- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-564-440/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00054-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (skyriaus) ieškinį atsakovei R. M. dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (skyrius) (toliau VSDFV (skyrius)) prašė iš atsakovės priteisti 376,51 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad Vaikų išlaikymo fondo administracija (toliau - Fondo administracija) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė, kad R. M. neinformavo fondo administracijos, apie gautas priteistas lėšas vaikų išlaikymui iš vaikų tėvo V. Ž. , todėl už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio ir nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2014 m. gruodžio mėnesio susidarė permoka. Atsakovė R. M. įstatymų nustatyta tvarka privalėjo raštu pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes turinčias įtakos išmokos mokėjimui. R. M. 2012 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gauti išmoką iš Fondo administracijos vaikams D. Ž. ir E. Ž. Atsižvelgiant į prašymus 2012 m. rugsėjo 24 d. Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išmokos iš Fondo administracijos mokėjimo D. Ž. ir E. Ž.. Fondo administracija 2015 m. vasario 4 d. gavusi uždarosios akcinės bendrovės (toliau -UAB ) ,,Nadis“ pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 12 d. priėmė sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo pakeitimo ir sprendimą Nr. V2-1956 dėl išmokų iš Fondo administracijos mokėjimo nutraukimo. Fondo administracija 2015 m. kovo 12 d. išsiuntė pareiškėjai (skolininkei) R. M. pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo“. VSDFV (skyrius) 2018 m. spalio 29 d. išsiuntė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl išmokų gautų iš Vaikų išlaikymo fondo prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grąžinimo“, kuri buvo įteikta R. M. R. M. nurodytos permokos negrąžino, todėl VSDFV (skyrius) 2019 m. sausio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pateikė pareiškimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teismo įsakymo išdavimo. Iš atsakovės prašoma permokos grąžinimo, todėl, kad ji 2014 metais disponavo vaiko pinigais, kurie tuo metu buvo nepilnamečiai. Ieškovo manymu, paskaičiuota permoka yra tikslinga ir pagrįsta, todėl prašo šią sumą priteisti.
Šalies argumentai
2. Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, jos manymu, pinigai skirti vaikams ir vaikų poreikiams, ji gautus pinigus naudojo vaikams, todėl iš vaikų turėtų prašyti. Ji yra neįgali, siekė vaikus apsaugoti nuo skurdo, todėl nėra pagrindo iš jos reikalauti pinigų. Žino visus pervedimus, dar 2014 m. kovo mėnesį gavo pervedimą iš (darbovietės), po to UAB ,,Nadis“ oficialiai įdarbino V. Ž. nuo 2014 m. balandžio ir mokėjo po 200 Lt vienam vaikui. Dar gavo gegužės mėnesį, tačiau birželį ji nebegavo ir tai traktavo kaip skolą. Po to gavo pinigus iš UAB ,,Nadis“ liepą, rugpjūtį, rugsėjį, spalį, lapkritį ir gruodį. Nesupranta, kodėl tie pervesti pinigai traktuojami kaip išmokos permoka, nes dėl to, kad buvo vaikams pervesti pinigai po 200 Lt nerodo pagerėjusios vaikų materialinės padėties. Fondo administracija pradėjo mokėti nuo 2012 metų, o ją paliko 2009 m. tai reiškia, kad tris metus niekas nemokėjo. Egzistuoja ginčas tarp vaikų ir tėvo, kuris nesibaigęs. Nustatytas išmokų dydis (195 Lt) vaikų išlaikymui nedengia to, kas reikalinga vaiko normaliam išlaikymui. Jos pajamos buvo mažos, negalėjo visiškai patenkinti vaikų poreikių, nes turėjo teikti 400 Lt, tiek pat, kiek buvo priteista iš V. Ž. V. Ž. tai dirba, tai nedirba, tai jis stovi darbo biržoje, tai ne. Ji siekė vaikams užtikrinti stabilumą. Mano, kad tinkamai naudojosi vaikų pinigais ir tinkamai gavo pinigus iš Fondo, įstatymų nepažeidė ir valstybės pinigais nepasinaudojo. Gavusi pretenzijas iš Fondo administracijos dėl išmokų permokos, kreipėsi telefonu į šią įstaigą. Pretenziją iš VSDFV (skyriaus) jai galimai buvo įteikta, bet ji nesureagavo, nes buvo nurodyta ta pati suma. Nepranešė apie gautus pinigus Fondo administracijai, nes pranešė UAB ,,Nadis“. Prašo ieškiniui taikyti senatį ir ieškovo ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino.
4. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Fondo administracijos išmokėtų išmokų permokos už 2014 m. balandžio, gegužės, liepos – rugpjūčio ir gruodžio mėnesius. Atsakovė R. M. neinformavo Fondo administracijos apie tai, kad ji gauna teismo priteistas lėšas vaikų išlaikymui iš vaikų tėvo V. Ž., kaip tai numato įstatymai, ir tuo pačiu metu gavo išmokas ir iš vaikų išlaikymo fondo.
5. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, padarė išvadą, jog remiantis galiojančiais teisės aktais, atsakovė R. M. įstatymų nustatyta tvarka privalėjo raštu pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes turinčias įtakos Fondo administracijos išmokos mokėjimui, kurias ji gavo į savo banko sąskaitą. Kadangi atsakovė neinformavo Fondo administracijos apie tai, kad vaikų tėvo V. Ž. darbovietė UAB ,,Nadis“ perveda vaikų materialiniam išlaikymui skirtas išmokas, tą padarė pati V. Ž. darbovietė UAB „Nadis“, teismas pripažino, jog atsakovė neatliko pareigos informuoti Fondo administracijos, kaip tai numatyta įstatyme, todėl sprendė, kad už 2014 m. balandžio, gegužės, liepos – gruodžio mėnesius susidariusią 376,51 Eur permoką atsakovė privalo grąžinti ir ją iš atsakovės kartu su procesinėmis palūkanomis, priteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė R. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1. Ji byloje nėra tinkama atsakovė, nes gaudama lėšas iš Fondo administracijos, buvo tik lėšų valdytoja. Lėšos buvo skirtos vaikams ir jos buvo naudojamos vaikų poreikiams, todėl ir ieškinys turėjo būti pareikštas vaikams arba nukreiptas į skolininką, dėl kurio ieškovė ir pareiškė ieškinį. Skolininkas V. Ž. iki pat šios dienos, kai vaikai pilnamečiai, dar nėra atsiskaitęs nei su vaikais, nei su valstybe.
6.2. Permokos susidarymas nebuvo įrodytas. Fondo administracija pervesdavo tik 200 Lt, kas reiškia, jog ta suma buvo skirta tik vienam vaikui, o antram vaikui išlaikymas nebuvo užtikrintas, nes 2015 metų birželio mėnesį jokios įmokos nebuvo, todėl traktuoti, kad tai buvo nenutrūkstamos ir priteistos teismo išlaikymo 400 Lt abiem vaikams sumos, negalima. Teismas nenurodė, kas turėtų ir iš kokių lėšų rūpintis vaikais tą mėnesį ar pradžioje mėnesio, kai darbdavys įdarbinęs vaikų tėvą, pinigus vaikų išlaikymui perveda tik po 2-jų mėnesių. UAB „Nadis“ atliekamus pervedimus laikė kaip vaikų tėvo V. Ž. mokamą išlaikymo įsiskolinimą, o ne kaip einamuosius mokėjimus. Be to teismas nepakankamai ištyrė bylos aplinkybes ir palaikė tik valstybės interesus. Prašo taikyti senatį ir pateikti įrodymus dėl įmokos permokos, nes teismas neišreikalavo įrodymo – antstolių skaičiavimo, o antstolių pateiktas raštas apie vykdomą išieškojimą yra netikslus.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu ieškovė VSDFV (skyrius) prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
7.1. Sprendimas skirti iš vaikų išlaikymo fondo vaikų išmokas vaikams E. Ž. ir D. Ž. priimtas pagal R. (M.) M. prašymą, vaikų išlaikymo išmokos skirtos vaikams išlaikyti pervestos į jos prašyme nurodytą sąskaitą, todėl ieškinys pareikštas tinkamai atsakovei. Įmokas į atsakovės sąskaitą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2015 m. sausio 13 d. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-811-476/2010 pervedė skolininko V. Ž. darbdavys UAB „Nadis“. Atsakovė apie UAB „Nadis“ daromas įmokas turėjo informuoti Fondo administraciją, tačiau to nepadarė. Be to, 2014 m. gruodžio 12 d. E. Ž. sulaukė pilnametystės ir išlaikymas jam pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą, po šios datos, nebepriklausė.
