Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Miglei Virbickaitei, dalyvaujant ieškovei A. U., ieškovės atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Galinai Paciūnienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui R. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad augant vaiko poreikiai didėja, vaikas pradėjo eiti į mokyklą. Vaikas tik pirmaisiais gyvenimo metais gyveno su abiem tėvais, nuo 2010 metų – tik su ieškove. Ieškovė su vaikais gyvena tetai V. U. priklausančiame name. Teta ne tik suteikia būstą ieškovei ir jos vaikams, bet ir moka komunalinius, perka maistą, prisideda pinigais prie vaikų poreikių tenkinimo. Dukters kilmė iš tėvo nenustatyta, ją išlaikyti padeda teta. Ieškovė turi transporto priemonę. Ieškovės skaičiavimu visos šeimos išlaidos kurui per mėnesį sudaro apie 200 Lt. Sūnui pradėjus lankyti mokyklą, atsirado papildomų su tuo susijusių išlaidų. Ieškovė tvarkė dokumentus, kad vaikas mokykloje gautų nemokamą maitinimą. Dėl ieškovei nežinomų priežasčių vaikas nemokamo maitinimo negauna, ieškovė kas dieną duoda vaikui po 3-5 Lt maitinimuisi. Vaikui diagnozuota epilepsija, būtina vartoti vaistus, kurie yra kompensuojami. Papildomai ieškovė vaikui perka vitaminų, papildų, kurie nėra kompensuojami. Per mėnesį vaistams, vitaminams reikalinga 120-130 Lt suma. Vaikas kol kas nelanko jokių būrelių, kadangi dar neaišku, kas vaikui patiks. Ieškovė nenori rizikuoti ir leisti pinigų būreliui, kurio vaikas nebenorės lankyti. Mokykloje nemokamų būrelių nėra. Atsakovas turi neoficialų darbą, kartais dirba savaitgaliais ir neatvyksta susitikti su vaiku. Ieškovės žiniomis, atsakovas kasa šulinius, prisideda prie kitų statybos darbų. Ieškovės žiniomis, atsakovas sveikas, jo darbingumas neribotas

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdžius nevyko. Apie 2014-10-06 posėdį informuotas asmeniškai, šaukimą įteikė policijos pareigūnai. Atsakovo į posėdį atvesdinti nepavyko.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Galina Paciūnienė teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys turėtų būti patenkintas. Atsakovas yra konfliktiško charakterio, ateina pasibarti, neginčija, kad išlaikymo neteikia. Abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad nepilnamečio A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) motina yra ieškovė A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas – atsakovas R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) (19 b.l.). Teismo sprendimo priėmimo metu nepilnamečiui A. U. yra septyneri metai. Ieškovė ir atsakovas nesusituokę, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo klausimas nebuvo sprendžiamas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, šiam reikalavimui atsakovas prieštaravimų nepareiškė. Atsakovas neišreiškė jokio pageidavimo, jog A. U. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytoja apklaustos V. U. parodymų matyti, kad tarp ieškovės ir nepilnamečio vaiko stiprus emocinis ryšys, o atsakovas su vaiku bendrauja nedaug, praleidžia bendravimo tvarkoje numatytus susitikimus. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad vaiko dvasiniais ir materialiniais poreikiais rūpinasi viena ieškovė, atsakovas nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo yra nusišalinęs.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir A. U. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. U. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Pažymėtina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiui vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Tokiu būdu užtikrinama ir ginama paties vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais. Vaiko teisę bendrauti su antruoju iš tėvų pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai - įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Ieškovė pateikė vaiko poreikių suvestinę, kurioje nurodyta ieškovės manymu vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga suma kas mėnesį – 1135 Lt (9 b. l.). Ieškovė teigia, jog nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga skirti 250 Lt maistui, 250 Lt avalynei ir aprangai, 160 Lt komunaliniams mokesčiams, 25 Lt kirpyklai, 200 Lt vaistams, vitaminams, 70 Lt kultūros ir švietimo renginiams, 180 Lt už darželį. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad per mėnesį A. vaistams ir vitaminams skiria po 120-130 Lt, taip pat nurodė, kad jos ir nepilnamečių vaikų poreikiams per mėnesį išleidžiama apie 200 Lt kurui (t.y. apie 70 Lt vienam asmeniui).

