Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-856-907/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-06-07
Bylos Nr.
1-856-907/2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-01533-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-856-907/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01533-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8..1.; 1.2.9.9.; 2.10.1.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-08-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., paskirta bausmė- viešieji darbai 4 mėnesiams, neatlygintinai dirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. vengė pareigos pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2005-03-30 sprendimą mokėti išlaikymą T. P., gimusios 1999 m., po 100 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, laikotarpiais nuo 2008-12-03 iki 2009-06-18 ir nuo 2012-05-04 iki 2012-08-30 nevykdė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas nepilnametei T. P., įsiskolinimas 2012-11-01 sudarė 2242,45 Lt.

A. P. tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad su K. P. susituokė 1998-10-17, duktė T. gimė (duomenys neskelbtini). Jų santuoka buvo nutraukta 2005 metais, Akmenės rajono apylinkės teismo 2005-03-30 sprendimu jam buvo priteista mokėti dukters T. išlaikymui po 100 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės. Dėl įtarime nurodyto laikotarpio nuo 2008-12-03 iki 2009-06-18 A. P. parodė, kad šiuo laikotarpiu jis buvo registruotas darbo biržoje, gavo pašalpą, ji buvo pervedama į jo banko sąskaitą. Gauti pinigai buvo nuskaičiuojami už mobilųjį telefoną, kurį buvo pasiėmęs išsimokėtinai. Dėl laikotarpio nuo 2012-05-04 iki 2012-08-30 parodė, kad šiuo laikotarpiu jis vykdė individualią veiklą, dirbo pagalbiniu statybininku prie statybų, gaudavo į mėnesį po 700 Lt, bet alimentų dukters išlaikymui nemokėjo, nes reikėjo pačiam pragyventi. Su susidariusiu alimentų įsiskolinimu sutinka, šiuo metu neturi iš ko mokėti alimentų, bet kai tik atsiras galimybė, tai pradės atidavinėti skolą. A. P. parodė, kad jis nuoširdžiai gailisi, kad nemokėjo alimentų dukros išlaikymui, pripažįsta, kad būdamas sveikas ir darbingas, nemokėjo alimentų (2 t., 28-29, 30, 33, 37 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. P. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytoja K. P. parodė, kad su A. P. susituokė 1998-10-17, duktė T. gimė (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuoką, teismo sprendimu buvęs vyras jai turi mokėti po 100 Lt kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui. K. P. parodė, kad iš karto po skyrybų A. P. alimentus mokėjo, vėliau neteko darbo ir alimentus nustojo mokėti. Ji kreipėsi į antstolį dėl alimentų išieškojimo, kelis kartus per antstolį yra gavusi pinigus. Kai dukrai buvo 9 ar 10 metų, A. P. jai padovanojo dviratį, bet liepė išskaičiuoti pinigus iš nemokėtų alimentų sumos. Su dukra A. P. bendrauja, jie susiskambina, tačiau dovanų T. iš tėčio negauna, rūbų, maisto, kanceliarinių prekių mokyklai A. P. nedavė. Jai teko kalbėtis su A. P. dėl alimentų, jis sakė, kad neturi galimybės jų mokėti. Nuo 2010 m. ji gauna po 100 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo (1 t., 12-13 b. l.).

Liudytoja T. P. parodė, kad su tėčiu ji bendrauja telefonu, du- tris kartus per metus nuvažiuoja pas jį į svečius. Švenčių progomis tėtis ją pasveikina telefonu, bet dovanų iš jo negauna. Nei iš tėčio, nei iš jo giminės jokių dovanų, daiktų, pinigų negauna (1 t., 16-17 b. l.).

Iš 1998-10-17 santuokos sudarymo įrašo nuorašo matyti, kad 1998-10-17 įregistruota santuoka tarp A. P. ir K. P. (1 t., 21 b. l.).

Iš 2005-05-03 santuokos nutraukimo įrašo nuorašo matyti, kad 2005-04-30 nutraukta santuoka tarp A. P. ir K. P. (1 t., 20 b. l.).

Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad A. P. yra T. P. tėvas (1 t., 23 b. l.).

Iš antstolio pateiktų vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad A. P. nemoka išmokų nuo 2008 m. gruodžio, bendra išmokų skola 2012-11-01 sudarė 2242,45 Lt (1 t., 26-111 b. l.).

Iš 2005-03-30 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad A. P. privalo mokėti nepilnametės dukters T. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 Lt kas mėnesį nuo 2004-11-15 iki jos pilnametystės (1 t., 145 b. l.).

Iš Šiaulių teritorinės darbo biržos pranešimo matyti, kad A. P. registracijos darbo biržoje metu nuo 2008-12-03 iki 2009-06-18 buvo mokama Nedarbo draudimo išmoka: už 2008 m. gruodį- 438,86 Lt, už 2009 m. sausį- 618,39 Lt, už 2009 m. vasarį- 618,39 Lt, už 2009 m. kovą-179,53 Lt ir 343,63 Lt, už 2009 m. balandį- 484,202 Lt, už 2009 m. gegužę- 484,20 Lt (1 t., 152-153 b. l.).

Iš A. P. banko sąskaitos išrašo matyti, kad nedarbo draudimo išmoka buvo pervesta į jo AB DNB banko sąskaitą (1 t., 167-169 b. l.).

Iš Sodros duomenų matyti, kad A. P. nuo 2012-05-04 iki 2012-08-30 vykdė individualią veiklą (2 t., 15 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį atsako tas, kuris vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą įsigaliojus teismo sprendimui išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaikus visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaikus nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-491/2005).

