Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei L. T., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Klaipėdos m. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo ir žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko atsiliepimo nepateikė

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.151 str. 1 d. pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo įrašytas kaip vaiko tėvas ar motina, asmuo vaiko gimimo akto įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė atsakovės dukra Karina (b.l. 6). Jos tėvu įregistruotas ieškovas, kadangi jis pats savo tėvystę tuo metu pripažino (b.l. 7). Byloje nustatyta, kad atsakovė manė, jog jos dukros tėvas yra ieškovas, tuo tarpu pagal atsakovę ieškovas nors ir pripažino savo tevystę tuo abejojo. Tam, kad išsklaidyti abejones dėl tėvystės pati atsakovė sutiko atlikti DNR tyrimą. UAB "SORPO" analizuojant polimorfines STR žymenų DNR sritis atliko tėvystės tyrimą ir 2011-04-29 pateikė atsakymą, kuriame teigiama, kad E. S. nėra biologinis K. S. tėvas (b.l. 8).

Dėl ieškinio senaties taikymo

Kaip minėta atsakovė atsiliepime į ieškinį prašydama atmesti ieškinį, dėl tėvystės nuginčijimo prašė taikyti ieškinio senatį. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje I. K. prieš B. K., trečiasis asmuo – Kelmės rajono savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnyba; bylos Nr. 3K-3-246/2003, bylos kategorija 70.5). Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas apie duomenis vaiko gimimo įraše, kuriame tėvu nurodomas jis, sužinojo nuo įrašo padarymo dienos, nes pats pateikė pareiškimą apie tėvystės pripažinimą. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali antra aplinkybė – kada ieškovui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste. Byloje nustatyta, kad pati atsakovė manė, kad jos dukters tėvas yra ieškovas, būtent tai, pagal jos pačios paaiškinimus, ji jam ir teigė. Ieškovo teigimu atsakovė jam prisiekinėjo, kad neturėjo kitų lytinių santykių su kitais vyrais ( b.l.57). Tam kad ieškovas įsitikintų savo tėvyste ji sutiko atlikti DNR tyrimus (b.l. 57). UAB "SORPO" atlikęs tėvystės tyrimą 2011-04-29 pateikė atsakymą, kuriame teigiama, kad E. S. nėra atsakovės dukters tėvas. Teismas mano, kad būtent gavus paminėto tyrimo atsakymą ir paaiškėjo aplinkybė, duodanti pagrindą abejoti ieškovo tėvyste. Iki to net pati atsakovė buvo įsitikinusi, kad ieškovas yra jos vaiko tėvas. Esant tokiom aplinkybėms teigti, kad atsakovas galėjo turėti duomenis patvirtinančius, kad jis nėra vaiko tėvas, nėra pagrindo. Dėl išdėstyto pripažintina, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo UAB "SORPO" atlikus tėvystės tyrimą ir 2011-04-29 pateikus atsakymą. Ieškovas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pateikė 2011-12-15, t.y. nepraleidęs vienerių metų terminio. Dėl išdėstyto atsakovės atsiliepime išdėstytas prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Pagal CK 3.1.148 str. 1 dalį pagrindas tėvystei nustatyti ( tuo pačiu ir nuginčyti) yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados). Šioje byloje teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi paskyrė tėvystės DNR ekspertizę (b.l. 59-60). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorija 2012-08-13 pateikė ekspertizės aktą Nr. ES 261/12(01), kuriame nurodė, kad E. S. nėra vaiko K. S. tėvas (b.l. 65-66). Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Byloje yra nustatyta, kad ieškovas ir atsakovės dukra šiuo metu santykių nebepalaiko. Tai patvirtino ir pati atsakovė bei liudytoja E. T. ( atsakovės motina) (b.l. 58). Be to įvertinus tai, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškovas ieškinį palaikė darytina išvada, kad jis (ieškovas) ateityje, tėviškų santykių su atsakovės dukra nebeketina palaikyti. Pati mergaitė yra penkerių metų amžiaus. Taigi tai nėra tas amžius kuriam esant vaikas pats galėtų suformuoti savo požiūrį dėl tėvystės nuginčijimo. Kaip atsiliepime paaiškino pati atsakovė po konflikto su ieškovu ji atnaujino savo santykius su buvusiuoju draugu. Kas tas draugas atsakovė atsisakė atskleisti, bet jis jai yra žinomas, todėl nuginčijus ieškovo tėvystę, nėra pagrindo pripažinti, kad vaikas liks aplamai be tėvo, kadangi ieškovės buvusiam draugui geranoriškai nepripažinus tėvystės, ji (atsakovė) galės pateikti ieškinį dėl tėvystės nustatymo.

Dėl išdėstytų motyvų teismas mano, kad esant šioms aplinkybėms ieškovo tėvystės nuginčijimas atsakovės nepilnametės dukters teisių ir teisėtų interesų nepažeis, todėl ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.