Ieškovė paaiškino, kad A. nuo rugsėjo mėnesio pradėjo lankyti mokyklą, todėl, nors ir nereikia mokėti už darželį, atsirado papildomų išlaidų, susijusių su mokymo priemonių įsigijimu. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (13-14,15,16 b.l.) matyti, kad A. U. turi specialiųjų poreikių – serga epilepsija, jam reikalinga nuolatos gerti vaistus, vitaminus, tačiau tik dalis jų kompensuojami. Be to, vaikui diagnozuota toliaregystė. Duomenų apie nepilnamečio gabumus, kuriuos reikėtų lavinti, byloje nepateikta. Ieškovė į bylą pateikė kvitus, patvirtinančius dalies patiriamų išlaidų maistui, ugdymui, vaistams, pramogoms, aprangai ir t.t. dydį (50-66 b.l.). Liudyta V. U. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikia. Pažymėtina, kad ši liudytoja prisideda prie ieškovės vaikų išlaikymo tiek suteikdama būstą, tiek pirkdama maistą ir kitus būtinus daiktus, tiek ir kitais būdais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nustatytina, kad nepilnamečio A. U. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga vidutiniškai 1000 Lt suma.

Nei ieškovė, nei jos nepilnamečiai vaikai nekilnojamojo turto neturi (25-27 b.l.), šeima gyvena liudytojai V. U. priklausančiame būste. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė (24 b.l.), kuri naudojama šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė dirba, gauna apie 750 Lt darbo užmokestį. Ieškovei nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (29 b.l.), ieškovė gali dirbti ne visą darbo dieną. Be gaunamo darbo užmokesčio, ieškovė gauna 52 Lt išmoką vaikui bei 270 Lt šalpos pensiją neįgaliajam (21 b.l.). Ieškovė, be A. U., turi dar vieną nepilnametį vaiką – A. U., kurią turi išlaikyti.

Atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (70, 77 b.l.). VSDFV duomenimis atsakovas nedirba (72 b.l.), pensijų, pašalpų, kompensacijų, mokamų iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto, negauna (71 b.l.). Atsakovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos, neteikė įrodymų apie gaunamas pajamas, turtą, kreditorinius įsipareigojimus. Byloje nėra pateikta duomenų apie galimus atsakovo išlaikytinius ar sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis negali dirbti. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas galimai turi nepilnamečių vaikų, tačiau į bylą tokie įrodymai nepateikti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ne visuomet atvyksta į susitikimus su vaiku, motyvuodamas tuo, kad turi dirbti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovas, kaip tėvas, turi neginčijamą pareigą išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar nebendravimu su vaiku. Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Šalių sūnus yra mažametis, jo augančiam organizmui neabejotinai reikalingas visavertis maistas, vitaminai. Ieškovė, vykdydama savo motiniškas pareigas sūnui užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą ir drabužius, tinkamą sveikatos priežiūrą, ugdymą. A. U. gyvena kartu su motina, taigi šiuo metu didžioji vaiko išlaikymo ir auginimo naštos dalis tenka būtent ieškovei – A. U..

Ieškinyje prašomo išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo sumos atsakovas neginčijo, nepateikė įrodymų, paneigiančių jo galimybę kas mėnesį mokėti po 500 Lt sūnaus išlaikymui. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas neturi galimybės teikti prašomo priteisti dydžio išlaikymą dėl objektyvių, ne nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių. Byloje nepakanka duomenų spręsti, kad atsakovas yra išnaudojęs visas protingas galimybes gauti pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, iš atsakovo priteistinas išlaikymas A. U. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-04-01) iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio A. U. atstovė A. U. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejų metų laikotarpiu iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Byloje nėra jokių įrodymų, jog iki kreipimosi į teismą dienos mažamečio A. U. poreikiai buvo žymiai mažesni. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatytina, kad nepilnamečio poreikių patenkinimui iki kreipimosi į teismą dienos per mėnesį buvo reikalinga vidutiniškai 1000 Lt suma, kurios ½ dalį turėjo mokėti atsakovas. Nesant jokių įrodymų, kad atsakovas vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį sūnų, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 18000 Lt išlaikymo įsiskolinimo už 2011-04-01–2014-03-31 laikotarpį skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį priteisimo (CPK 185, CK 3.200 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 144 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 720 Lt už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.), 16,24 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.), iš viso - 880,24 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Be to, valstybė patyrė 546,80 Lt išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo.

Atsakovas duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, šių išlaidų priteisti neprašė (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 284 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. U., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt (penki šimtai litų) (144,81 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-04-01) iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 18000 Lt (aštuoniolika tūkstančių litų) (5213,16 EUR) išlaikymo įsiskolinimą už 2011-04-01-2014-03-31 laikotarpį.

Paskirti nepilnamečio A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise motiną A. U., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 880,24 Lt (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt litų 24 centai) (254,93 EUR) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 546,80 Lt (penki šimtai keturiasdešimt šeši litai 80 centų) (158,36 EUR) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.