Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-02 · Administracinė byla Nr. P-63-116-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-02
Bylos Nr.
P-63-116-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
S. T.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P63 – 116/2011Procesinio sprendimo kategorija 80.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. T. (S. T.) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-2626-789/2008 pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 2.3-9156-41 ta apimtimi, kuria nustatyta, kad jam suprojektuoto asmeninio ūkio žemės sklypas paimamas į laisvos valstybinės žemės fondą; per vieną mėnesį ar kitą teismo nustatytą terminą priimti sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo; per vieną mėnesį ar kitą teismo nustatytą terminą priimti sprendimą dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Pareiškėjas nurodė, kad 1995 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės taryba panaikino1994 m. gegužės 11 d. sesijos sprendimo 1, 2, 3 punktus ir patvirtino sąrašą asmenų, kuriems suteikta asmeninio ūkio žemė; jam suteiktas 0,30 ha dydžio asmeninio ūkio žemės plotas. Vykdant žemės reformą jam buvo suprojektuoti du sklypai, pažymėti indeksais 1061-1 ir 1061-2. Paaiškino, kad jis kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu, jog suprojektuotas sklypas būtų paženklintas vietoje ir paruošta reikalinga dokumentacija valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Paruošus kadastrinių matavimų bylą ir atidavus ją Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, 2007 m. gruodžio 4 d. paaiškėjo, kad negali būti sudaryta minėta sutartis. Jis kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių ir 2007 m. gruodžio 6 d. sužinojo, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 2.3‑9156‑41 jam suprojektuoti sklypai buvo paimti į laisvos valstybinės žemės fondą. Paaiškino, kad nuo 1945 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Jis iki šiol naudoja 0,3 ha žemės naudmenų. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 2.3-9156-41, kuriuo paimama asmeninio ūkio žemė į laisvos valstybinės žemės fondą iš asmenų, kuriems nėra parengti dokumentai, reikalingi žemės įteisinimui, yra neteisėtas, nes į laisvos valstybinės žemės fondą gali būti paimama asmeninio ūkio žemė, kuri buvo suteikta pažeidus įstatymus arba asmenys patys nesinaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 2.3-9156-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 patikslinimo“ dalį, kuria nustatyta, kad pareiškėjui suprojektuoto 0,30 ha asmeninio ūkio žemės sklypas paimamas į laisvos valstybinės žemės fondą, įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją vykdyti 1995 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos sprendimą „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo“, Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 3267-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo kadastrinėje vietovėje Vilniaus rajone“ ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 05 ir atlikti teisės aktuose numatytus visus veiksmus, susijusius su pareiškėjui skirto 0,30 ha asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimu pareiškėjui; pareiškėjo prašymą įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį ar kitą terminą priimti sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo atmetė; pareiškėjo prašymą nustatyti vieno mėnesio ar kitą terminą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui atmetė.