Šalies argumentai
7.2. Apeliantė teigia, jog vaikų išlaikymo išmokų permoka susidarė dėl to, kad ji buvo įsitikinusi, kad V. Ž. dengia seną įsiskolinimą, o ne vykdo einamuosius mokėjimus. Įvertinus CK 6.55 straipsnio 1 dalies ir 2018 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 963 „Dėl vaikų išlaikymo išmokų nuostatų patvirtinimo“ įtvirtintas nuostatas bei Fondo administracijos priėmimo - perdavimo aktu perduotus dokumentus, darytina išvada, kad V. Ž. mokėdamas išlaikymą vaikams ir nenurodydamas, jog dengia susidariusį (seną) įsiskolinimą, išreiškė savo valią, kad moka išlaikymą savo vaikams, t. y. vykdo einamuosius mokėjimus.
7.3. Nors apeliantė ir prašo taikyti ieškinio senatį, tačiau apeliantei neįvykdžius prievolės atlyginti žalą, pagal Fondo administracijos raštą iki 2015 m. birželio 20 d., ji negali turėti teisėtų lūkesčių, kad po 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo redakcijai, jos prievolei, kurios ji pažeisdama teisės normas, nevykdė, bus taikomas senaties terminas.
Atsiliepimas
8. Papildomais paaiškinimais pateiktais prie apeliacinio skundo apeliantė R. M. nesutinka su ieškovės VSDFV (skyriaus) atsiliepimu. Apeliantės nuomone, jokios permokos negalėjo susidaryti, nes vaikai iš valstybės gavo tik 58 Eur į mėnesį, kas reiškia, kad vaikai gyveno žemiau skurdo ribos. Pirmą kartą sužinojo apie neva egzistuojančią permoką tik 2017 metais, vėliau 2018 metais. Neskundė, nes nepripažino, jog egzistuoja permoka, be to, suėjo ieškinio senatis. Nepranešė per 3 dienas Fondo administracijai apie gaunamas įmokas iš UAB „Nadis“, nes nenorėjo pažeisti vaikų interesų ir manė, kad vaikų tėvo darbovietė pradėjo mokėti išlaikymo įsiskolinimą. Be to, byloje nėra antstolės E. R. vykdomos vykdomosios bylos – išlaikymo išieškojimo iš skolininko V. Ž. dokumentų, iš ko būtų galima spręsti ar jai UAB „Nadis“ pervedė išlaikymo įsiskolinimą, ar einamuosius mokėjimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios ar administraciniam teismui taisyklės. CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai.
11. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl iš Fondo administracijos, viešojo administravimo subjekto, išmokėtų išmokų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliantė R. M., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu kelia klausimus dėl permokos susidarymo pagrįstumo ir ieškinio senaties termino.
