Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-248/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-08
Bylos Nr.
1A-248/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Ražinskaitė, Tomas Šeškauskas (pran.), Linas Šiukšta
Nuteistasis
R. N.
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-248/2007Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.6LIETUVOS Apeliacinis teismas
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teisėjų: Violetos Ražinskaitės ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,gynėjui advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 17 (septyniolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 1 d., laikotarpiu tarp 6 val. 30 min. ir 8 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia suduodamas kumščiais ir plastikine rite S. S. į galvą ne mažiau kaip 22 smūgius bei suduodamas kumščiais, kojomis ir plastikine rite ne mažiau kaip 65 smūgius nukentėjusiajai į kitas kūno vietas, šokinėjant spausdamas krūtinės ląstą, sukeldamas dideles kančias nukentėjusiajai, padarė jai muštinę žaizdą pakaušio dešinėje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose pastarosios aplinkoje, odos nubrozdinimus nosyje, dešinio paakio-skruosto srityje, kairio skruosto-akiduobės-žando srityje, smakro-pasmakrės dešinėje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą apatinėje lūpoje-smakre, poodines kraujosruvas dešinėje momeninėje srityje, dešinėje smilkininėje srityje, kaktos dešinėje, kaktos-nosies srityje, kaktos kairėje-smilkininėje srityje, dešiniame skruoste-antakyje-smilkininėje srityje, kairėje smilkininėje srityje, nosyje su odos nubrozdinimais dešiniame žande-smilkininėje srityje, dešiniame žande su odos nubrozdinimu, dešinės ausies kaušelyje, pastarojo srityje, su odos nubrozdinimais, smakro dešinėje, „akinių“ tipo poodines kraujosruvas dėl nosies kaulų lūžių, muštines žaizdas ir nubrozdinimus lūpų gleivinėse, apatinio žandikaulio abiejų pusių pirmų-antrų kramtomųjų paviršių nuskėlimą, dešiniųjų pirmo-antro ir kairio pirmo dantų lūžius, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, smilkininėse srityse ir pakaušio dešinėje, kraujosruvas smilkininiuose raumenyse, kraujo išsiliejimus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruvą liežuvio raumenyse dešinėje, poodinę kraujosruvą kaklo dešinėje-pažandėje, kraujosruvas kaklo raumenyse ir galvos sukamųjų raumenų kojytėse abipus, poliežuvio kaulo dalinį lūžį kairėje, poodines kraujosruvas kairio peties srityje, krūtinės ląstos kairėje, kairio dilbio viduriniame trečdalyje, kairiame dilbyje-riešo sąnario srityje, kairio riešo sąnario srityje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, kairiame žaste, alkūnių sąnarių srityse-dilbiuose, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje juosmeninėje srityje šlaunyse, blauzdose ir kairės čiurnos sąnario srityje, odos nubrozdinimus krūtinės ląstos dešinėje, dešinės alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, kairio kelio sąnario srityje, kairėje blauzdoje, krūtinkaulio lūžį, kairiųjų aštunto-dešimto šonkaulių lūžius, dešinių trečio-ketvirto, septinto-devinto ir devinto-vienuolikto šonkaulio lūžius, plaučių sumušimą, blužnies plyšimus, pokapsulinę kraujosruvą dešinės skilties diafragminiame paviršiuje, kepenų audinio plyšimą, lydimą potrauminio šoko, nuo ko nukentėjusioji S. S. mirė, t. y. taip jis tyčia, itin žiauriai nužudė S. S. .

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. N. prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais, nes jis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino, teisme parodymų nekeitė, labai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiajai A. S. turtinės žalos negalėjo atlyginti, tačiau jos neginčijo, todėl teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti kaip lengvinančias nuteistojo atsakomybę.

Apeliantas pripažįsta, kad nužudė S. S. , bet nesutinka su suduotų smūgių skaičiumi. Teigia, kad nukentėjusioji visą naktį praleido su taksistu ir galėjo grįžti sužalota. Be to, teisme nebuvo paneigta jo versija, kad S. S. grįžusi sukėlė konfliktą ir puolė R. N. su peiliu, o jis gindamasis jai sudavė du smūgius į veidą ir vieną į petį. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti dar ir į tai, kad laisvėje liko vienas jo mažametis sūnus ir nusikaltimas buvo padarytas buitinio konflikto metu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. N. gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo R. N. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo kaltės bei teisingai paskyrė bausmę. Nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nes ji atitinka būtent šio baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį.

Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nukentėjusiąją dar prieš jo smurtavimą galėjo sužaloti kiti asmenys, kad jis tiek smūgių jai nesudavęs, yra paneigti teisės medicinos duomenimis, liudytojos O. B. parodymais ir iš dalies paties nuteistojo parodymais teisme. Šie duomenys nuosprendyje yra aptarti ir teisingai įvertinti. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai suduoti ne du smūgiai į veidą, kaip teigia R. N. , o ne mažiau kaip 22 smūgiai į galvą, tame tarpe smūgiai į nosį, paakius, pasmakrę, galvos smilkininę dalį (t. 1, b. l. 44-45) ir ne mažiau kaip 65 smūgiai į kitas kūno vietas. Ekspertas patvirtino, kad mirtį sąlygojęs trauminis šokas nuo kūno sumušimo išsivystė per trumpą laiko tarpą ir tai, kad S. S. , iki kol neišsivystė potrauminis šokas, turėjo jausti nemažą skausmą (t. 2, b. l. 61-62). Liudytoja O. B. parodė, kad 2006 m. liepos 1 d. ryte apie 6.30 val. S. S. iš jos paėmė atsarginius raktus nuo buto, tuo metu nebuvo sužalota, ir būtent tuoj po raktų paėmimo liudytoja bute girdėjo triukšmą, kuris truko apie pusvalandį (t. 2, b. l. 61). Pats nuteistasis teisme patvirtino, kad iki jo mušimo jokių sužalojimų nukentėjusiosios veide jis nematė (t. 2, b. l. 58), nors galvoje ir veide nukentėjusiajai konstatuoti daugybiniai sužalojimai, kurie akivaizdžiai matomi (t. 1, b. l. 46).Visos šios aplinkybės patvirtina, kad S. S. mirtį sukėlusį kūno sumušimą padarė būtent nuteistasis.

Nepagrįstas bylos medžiaga nuteistojo teiginys, kad nusikalstamą veiką jis padarė tik todėl, kad gynėsi nuo S. S. užpuolimo su peiliu. Tokios aplinkybės be nuteistojo parodymų jokie kiti bylos duomenys netvirtina. Jokio atimto ar išdaužto peilio bute įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rasta, nuteistasis peiliu nebuvo sužalotas. Nuteistasis buvo linkęs smurtauti prieš nukentėjusiąją. Liudytoja A. S. parodė, kad nuteistasis S. S. mušdavo kai būdavo dviese ir prie svetimų žmonių, nežiūrėdavo, kur suduoda (t. 2, b. l. 60). Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jei ir būtų galima tikėti nuteistojo versija, kad nukentėjusioji puolė jį su peiliu, iš jo paties duotų parodymų matyti, kad po to, kai jis išmušė peilį iš S. S. rankų, toliau prieš ją vartojo smurtą, t. y. besiginančiojo veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi, jei žala padaroma po to, kai kėsinimasis buvo atremtas ir pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.

Taip pat nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jo nuoširdų gailėjimąsi. Kolegija pažymi, kad vien tik nuoširdus kaltininko gailėjimasis negali būti vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes ja remiamasi tik tada, kai kaltininkas ne tik nuoširdžiai gailisi, bet ir prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. R. N. prisipažino esąs kaltas iš dalies. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad jis po nusikaltimo padarymo slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, duodamas parodymus sumažino savo atliktų smurtinių veiksmų apimtį. Tuo jis siekė palengvinti savo padėtį. Toks apelianto elgesys prieštarauja jo teiginiui, kad dėl padarytų veiksmų jis nuoširdžiai gailisi.

Nuteistajam negali būti taikomas ir BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Tam nėra jokių sąlygų. Tokia bausmė gali būti skiriama tik tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala bei kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad jokių lengvinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių nėra, R. N. nukentėjusiajai turtinės žalos neatlygino, jis yra teistas 4 kartus, iš jų vieną kartą jau gimus sūnui (M. N. ), iš liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad S. S. ne kartą už gėrimą buvo išvijusi nuteistąjį. Iš to seka, kad nuteistasis neatsakė už vaiko auklėjimą bei vystimąsi ir neteikė jo poreikiams bei vystimosi sąlygoms reikalingo materialinio išlaikymo. Be to, šiuo metu M. N. laikina globa suteikta A. S. , t. y. teismui paskyrus bausmę bus kam prižiūrėti vaiką.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam apygardos teismo paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo pagrindus ir kitas BK bendrojoje dalyje esančias bausmių skyrimo taisykles. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, kaltės forma ir rūšis, konkrečios nužudymo padarymo aplinkybės (smurtinių veiksmų gausa gyvybiškai svarbiose žmogaus kūno vietose), jokių lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimas, nuteistojo asmenybė pagrįstai leido paskirti R. N. bausmę artimesnę sankcijos viršutinei ribai. Tokia bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmių skyrimo taisykles, esančias BK 61 straipsnyje, bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. N. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ŠeškauskasTeisėjai Violeta RažinskaitėLinas Šiukšta