Teismas nustatė, kad 1994 m. gegužės 11 d. Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 22 sesija priėmė sprendimą „Dėl žemės sklypų suteikimo asmeniniam ūkiui ir kitų gyventojų pareiškimų svarstymo“. Vilniaus rajono apylinkės teismas 1994 m. spalio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 22-790/94 nusprendė panaikinti Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 21 sesijos 1994 m. gegužės 11 d. sprendimo „Dėl žemės sklypų suteikimo asmeniniam ūkiui ir kitų gyventojų pareiškimų svarstymo“ 1, 2, 3 punktus. 1995 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesija sprendime „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo“, atsižvelgusi į Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą, naujai išdėstė 1994 m. gegužės 11 d. sprendimo 1, 2, 3 punktus ir patvirtino sąrašą asmenų, kuriems suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas (1 priedas); šio sprendimo 1 priedo 927 eilutėje nurodyta, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) suteiktas 0,30 ha dydžio žemės sklypas. Vilniaus apskrities viršininkas 2000 m. rugsėjo 25 d. priėmė įsakymą Nr. 3267-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo kadastrinėje vietovėje Vilniaus rajone“, kuriame pareiškėjui buvo suprojektuotas žemės sklypas, numeris plane 1061-1-2. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 05 buvo patvirtinti patikslinti Buivydiškių kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašai; šio sąrašo eil. Nr. 533 yra įrašytas pareiškėjas, nurodytas naudmenų plotas 0,30 ha. Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. rugpjūčio 25 d. įsakyme „Dėl asmeninio ūkio žemės naudotojų, neturinčių asmeninio ūkio žemės suteikimą patvirtinančių dokumentų, papildomų dokumentų pateikimo bei rengimo ir teikimo apskrities viršininkui asmeninio ūkio žemės faktinio naudojimo tvirtinimui“ Nr. 2.3-6368 įsakė rajonų žemėtvarkos skyriaus vedėjus informuoti piliečius spaudoje ir seniūnijos skelbimų lentoje apie tai, kad priimtas Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo, jeigu asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo po 1994 m. liepos 31 d., arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. – 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip nuoma, apskrities viršininkas iki 2004 m. gruodžio 31 d. turi teisę patvirtinti asmeninio ūkio žemės suteikimą bei fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą; asmenys iki 2004 m. rugsėjo 15 d. žemėtvarkos skyriaus specialistui seniūnijoje turi pateikti prašymą ir kitus dokumentus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2004 m. rugsėjo 25 d. rašte „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo vykdymo“ Nr. 940, adresuotame pareiškėjui, informavo, kad iki 2004 m. lapkričio 1 d. žemėtvarkos skyriui Zujūnų seniūnijoje pareiškėjas turi pateikti dokumentus; nurodyta, kad į pareiškėjo naudojamą asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini) yra pretendentai susigrąžinti žemę natūra, Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41 suformuotas pareiškėjo asmeninio ūkio žemės sklypas bus paimtas į laisvą žemės fondą ir grąžintas pretendentams. Šis raštas, kaip teigė atsakovo atstovė teismo posėdyje, pareiškėjui buvo siųstas paprastu laišku. Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-9156-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 patikslinimo“ patikslino Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41 patvirtinto Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tekstinę ir grafines dalis, paėmė į laisvos valstybinės žemės fondą suprojektuotus asmeninio ūkio žemės sklypus pagal šio įsakymo 1-5 priedus. Šio įsakymo 1 priedo 122 eilutėje nurodyti pareiškėjui suprojektuoti sklypai (duomenys neskelbtini) – Nr. 1061-1 (plotas 0,10 ha) ir Nr. 1061-2 (plotas 0,25 ha). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. vasario 10 d. pranešime Nr. 77, adresuotame pareiškėjui, nurodyta: „1995 m. kovo 16 d. Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos Jums suteikusi asmeninio ūkio žemės plotas 0,35 ha vyko po įstatymu nustatyto laiko, t. y. po 1994 m. liepos 1 d. <...> sesijos sprendimas yra negaliojantis, todėl Jums suteiktas plotas Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-9156-41 paimamas į laisvos valstybinės žemės fondą. Prašome atvykti į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių Zujūnų seniūnijoje /Buivydiškių g. 3, Zujūnų kaimas/ dėl žemės vietos apsisprendimo“. Pareiškėjas, kaip gavėjas, yra nurodytas 2005 m. vasario 18 d. registruotų laiškų, pateiktų paštui, sąraše. Teismas laikė, jog registruotų laiškų sąrašas nėra pakankamas įrodymas, kad pranešimą apie Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 2.3-9156-41 pareiškėjas tikrai gavo. Todėl byloje nesant neabejotinų įrodymų, kad šį pranešimą pareiškėjas gavo, teismas atsakovo argumentą, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, atmetė kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas vadovavosi nuo 2004 m. liepos 29 d. įsigaliojusia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies redakcija (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2353 redakcija), Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 2.3-6368 „Dėl asmeninio ūkio žemės naudotojų, neturinčių asmeninio ūkio žemės suteikimą patvirtinančių dokumentų, papildomų dokumentų pateikimo ir teikimo apskrities viršininkui asmeninio ūkio žemės faktinio naudojimo tvirtinimui“ ir pažymėjo, jog minėtame įsakyme nurodytų dokumentų pareiškėjas nepateikė. Atsakovo teigimu, tai buvo pagrindas priimti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 2.3-9156-41, konkrečiai jo dalį, kuria pareiškėjui suteiktas 0,30 ha asmeninio ūkio žemės sklypas buvo paimtas į laisvos valstybinės žemės fondą. Įvertinęs nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo atžvilgiu Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatos (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2353 redakcija) buvo pritaikytos nepagrįstai. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje neegzistuoja nė viena iš Žemės reformos įstatyme numatytų sąlygų. Atkreipė dėmesį, jog visi asmeninio ūkio žemės suteikimo pareiškėjui dokumentai yra išlikę, juose nėra jokių duomenų, kad asmeninio ūkio žemės suteikimas Buivydiškių apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. – 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma. Be to, nėra ir pagrindo teigti, kad dėl pareigūnų biurokratizmo Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės taryba buvo priėmusi sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994 m. liepos 1 d. – 1995 m. kovo 26 d. laikotarpiu. Pastebėjo, jog 1995 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos sprendimas „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo“, kuriuo pareiškėjui buvo suteiktas 0,30 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, buvo priimtas ne dėl pareigūnų biurokratizmo, bet vykdant Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 22-790/94 ir atsižvelgiant į tai, kad pirminis Buivydiškių apylinkės tarybos sprendimas teismo buvo panaikintas (tokia išvada padaryta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8‑460/2007). Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog atsakovas nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas bei nusprendė, jog asmeninio ūkio žemės suteikimas turėjo būti patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko sprendimu, pareiškėjui pateikus atitinkamus žemės naudojimą ir kitas Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatytas faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Pažymėjo, jog byloje yra galiojantys ir nepanaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 3267-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo kadastrinėje vietovėje Vilniaus rajone“, kuriame pareiškėjui buvo suprojektuotas žemės sklypas, numeris plane 1061-1-2, ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2002 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 05, kuriame buvo patvirtinti patikslinti Buivydiškių kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašai; šio sąrašo eil. Nr. 533 yra įrašytas pareiškėjas, nurodytas naudmenų plotas 0,30 ha. Todėl, teismo manymu, atsakovas, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis, privalėjo vykdyti nurodytus administracinius aktus ir atlikti veiksmus dėl pareiškėjui suprojektuoto asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 2.3-9156-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 patikslinimo“ dalis, kuria nustatyta, kad pareiškėjui suprojektuoto asmeninio ūkio žemės sklypas paimamas į laisvos valstybinės žemės fondą, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Atsakovas įpareigotas vykdyti 1995 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos sprendimą „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo“, Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 3267-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo kadastrinėje vietovėje Vilniaus rajone“ ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 05 ir atlikti teisės aktuose numatytus visus veiksmus, susijusias su pareiškėjui skirto 0,30 ha asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimu pareiškėjui. Pažymėjo, jog kadangi pareiškėjui asmeninio ūkio žemės sklypas buvo suteiktas 1995 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos sprendimu „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo“, šis sprendimas atsakovo privalo būti vykdomas, pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį ar kitą teismo nustatytą terminą priimti sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo atmestinas. Pažymėjo ir tai, jog pareiškėjo reikalavimas nustatyti konkretų realiai protingą terminą nurodytų veiksmų (administracinių procedūrų) atlikimui negali būti tenkinamas, kadangi teisės aktai, reglamentuojantys asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimo procedūras (Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D‑159 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika ir kt.), tokių terminų trukmės neapibrėžia. Be to, nustatyti tokių terminų konkrečią trukmę šiuo atveju nėra objektyvių galimybių ir atsižvelgiant į teisės aktuose numatytų veiksmų, kurie turi būti atlikti vykdant asmeninio ūkio suteikimo procedūrą, kompleksinį pobūdį bei sudėtingumą. Tačiau pažymėjo, kad visų veiksmų atlikimo terminai negali būti nepagrįstai ilgi, turi atitikti protingumo kriterijus, kitaip būtų pagrindas vertinti atsakovo veiksmus kaip vilkinimą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija) 10 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (1997 m. liepos 2 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalimi (2004 m. liepos 15 d. redakcija) ir atkreipė dėmesį, jog kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjo atžvilgiu dar turi būti atlikta eilė veiksmų prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teismas nusprendė įpareigoti atsakovą atlikti visus veiksmus, susijusius su pareiškėjo atžvilgiu priimtų sprendimų ir įsakymų įgyvendinimu, šis įpareigojimas apima ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą.

