- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- I-1323-406/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02358-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 350 Eur, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde, kituose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (b. l. 2, 7, 80; toliau – ir skundas) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno tardymo izoliatorius nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2017 m. spalio 25 d. laikydamas jį pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame reglamentuotas laikinas nuteistojo perkėlimo į tardymo izoliatorių terminas – penkios paros. Pažymėjo, kad nepagrįstai ilgas jo laikymas tardymo izoliatoriuje pablogino jo kalinimo sąlygas, kadangi jam yra skirta laisvės atėmimo bausmė atlikti pataisos namuose, o ne tardymo izoliatoriuje kalėjimo sąlygomis ir kamerų tipo patalpų režimu. Teigė, jog Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atlieka konvojavimus vadovaudamasi planinio konvojaus nustatytu maršrutų grafiku, patvirtintu šios įstaigos vadovo. Akcentavo, kad į Alytaus pataisos namus ir Kauno tardymo izoliatorių yra numatyti konvojavimai kartą per savaitę – trečiadienį, todėl akivaizdu, kad nuteistojo grąžinimas į pataisos namus galimas tik pažeidus aukščiau įvardintą teisės aktą. Pareiškėjo nuomone, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos sudarytas grafikas yra pažeidžiantis teisinį reglamentavimą ir tokiu būdu apsunkinantis pareiškėjo teises į teismo paskirtą jam kalinimą pataisos namuose, o ne tardymo izoliatoriuje. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas – Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir Kauno TI) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 12-14) nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas įstaigoje buvo vieną kartą, 2017 m. spalio 18-25 dienomis. Sutiko su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjas buvo laikomas tardymo izoliatoriuje septynias dienas, tačiau pažymėjo, jog Kauno TI nėra atsakinga už konvojavimo vykdymą ir priimdama etapuojamus suimtuosius (nuteistuosius) vadovaujasi Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytais pagrindais. Pabrėžė, kad įstaiga negali pakeisti planinio konvojavimo maršrutų, todėl savo veiksmus derina su Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nustatytu planinių konvojų maršrutu. Nurodo, kad neplaninį konvojų yra galimybė skirti tik išimtiniais teisės aktuose apibrėžtais atvejais, todėl nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo organizuoti neplaninį konvojų nebuvo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo atstovas – Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST ir Viešojo saugumo tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 43-50, 84-97) bei atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Viešojo saugumo tarnyba vykdo tik asmenų konvojavimo funkciją. Minėta funkcija vykdoma atliekant kratas, priimant konvojuojamuosius, jų pervežimą bei lydėjimą specialiaisiais konvojavimo automobiliais bei jų apsaugą teismuose. Nei vienas iš aukščiau paminėtų veiksmų nėra pareiškėjo skunde pareikštų pretenzijų sudėtine dalimi ir atsakomybės objektu, todėl Viešojo saugumo tarnyba negali prisiimti atsakomybės už kitų subjektų veiksmų ar neveikimo ir priimtų sprendimų galimą neteisėtumą. Turimais Viešojo saugumo tarnybos duomenimis skundo ginčo teisminio nagrinėjimo ribose Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją planinių konvojų maršrutais: 2017 m. spalio 18 d. iš Alytaus pataisos namų konvojuotas planiniu konvojumi į Alytaus pataisos namus 2017 m. spalio 17 d. konvojavimo paraiškoje Nr. 8-10689 nurodytą paskirties punktą - Kauno TI ir 2017 m. spalio 25 d. iš Kauno TI konvojuotas planiniu konvojumi į Kauno TI 2017 m. spalio 24 d. konvojavimo paraiškoje Nr. 84-655 nurodytą paskirties punktą - į Alytaus pataisos namus. Teigė, kad Viešojo saugumo tarnyba neturi teisinių ir techninių galimybių kontroliuoti ar įtakoti asmenų buvimo Kauno TI terminų bei sąlygų. Mano, kad nagrinėjamu atveju nepažeidė jokių teisės aktų. Atkreipė dėmesį, kad pagal Konvojavimo taisyklių 38.8 punktą konvojaus viršininkas, nesant pagrindui nepriimti, privalo priimti ir perduoti konvojuojamuosius, kuriuos reikės lydėti ir saugoti. Priimant konvojuojamuosius konvojavimui VST konvojaus pareigūnai privalomai atlieka asmens kratą, drabužių, daiktų ir maisto produktų apžiūrą. Pretenzijų dėl ginčui aktualių konvojavimų iš pareiškėjo negauta, pareiškėjas dėl galimų jo teisių pažeidimų konvojuojant į VST nesikreipė. Asmens pažeista teisė gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Išreiškė nuomonę, kad pareiškėjui nenurodžius neteisėtų VST pareigūnų veiksmų, nesant jokių teisiškai bei mediciniškai aktualių faktų ar aplinkybių, kurios bylotų tiesioginį ryšį tarp galimų pareiškėjo patirtų fizinės ir/ar dvasinės sveikatos sutrikimų ir konvojavimo įvykių, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, kad septynias dienas jis buvo laikomas Kauno TI, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 7 straipsnio 1 dalies 5 punktu nustatytą penkių parų laikino nuteistojo perkėlimo į tardymo izoliatorių terminą.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Dėl neturtinės žalos, kildinamos iš atsakovo atstovo Kauno TI veiksmų, per ilgai, t. y. septynias dienas, laikant pareiškėją sunkesnėmis kalinimo sąlygomis nei jis nubaustas teismo.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Kauno TI atvyko 2017 m. spalio 18 d. iš Alytaus pataisos namų ir 2017 m. spalio 25 d. jis buvo išvežtas atgal į Alytaus pataisos namus (b. l. 16, 17 ).
Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad tardymo izoliatoriuose laikomi nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų perkelti į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų dėl bylų nagrinėjimo teisme. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas vienas iš asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindų - teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartis perkelti iki penkių parų nuteistąjį arešto ar laisvės atėmimo bausme iš areštinės ar pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių dėl bylos nagrinėjimo teisme. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 patvirtintų planinių konvojų maršrutų (b. l. 47), 1.1.1.4 punktą, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimas maršrutu „<...> Kauno TI- <...> - Alytaus pataisos namai - <...> -Kauno TI <...>“ vykdomas trečiadieniais. Teismo posėdis, į kurį pagal Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį (b. l. 51) pareiškėjas buvo konvojuojamas į Kauno TI, vyko 2017 m. spalio 23 d., t. y. pirmadienį. Pareiškėjas į Kauno TI buvo konvojuojamas planiniu konvojavimo maršrutu prieš teismo posėdį buvusį trečiadienį, t. y. 2017 m. spalio 18 d. ir iš Kauno TI į Alytaus PN buvo konvojuojamas pirmąjį trečiadienį po teismo posėdžio, t. y. 2017 m. spalio 25 d. Galiojantys teisės aktai nenumato galimybės Kauno TI nepriimti į šią įstaigą atvežtų (konvojuotų) nuteistųjų, todėl, priimant pareiškėją Kauno TI ir pirmuoju galimu konvojavimo maršrutu jį perduodant konvojavimui į Alytaus pataisos namus, nėra pagrindo Kauno TI pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimui. Atsakovas nurodo, kad pataisos įstaiga, priimdama sprendimą dėl pareiškėjo konvojavimo, siekdama nepažeisti pareiškėjo teisių, turėjo galimybę pateikti neplaninio konvojavimo paraišką. Pabrėžtina, kad Konvojavimo taisyklių 20 p. yra nustatyti atvejai, kada gali būti skiriamas neplaninis ar procesinis konvojus – „Jeigu nėra šių taisyklių 19 punkte nurodytų pareigūnų įsakymo, teisę skirti neplaninį ir procesinį konvojų turi Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų ir jų areštinių budėtojai tais atvejais, kai konvojuojamuosius būtina skubiai lydėti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų ir jų areštinių į laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas arba viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti arba skubiai konvojuoti į pareigūno, atliekančio ikiteisminį tyrimą, prokuroro ar teisėjo raštu nurodytas vietas“. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo laikymo Kauno TI metu minėtame Konvojavimo taisyklių punkte nurodyto teisinio pagrindo vykdyti neplaninį konvojų nebuvo, todėl Tardymo izoliatoriaus paraiška Nr. 84-655 pareiškėjo konvojavimui pagrįstai buvo teikiama tai artimiausiai dienai, kada vykdomas planinis konvojavimas. Akcentuotina ir tai, kad Kauno tardymo izoliatorius negali įtakoti atsakovo nustatytos vykdomų planinių konvojų tvarkos.
Dėl neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, kildinamos iš konvojavimo planiniu konvojumi tik kartą per savaitę – trečiadieniais.
Kaip jau buvo minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad Viešojo saugumo tarnyba 2017 m. spalio 18 d., pagal Alytaus pataisos namų 2017 m. spalio 17 d. Konvojavimo paraišką Nr. 8-1689 (b. l. 53) planiniu konvojumi konvojavo pareiškėją E. V. iš Alytaus pataisos namų į Kauno TI (b. l. 52), o pagal Kauno tardymo izoliatoriaus 2017 m. spalio 24 d. konvojavimo paraišką Nr. 84-655 taip pat planiniu konvojumi grąžino pareiškėją į Alytaus pataisos namus (b. l. 55).
Konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą (Konvojavimo taisyklių 3 p.).
Pareiškėjas jo patirtą neturtinę žalą kildina iš Viešojo saugumo tarnybos veiksmų - šios institucijos organizuojamų planinių maršrutų tik kartą per savaitę, t. y. trečiadieniais, dėl ko Kauno TI jis turi būti laikomas septynias dienas. Pareiškėjo manymu, tokiu būdu atsakovas, tik po septynių dienų jį konvojuodamas iš Kauno TI į Alytaus pataisos namus, atliko neteisėtus veiksmus, kuriais Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai sudarė prielaidas pakeisti jo teisinę padėtį, atsirado papildomi nepatogumai bei didesni laisvės atėmimo bausmės ribojimai.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) X skyrius reglamentuoja pataisos įstaigų rūšis ir bausmės atlikimo sąlygas jose. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad bausmės atlikimo sąlygos pataisos namuose ir kalėjime iš esmės skiriasi. Akivaizdu, kad pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi daugiau teisių (BVK 72 str., 73-75 str.), t. y. lengvesnį režimą, nei kalėjime (BVK 83 str., 84 str., 85-86 str.), todėl įstatymų leidėjas teisės aktuose ir apibrėžė konkretų laikiną nuteistojo perkėlimo į tardymo izoliatorių terminą, kurio privalu laikytis. Pagal bylos duomenis darytina išvada, kad pareiškėjas dėl numatytų planinių maršrutų vykdymo tik vieną kartą per savaitę, t. y. trečiadieniais, dvi paras laisvės atėmimo bausmę atliko ne jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje, bet patalpinus jį į tardymo izoliatorių, taip pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Teismo vertinimu, konvojaus pareigūnai, vykdant asmenų konvojavimą specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą savo darbą turi organizuoti taip, kad nebūtų pažeistos konvojuojamųjų asmenų teisės. Nagrinėjamu atveju, VST veiksmai, organizuojant, tvirtinant bei vykdant planinius konvojaus, konvojuojančio konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku (Taisyklių 4.1 p.), maršrutus tik vieną kartą per savaitę, vertintini kaip neteisėti, būtent dėl kurių pareiškėjas negalėjo būti išvežtas atgal į bausmės atlikimo vietą laiku ir 2017 m. spalio 24 –25 dienomis (dvi dienas) Kauno tardymo izoliatoriuje nepagrįstai buvo laikomas, patyrė papildomus nepatogumus bei didesnius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus (ribojimus).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. nepažeidžiant jam teismo paskirtos bausmės atlikimo sąlygų ir režimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl bausmės atlikimo Kauno TI jam nepalankesnio režimo sąlygomis, buvo pažeista jo teisė į orumą, patyrė dvasinę skriaudą, išgyvenimus, jautėsi pažemintas, todėl pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Nesant jokių objektyvių duomenų dėl Kauno TI neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos planinių konvojų maršrutų, kuriais vykdomas nuteistųjų (suimtųjų) pervežimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tik atitinkamą savaitės dieną (kartą per savaitę – trečiadieniais), sudarymas, organizavimas ir vykdymas, pažeidžia Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, todėl yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie sukėlė pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį, kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismas vertina, kad pareiškėją laikant dvi dienas Kauno TI griežtesnėmis režimo sąlygomis, nei atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, jis dėl Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą.
Nagrinėjamu atveju aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris, pareiškėjo nuomone, yra pažeistas ir kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (tą patį numato ir Konstitucijos 21 str.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją). Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu jo laikymas tardymo izoliatoriuje nežymiai viršijant laikiną nuteistojo perkėlimo į tardymo izoliatorių terminą, buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad jam sąmoningai buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, jo nurodytu laikotarpiu, atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.
Nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau teismas konstatuoja, kad valstybei pažeidus jo laikino perkėlimo į tardymo izoliatorių terminą, tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, kad nebuvo veikiama taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos pasekmės (dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai).
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A146-601/2013, Nr. A360-662/2015 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Teismas, įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, t. y. pažeidimo pobūdį, mastą, jo trukmę, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (nežymiai pažeidžiant teisės aktais reglamentuotą laikiną nuteistojo perkėlimo į tardymo izoliatorių terminą), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjo E. V. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atmesti.
Pripažinti, kad buvo pažeista E. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą jo laikino perkėlimo bei laikymo trukmę Kauno tardymo izoliatoriuje.
Pareiškėjo E. V. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.