Išdėstyti rašytiniai įrodymai, t.y. A. P. prisipažinimas ir apklausos protokoluose užfiksuotų jo parodymų turinys, liudytojų K. P. ir T. P. apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – teismo sprendimas, vykdomosios bylos medžiaga – neginčijamai patvirtina, kad A. P., žinodamas (minėtą aplinkybę jis pats pripažino, be to, kad jis žinojo apie teismo sprendimą, įrodo tai, kad jis dalyvavo bylos nagrinėjime 2005-03-30, pasirašė, kad sprendimo kopiją gavo 2006-01-18 (1 t., 145, 146 b. l.)) apie 2005-03-30 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimą, pagal kurį iš A. P. yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100 Lt, mokamomis kas mėnesį, T. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2004-11-15 iki jos pilnametystės (1 t. 79-80 b. l.), savo neveikimu laikotarpiais nuo 2008-12-03 iki 2009-06-18 ir nuo 2012-05-04 iki 2012-08-30 nevykdė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai T. P., net turėdamas galimybę mokėti vaikui išlaikymą, nes nuo 2012-05-04 iki 2012-08-30 vykdė individualią veiklą, dirbo ir gavo už darbą atlyginimą, o nuo 2008-12-03 iki 2009-06-18 buvo registruotas darbo biržoje ir gavo nedarbo draudimo išmoką, vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, nors privalėjo šią pareigą vykdyti. Tokios pareigos jis nevykdė be pateisinamų priežasčių, kaip pats nurodė – laikotarpiu nuo 2008-12-03 iki 2009-06-18 buvo registruotas darbo biržoje, gavo pašalpą, ji buvo pervedama į jo banko sąskaitą, tačiau gauti pinigai buvo nuskaičiuojami už mobilųjį telefoną, kurį buvo pasiėmęs išsimokėtinai, o laikotarpiu nuo 2012-05-04 iki 2012-08-30 vykdė individualią veiklą, dirbo pagalbiniu statybininku prie statybų, gaudavo į mėnesį po 700 Lt, bet dukrai išlaikymo nemokėjo, nes reikėjo pačiam pragyventi (2 t., 28-29, 30, 33, 37 b. l.). vadinasi, A. P. nevykdė pareigos išlaikyti savo vaiką, nors turėjo vykdyti, nes A. P. yra T. P. tėvas (1 t., 23 b. l.) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu privalėjo išlaikyti savo vaiką iki jo pilnametystės. Todėl K. P. buvo išduotas vykdomasis raštas (1 t., 32 b. l.) ir ji pateikė prašymą antstolei priimti vykdyti vykdomąjį raštą (1 t., 28 b. l.). Antstolė E. M., vykdydama minėtą vykdomąjį raštą, jam nuosavybės teise priklausančio turto nerado, dalį lėšų vaiko išlaikymui išieškojo. Tai savo parodymais patvirtino liudytoja K. P., nurodydama, jog ji kreipėsi į antstolį dėl alimentų išieškojimo, kelis kartus per antstolį yra gavusi pinigus. Kai dukrai buvo 9 ar 10 metų, A. P. jai padovanojo dviratį, bet liepė išskaičiuoti pinigus iš nemokėtų alimentų sumos. Su dukra A. P. bendrauja, jie susiskambina, tačiau dovanų T. iš tėčio negauna, rūbų, maisto, kanceliarinių prekių mokyklai A. P. nedavė (1 t., 12-13 b. l.). Tai, kad iš tėvo negauna nei dovanų, nei pinigų, patvirtino ir liudytoja T. P. (1 t., 16-17). Taigi, darytina išvada, kad gera valia laikotarpiais nuo 2008-12-03 iki 2009-06-18 ir nuo 2012-05-04 iki 2012-08-30 A. P. nemokėjo išlaikymo savo vaikui T. P. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis A. P., vengdamas mokėti vaikui išlaikymą, priteistą 2005-03-30 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y., jog neteisėtai nevykdo savo pareigos išlaikyti savo vaiką, nors galėjo šią pareigą vykdyti, nes turėjo tam lėšų, tačiau sąmoningai jos nevykdė, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnio, kaip vengimas išlaikyti vaiką.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1478 redakcija) numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog A. P. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokurorės siūloma bausme (2 t., 44 b. l.); civilinio ieškinio byloje nėra.

Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, padarymą siūlo skirti bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2012-08-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmes visiškai sudedant, ir galutinę bausmę A. P. skirti viešuosius darbus 10 mėnesių, neatlygintinai dirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal 2012-08-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį. Kaltinamasis sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi, sutinka dirbti viešuosius darbus (2 t., 44 b. l.).

Skirdamas kaltinamajam A. P. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. P. teistas, bausmę atlikęs (1 t., 124-127, 174 b. 1.), baustas administracine tvarka, Centro policijos nuovadoje dėl A. P. elgesio per paskutinius penkis metus pareiškimų ir nusiskundimų negauta, įrašytas į Centro policijos nuovados įskaitą pagal LR BK 140 str. 1 d. (2 t., 4, 11-13 b. l.), šiuo metu nedirbantis (2 t., 15-16 b. l.), nuo 2012-08-31 registruotas darbo biržoje (2 t., 17 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre neįrašytas (2 t., 7 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (2 t., 6 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre nesigydė (2 t., 8 b. l.). Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. P. už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytos viešųjų darbų bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 str. 2 d., 3 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, neatlygintinai dirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labaui, bausmes visiškai sudedant, ir galutinė bausmė skirtina viešieji darbai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai atlikta pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

2013-03-04 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato tyrėjos nutarimu A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 38-39 b. l.) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 6 (šešeriems) mėnesiams, neatlygintinai dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, neatlygintinai dirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labaui, bausmes visiškai sudedant, ir galutinę bausmę A. P. paskirti viešuosius darbus 10 (dešimčiai) mėnesių, neatlygintinai dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 300 (tris šimtus) valandų.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėja Asta Čebatoriūtė