III.

Pareiškėjas 2011 m. vasario 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-2626-789/2008.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. gruodžio 16 d. pranešimu Nr. NSR148J‑2699‑(1.12) informavo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. I-2626-789/2008 negalima įvykdyti visa apimtimi, kadangi toje vietoje, kurioje jam suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1601-1 (0,10 ha) Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gegužės 1 d. sprendimo Nr. 41-10640 pagrindu yra užregistruotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis S. T.. Minėta informacija, kad patenkinus jo prašymą nebus įmanoma įgyvendinti teismo sprendimo, nebuvo pateikta nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2626-789/2008 Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2008 metais. Pažymi, kad sužinojo, jog teismo sprendimas negali būti pilnai įgyvendintas tik 2010 m. gruodžio 16 d. gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus minėtą raštą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Prašymas tenkintinas.

Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, būtina nustatyti, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą, kurios procesą prašomą atnaujinti, nagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo metu; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. P525-222/2009, Nr. P858-43/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pareiškėjas įvardina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. NSR1481‑2699‑(1.12), kuriame viešojo administravimo subjektas nurodė, jog negali pilnai įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimo, kadangi toje vietoje, kurioje pareiškėjui suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1601-1 (0,10 ha) Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gegužės 1 d. sprendimo Nr. 41-10640 pagrindu yra užregistruotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis S. T..

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimo, teismas šiuo sprendimu panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 2.3-9156-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 patikslinimo“ dalį, kuria nustatyta, kad pareiškėjui suprojektuoto 0,30 ha asmeninio ūkio žemės sklypas paimamas į laisvos valstybinės žemės fondą, įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją vykdyti 1995 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos sprendimą „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo“, Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 3267-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo kadastrinėje vietovėje Vilniaus rajone“ ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 05 ir atlikti teisės aktuose numatytus visus veiksmus, susijusius su pareiškėjui skirto 0,30 ha asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimu pareiškėjui. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. NSR1481‑2699‑(1.12) turinio matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 41-10640, kurio pagrindu yra užregistruotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis S. T. ir patenkantis į pareiškėjui suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1601-1 (0,10 ha), buvo priimtas 2001 m. gegužės 1 d. Duomenų, kad apie šias aplinkybes pareiškėjui buvo žinoma ar galėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, priimdamas sprendimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus dėl konkretaus asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo pareiškėjui, iš esmės nevertino ir nesiaiškino, ar šis įpareigojimas gali būti įvykdytas, nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei nesudarė jiems sąlygų būti išklausytiems dėl pareikšto reikalavimo.

Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte išdėstyti argumentai pripažintini naujai paaiškėjusiomis esminėmis administracinės bylos aplinkybėmis, egzistavusiomis nagrinėjant šią bylą iš esmės, todėl konstatuotina, jog yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I‑2626‑789/2008 pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 156 straipsnio 1 dalimi, 159 straipsnio 2 dalimi, 160 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-2626-789/08 pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėArtūras DrigotasVaida Urmonaitė – Maculevičienė