumos sprendimui priimti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad E.K. atleidimo procedūrą atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba nors vykdė laikydamasis įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nustatytų reikalavimų, tačiau pažeidė balsų skaičiavimo tvarką. Šis pažeidimas laikytinas esminiu teisės aktuose nustatytų procedūrinių taisyklių pažeidimu, kurie suteikia pagrindą teismui panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-11-12 sprendimą Nr. T2-291 „Dėl E.K. atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“. Pripažinus Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-11-12 sprendimą Nr. T2-291 „Dėl E.K. atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ neteisėtu ir panaikinus yra pagrindas grąžinti pareiškėją E.K. į mero pavaduotojo pareigas, įpareigojant atsakovą sumokėti jam darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.Valstybės tarnybos įstatymas nenumato specialių procedūrų dėl to, kaip turi būti elgiamasi, kai teismas pripažįsta, jog tarnautojas buvo atleistas be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnyje yra numatytos akto panaikinimo teisinės pasekmės. Jame nurodyta, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Be to, reikia vadovautis Darbo kodekso normomis (Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis). Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalis numato, kad tokiu atveju teismas grąžina darbuotoją į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalis). Kadangi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-11-12 sprendimas Nr. T2-291 „Dėl E.K. atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ yra neteisėtas, pareiškėjas E.K. nepareiškė jokių motyvų dėl ko jis negalėtų toliau dirbti, tokių motyvų nepateikė ir atsakovo atstovė bei liudytoju apklausytas Palangos miesto savivaldybės meras V.S., todėl pareiškėjas grąžintinas į iki atleidimo eitas mero pavaduotojo pareigas. Pareiškėjui turėtų būti išmokėtas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką, t.y. nuo 2009-11-12 iki 2010-05-14 ir nuo 2010-05-15 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas teismui nepateikė duomenų apie pareiškėjo darbo užmokestį, todėl teismas negali priteisti pareiškėjui konkrečios sumos, bet atsakovas įpareigotinas užtikrinti, kad Palangos miesto savivaldybės administracija apskaičiuotų ir pareiškėjui E.K. išmokėtų jam priklausantį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.Pareiškėjas, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo jis buvo atleistas iš Palangos miesto savivaldybės tarybos mero pavaduotojo, kartu prašo panaikinti ir Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo M.V. buvo paskirta į mero pavaduotojo pareigas. Šį savo reikalavimą jis motyvuoja tuo, kad M.V. į mero pavaduotojo pareigas buvo paskirta po jo atleidimo iš mero pavaduotojo pareigų, t.y. ji užėmė etatą iš kurio jis buvo atleistas, o kadangi jo atleidimas neteisėtas ir jis gražintinas į buvusias pareigas, M.V. turi būti atleista, nes nėra laisvo mero pavaduotojo etato.Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamente, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr.T2-126 1 punktu, 12.3 punkte numatyta, kad išimtinė Tarybos kompetencija yra mero pavaduotojų skaičiaus nustatymas. Tačiau tiek atsakovo atstovė, tiek liudytoju apklaustas Palangos miesto savivaldybės tarybos meras V.S. teismui paaiškino, kad šios kadencijos Palangos miesto savivaldybės taryba nėra nustačiusi mero pavaduotojų skaičiaus, kad M.V. į mero pavaduotojus buvo paskirta ne į E.K. vietą, o tiesiog pasiūlius ją paskirti mero pavaduotoja ir tarybos nariams slaptai prabalsavus. Šiuo metu meras turi du pavaduotojus, bet gali turėti ir tris ar keturis. Teismui pateiktas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-10-27 sprendimas Nr.146 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos struktūros“ kuriuo patvirtinti 2 mero pavaduotojai yra priimtas 5-ojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės tarybos, o šiuo metu dirba 6 –ojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės taryba, jai šis sprendimas neprivalomas. Iš 6-ojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės tarybos 39-ojo posėdžio protokolo išrašo matyti, kad tarybos posėdyje nebuvo sprendžiama dėl M.V. paskyrimo į atsilaisvinusį mero pavaduotojo etatą, tiesiog meras pasiūlė M.V. į mero pavaduotojo pareigas, buvo balsuojama slaptu balsavimu, visa paskyrimo procedūra buvo išlaikyta ir yra teisėta, todėl teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-11-12 sprendimą Nr.T2-292, kuriuo M.V. paskirta Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotoja ir šioje dalyje pareiškėjo reikalavimas netenkintinas.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-11-12 sprendimas Nr. T2-291 „Dėl E.K. atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ yra neteisėtas, nes priimtas nesilaikant teisės aktuose nustatytų esminių procedūrinių taisyklių, todėl yra naikintinas ir pareiškėjas E.K. grąžintinas į mero pavaduoto pareigas, priteisiant jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos (2009-11-12) iki sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu pareiškėjas turi pateikti išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą. Kadangi pareiškėjas nepateikė bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo ir jų pagrindimo, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesvarstytinas. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašymą su dėl bylinėjimosi išlaidų kartu paskaičiavimu ir jų pagrindimu gali paduoti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendė:

pareiškėjo E.K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-11-12 sprendimą Nr. T2-291 „Dėl E.K. atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“.

Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą grąžinti E.K. į Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.

Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą užtikrinti, kad Palangos miesto savivaldybės administracija išmokėtų E.K. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-11-12 iki 2010-05-14.

Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą užtikrinti, kad Palangos miesto savivaldybės administracija išmokėtų E.K. vidutinį darbo užmokestį nuo 2010 -05-15 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Alona RomanovienėDalia GumuliauskienėEglė Kiaurakytė