Ieškovas prašė įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės CMS panaikinti jo tėvystę, įrašytą K. S. gimimo liudijime. Toks ieškovo suformuotas reikalavimas yra netikslus. Gimimo, kaip ir kiti civilinės būklės aktai registruojami, atitinkamuose civilinės būklės aktuose ir tik po to remiantis atitinkamo akto įrašu išduodamas gimimo liudijimas. Taigi ieškovas turi ginčyti ne duomenis nurodytus gimimo liudijime, bet duomenis nurodytus gimimo akto įraše. Tai laikytina ieškinio trūkumu, kuriam šalinti teismas turėtų nustatyti terminą. Tačiau įvertinus tai, kad tėvystės nuginčijimo ir nustatymo byla yra šeimos teisinių santykių byla, kurioje pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 d. teismas privalo būti aktyvus, be to teismas gali performuluoti ieškinio reikalavimus. Įvertinus tai laikytina, kad ieškovas prašo pakeisti informaciją esančią ne gimimo liudijime, bet gimimo akto įraše. Kadangi ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas Klaipėdos m. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius, įpareigotinas anuliuoti E. S., tėvystės įrašą K. S., gimimo akto įraše.

Dėl žalos atlyginimo

Kaip minėta ieškovas nurodė, kad gyvenant kartu su atsakove išlaikė ir jos dukterį, manydamas, kad ji yra ir jo duktė. Tačiau paaiškėjus, kad atsakovės dukra nėra jo, prašė atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus priteisti už 3 metus atsakovės jam padarytą žalą. Žalos dydį paskaičiavo už trejus metus, skaičiuodamas, kad vaiko išlaikymui išleisdavo po 400 litų kas mėnesį. Tokiu būdu paskaičiavo, kad atsakovė jam padarė 14400 Lt žalą (12 mėn. x 400 Lt = 4800 Lt x 3 metus = 14400 Lt). Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad jie kartu dirbo kartu gyveno ir nors pripažino, kad ieškovas kartais duodavo pinigų, taip pat nupirkdavo maisto ir taip prisidėdavo prie šeimos išlaikymo, tačiau 400 litų kas mėnesį, kaip kad nurodo ieškovas, išlaikymo neteikdavo.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės bei pareigos grindžiamos vaiko kilme (CK 3.137 straipsnio 2 dalis), t. y. vaiko gimimu iš konkrečių tėvų. Vaiko iš tėvų kilmė su ja susijusių, įstatymuose nustatytų teisių ir pareigų atsiradimą lemia tik patvirtinta įstatyme (CK 3.138 – 3.140 straipsniai) nustatyta tvarka. Pagal CK 3.140 straipsnio 4 dalį jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, nustatyta tvarka pateikęs pareiškimą apie tėvystės pripažinimą.

Teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tokia, pagal įstatymą atsiradusi, išlaikymo prievolė gali būti įvykdoma priverstine tvarka. Be to, ši su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusi turtinė, kitaip dar vadinama alimentinė, prievolė, yra asmeninio (intuitu personae) pobūdžio. Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo.

Žmogaus (vaiko) pradėjimo specifika lemia tai, kad paprastai tik moteris (vaiko motina) žino (net neatlikus specialių tyrimų) kas yra vaiko tėvas. Nes tik ji supratusi, kad laukiasi kūdikio, žino su kuo ir kada turėjo lytinių santykių. Esant tokiai padėčiai, tik moteris (vaiko motina) gali įtikinti (įteigti), kad jos kūdikio tėvas yra vienas ar kitas vyras. Šioje byloje kaip tik ir nustatyta, kad atsakovė įtikino ieškovą, jog būtent jis yra jos dukters tėvas. Tačiau kaip minėta vėliau atlikti tyrimai šį teiginį paneigė.

Ieškovas patikėjęs, jog jis yra vaiko tėvas ir oficialiai pripažinęs tėvystę, privalėjo teikti išlaikymą vaikui, nes tėvų, nevykdančių ar netinkamai vykdančių savo pareigas vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei, t. y. neteisėtais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 10 d. nutartyje civilinėje byloje A. K. prieš I.B.K., bylos Nr. 3K-3-239/2009 pažymėjo, kad vaiko motinos veiksmai (veikimas ar neveikimas), lėmęs jos sutuoktinio (šiuo atveju ieškovas nebuvo sutuoktinis), nesančio biologiniu jos vaiko tėvu, taigi ir prigimtinės (vaiko kilme grindžiamos) pareigos teikti šiam vaikui išlaikymą turėtoju, įrašymą tėvu vaiko gimimo įraše, taip sudarant sąlygas įpareigoti tokį asmenį vykdyti pagal įstatymą ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tėvui – priklausančią asmeninio pobūdžio prievolę, pripažintini netinkamu (nesąžiningu, neatidžiu ir nerūpestingu) įstatyme (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186 straipsnio 2 dalis) vaiko motinai, kaip uzufruktorei, nustatytų su jos vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu, be kita ko, gaunamu ir kaip išlaikymas, tvarkymu susijusių pareigų vykdymu.