14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė R. M. Vaikų Fondo administracijai 2012 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prašymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gauti išmokas iš vaikų išlaikymo fondo vaikams D. Ž., gimusiai (data neskelbtina), ir E. Ž., gimusiam (data neskelbtina). Atsižvelgiant į prašymus 2012 m. rugsėjo 24 d. Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo D. Ž. ir E. Ž. E. Ž. Fondo direktoriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. gruodžio 5 d. nutrauktas išmokų mokėjimas (sukakus 18 metų). Elektroniniu paštu UAB ,,Nadis“ vaikų išlaikymo fondui persiuntė pranešimą apie tai, kada buvo išmokėti vaikų išlaikymo pinigai už jų darbuotoją V. Ž. ir pervesti į R. M. (buvusios M.). Fondo administracija gavusi raštą iš UAB ,,Nadis“, priėmė 2015 m. kovo 12 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo pakeitimo ir už 2014 m. buvo perskaičiuotos vaikams iš Fondo tenkančios išmokos: E. Ž. ir D. Ž. nuspręsta išmokėti 2014 m. nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. kiekvienam po 33,31 Eur; 2014 m. birželį – po 56,48 Eur; nuo 2014 m. liepos 1 d. iki lapkričio 30 d. – kiekvieną mėnesį po 33,31 Eur kiekvienam; D. Ž. nuo 2014 m. gruodžio 1 iki gruodžio 31 d. – 10,96 Eur, o D. Ž. nuo 2014 m. gruodžio 1 iki gruodžio 4 d. 1,42 Eur. D. Ž. Fondo direktoriaus sprendimu Nr. V2-1956 nuo 2015 m. sausio 1 d. nutrauktas išmokų mokėjimas. Fondas atsakovei R. M. (buvusiai M.) 2015 m. kovo 12 d. siuntė raštą dėl ieškomų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo. 2019 m. vasario 7 d. ieškovas VSDVF (skyrius) nuo 2018-01-01 perėmęs Fondo administracijos funkcijas, ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo. Ieškinio teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymas bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. V-5, kuriuo patvirtintas vaikų išlaikymo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
15. Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.), 2 straipsnio 8 dalį, Vaikų išlaikymo fondo išmokos – piniginės lėšos, išmokamos iš Fondo lėšų įgyvendinant šio įstatymo nustatytą Lietuvos Respublikos įsipareigojimą šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka mokėti vaiko išlaikymo lėšas. Vaikų išlaikymo fondas – Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus administruojamos valstybės piniginės lėšos, iš kurių pagal šį įstatymą mokamos Vaikų išlaikymo fondo išmokos (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal Vaikų išlaikymo fondo 12 straipsnį, Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą.
16. Pagal šiuo metu (nuo 2018 m. sausio 1 d.) galiojančio Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šiuo įstatymu nustatomi valstybės įsipareigojimo garantuoti šio įstatymo nustatyto dydžio vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymas ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindai. Išmokų administratorius – VSDFV ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Išmokų administratorius skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui (Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nustačius, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis dėl išmokų pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti, arba išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalo grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis.
17. Pagal Aprašo 68 punktą, jei pareiškėjui už vaiką, kuriam išmoka neturėjo būti mokama yra nustatyta išmokos permoka dėl pareiškėjo kaltės, išmokos permoka išieškoma Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 15 straipsnio, nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo negrąžintos neteisėtai gautos išmokos išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais.
18. Paminėtina, kad šioje situacijoje svarbu tai, kad ieškovas (anksčiau – Fondo administracija) – viešojo administravimo subjektas, kuris, priimdamas atitinkamus sprendimus dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo ar tokios išmokos mokėjimo nutraukimo, veikia viešojo administravimo srityje. Nors atsakovu yra nurodomas fizinis asmuo, tačiau keliamas ginčas dėl išmokos, išmokėtos iš Fondo administracijos priteisimo už tam tikrą laikotarpį, yra viešojo administravimo srities ginčas (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis), nes jame vyrauja administracinis teisinis santykis (šios nutarties 10 punktas). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis ginčas tarp ieškovo VSDFV (skyriaus), kuris perėmė Fondo administracijos funkcijas ir fizinio asmens R. M. yra priskiriamas administracinių teismų kompetencijai, nes administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) ir turi būti nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2019 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą teismingumo byloje Nr. T-48/2019).
Dėl procesinės bylos baigties.
19. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ieškinio bei atsakovės apeliacinio skundo argumentus, bylos faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą ir priimdamas 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, todėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimas naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas ) ir byla pagal ieškovo VSDFV (skyriaus) ieškinį dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo iš atsakovės R. M. perduotina nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 36 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal ieškovo VSDFV (skyriaus) ieškinį atsakovei R. M. dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo, perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.