Byloje nustatyta, atsakovė turėjo artimų santykių su kitu vyru, dėl šios priežasties pastojo ir jai gimė duktė Karina. Tačiau atsakovė neinformavo ieškovo apie turėtus artimus santykius su kitu vyru, priešingai teigė, kad ieškovas yra jos dukters tėvas, todėl jis tėvystę pripažino. Remdamasi aptartais motyvais, teismas laiko šiuos atsakovės veiksmus nesąžiningais. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip neapdairus ir nerūpestingas, t. y. neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Teismas mano, kad pirmiau išvardytas faktines aplinkybes, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti atsakovės kaltą (neatidų ir nerūpestingą) neveikimą (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), lėmusį nuostolių ieškovui, neprivalėjusiam teikti, tačiau dėl pirmiau nurodyto atsakovės elgesio suteikusiam jos nepilnametei dukteriai išlaikymą, padarymą (CK 6.247, 6.249 straipsniai), neteisėtu (CK 6.246 straipsnis) ir sukėlusiu atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.263 straipsnis).

Ieškovas konkrečių įrodymų (čekių, pinigų perlaidų mokėjimo nurodymų ir pan.) patvirtinančių jo teiktą išlaikymą nepateikė. Ir tai suprantama ieškovas ir atsakovė ilgą laiką gyveno kartu ir panašaus pobūdžio įrodymų nerinko. Tačiau pati atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad ieškovas užsiiminėjo automobilių prekyba ir gaudavo didelius pinigus. Nurodė, kad atsakovas duodavo pinigų į parduotuvę nuvažiuoti. Be to ieškovė pripažino, kad atsakovas pirkdavo maistą ir tokiu būdu prisidėdavo prie šeimos išlaikymo. L. S. B. teigė, kad matė, kaip atsakovas duodavo pinigų mergaitės išlaikymui, o vieną kartą matė kaip ieškovas perdavė atsakovei 1000 litų (b.l. 57). Liudytoja E. T. (atsakovės motina) parodė, kad atsakovė nors ir buvo registruota darbo biržoje, tačiau jai išvykstant ji (atsakovė) palikdavo pinigų vaiko priežiūrai ir maistui (b.l. 58). L. R. T. (atsakovės tėvas) parodė, kad ieškovo ieškinys nėra vyriškas dėl pinigų (b.l. 58). Visuma šių įrodymų, leidžia daryti didesnę tikimybę, kad ieškovas teikė išlaikymą atsakovės dukrai (CPK 185 str.) Tokiu būdu ieškovas patyrė turtinę žalą. Tačiau dėl minėtų aplinkybių nuostolių dydžio šiuo metu tikslai neįmanoma įrodyti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovės materialinę padėtį bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas ieškovo nuostolius įvertina dviems tūkstančiais litų. Tokiu būdu ieškinį šioje dalyje tenkindamas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai visas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Paduodamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 432 Lt žyminio mokesčio. Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, t.y. patenkintas reikalavimas dėl neturtinio reikalavimo (tėvystės nuginčijimo), kuris apmokamas 144 litų žyminių mokesčių ir 2000 litų turtinis reikalavimas kuris apmokamas 72 litų žyminiu mokesčiu. Patenkinus ieškinį iš dalies ieškovui iš atsakovės priteistina nurodyto dydžio, t.y. 216 litų žyminio mokesčio išlaidų (144 + 72 = 216). Ieškovas taip pat turėjo 1050 litų ekspertizės išlaidų. Ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo patenkinus ieškovo turėtos teismo ekspertizės išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 89 str. ). Ieškovas taip pat turėjo 2605 Lt teisinės (advokato atstovavimo) pagalbos išlaidų ( b.l. 10,77). Atsakovė turėjo 2420 Lt teisinės (advokato atstovavimo) pagalbos išlaidų ( b.l. 32). Jau minėta, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi ieškovas kurio ieškinys patenkintas iš dalies negali tikėtis, kad jam bus atlygintos visos bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies atsakovė taip pat turėjo bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš atsakovės ieškovui priteistina 1000 Lt teisinės pagalbos išlaidų, o iš ieškovo atsakovei (dėl atmesto reikalavimo dalies) bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str.). Vadovaudamasi tuo kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės viso priteistina 2266 litai bylinėjimosi išlaidų (216+1050+1000 = 2266 Lt)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, jog ieškovas E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nėra K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, gimimas įregistruotas 2007 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos m. savivaldybės CMS, įrašo Nr. 2029, tėvas.

Įpareigoti Klaipėdos m. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių, remiantis šiuo teismo sprendimu anuliuoti E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvystės įrašą K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, gimimas įregistruotas (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše Nr.(duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui E. S. iš atsakovės L. T. 2000 Lt (du tūkstančius litų) žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui E. S. iš atsakovės L. T. 2266 litus (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.