Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei,

civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams V. G., advokatui Linui Žalnieriūnui

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Utenoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. pagal 2015-06-26 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), kurjeriu ir pagal 2016-06-26 visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas materialiai atsakingu už jam darbdavio perduotų UAB (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių saugojimą, priėmimą, išdavimą ir pervežimą, privalėdamas vesti jam perduotų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka sudaryti ir pristatyti ataskaitas apie jų kitimą ir likučius, gavęs nurodymą pervežti ir įteikti siuntas užsakovams, gyvenantiems Utenos mieste ir rajone, paimti apmokėjimą už jas bei įforminti pinigų priėmimo kvitus, jis įteikęs užsakovams siuntas ir gavęs apmokėjimą už jas, apie siuntų įteikimą neatžymėjęs elektroninėje sistemoje-PDA skeneryje, atsakingam už apskaitą darbuotojui neperdavė pinigų priėmimo kvitų, nurodęs, kad siuntos neįteiktos ir grąžintos į sandėlį, ir tokiu būdu laikotarpyje nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2015 m. spalio 15 d. Utenos mieste ir rajone pasisavino jam patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą- pinigus 1682,43 eurus, o būtent: 2015-08-05 pristatęs V. T. 94,00 eurų vertės siuntą, 2015 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne anksčiau kaip rugpjūčio 5 d., pristatęs V. Ž. skirtą 26,18 eurų vertės siuntą, 2015-09-04 pristatęs R. S. 55,80 eurų vertės siuntą, 2015 m. rugsėjo mėn. viduryje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne anksčiau kaip rugsėjo 17 d., pristatęs R. B. skirtą 66,74 eurų vertės siuntą, 2015-09-17 pristatęs S. T. 85,43 eurų vertės siuntą, 2015-09-21 pristatęs G. K. 149,00 eurų vertės siuntą, 2015-09-28 pristatęs V. M. 70,22 eurų vertės

siuntą, 2015-09-28 pristatęs A. B. 114,00 eurų vertės siuntą, 2015-09-28 pristatęs G. K. 150,95 eurų vertės siuntą, 2015-10-09 pristatęs D. K. 228,40 eurų vertės siuntą, 2015-10-15 pristatęs V. L. 60,51 eurų vertės siuntą, 2015-10-15 pristatęs B. M. 103,03 eurų vertės siuntą, 2015-10-15 pristatęs D. D. 405,87 eurų vertės siuntas, 2015-10-15 pristatęs Z. K. 72,30 eurų vertės siuntą, ir gavęs iš minėtų asmenų grynuosius pinigus, kurių bendra suma 1682,43 eurų, jų neinkasavo, t.y. neįnešė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, už siuntų apskaitą atsakingam darbuotojui melagingai pranešęs, kad siuntos neįteiktos ir grąžintos į sandėlį, taip pat 2015-10-07 paėmęs G. S. priklausančią 151,00 eurų vertės siuntą, jos neįteikęs užsakovui, o už siuntų apskaitą atsakingam darbuotojui nurodęs, kad siunta grąžinta į sandėlį, pasisavino 151,00 eurų vertės siuntą, t.y. viso jis pasisavino darbdavio jam pareigų pagrindu patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 1833,43 eurų vertės, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 1833,43 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai dėl padarytos veikos, jų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis kaltinamajame akte nurodytu laiku pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) kurjeriu. Vieną kartą neįnešęs už pristatytas siuntą pinigų į įmonės kasą, norėjo padengti trūkumą, todėl gavęs pinigus už pristatytą siuntą, jų neįnešdavo į kasą, o nurodydavo, kad siunta buvo gražinta į sandėlį. Taip pat buvo pasisavinęs vieną siuntą dėl tų pačių priežasčių. Kaltinamajame akte yra tiksliai nurodytos jo nusikalstamos veikos aplinkybės.

E. L. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai paskelbti BPK 291 str. nustatyta tvarka) parodė, kad 2015 m. birželio mėnesio pabaigoje pradėjo dirbti kurjeriu UAB (duomenys neskelbtini). Su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Jis žinojo, kad yra asmeniškai materialiai atsakingas už patikėtas jam išvežioti siuntas ir už gautus už siuntas pinigus. Jis turėjo išvežioti gavėjams siuntas Utenos mieste ir rajone, paimti iš jų pinigus už jas, kuriuos dienos pabaigoje privalėjo įnešti į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Kiekvienas kurjeris turėjo skenerį., kuriame nuskenuodavo siuntos "bar" kodą. Nuskenavęs visas išvežiojimui skirtas siuntas, atsispausdindavo kelionės lapą. Jei už siuntą nebūdavo apmokėta iš anksto, prie tokių siuntų atsispausdindavo ir pinigų priėmimo kvitus. Per dieną turėjo išvežioti siuntas, jas įteikti gavėjams ir paimti iš jų pinigus, davęs pasirašyti pinigų priėmimo kvitą. Baigus darbą, neįteiktas siuntas grąžindavo į sandėlį, o gautus pinigus inkasuodavo. Kvitų kopijas atiduodavo vadybininkui. Jo atlyginimas priklausė nuo padaryto darbo, kuo daugiau įteikdavo siuntų, tuo daugiau uždirbdavo. Vieną dieną jis pastebėjo, kad susidarė apie 300 eurų trūkumas. Negali paaiškinti iš kur tas trūkumas atsirado. Trūkumą jis privalėjo padengti iš savo pinigų. Tokių pinigų jis neturėjo. Siekdamas padengti susidariusį trūkumą, tyčia kas keletą dienų neinkasuodavo už siuntas gautus pinigus, kad padengtų anksčiau susidariusį trūkumą. Vadybininkui meluodavo, kad ne visas siuntas įteikė ir neva gražindavo jas į sandėlį. Realiai pradžioje jo niekas netikrindavo, pasitikėjo juo. Skeneris, kuriame turėdavo pasirašyti siuntos gavėjas, po pietų jau būdavo išsikrovęs. Jis tuo naudojosi, nes sistemoje nesimatydavo, kad siunta įteikta. Todėl pinigus galėdavo pasilikti sau, nes jo niekas nesukontroliuodavo. Jis nepriduodavo ir pinigų priėmimo kvitų. Nurodyti konkrečių pavardžių kam įteikė siuntas, kokias gavo pinigų sumas ir jų neinkasavo, nurodyti negali, nes neprisimena. Tačiau netrukus pradėjo aiškėti jo padaryti trūkumai. Pradžioje jam pavyko išsisukti prigalvojus visokių paaiškinimų. Tačiau vėliau suprato, kad trūkumo nebepavyks padengti, nes jis vis didėjo. Yra pasitaikę atvejų, kad patys gavėjai atsiimdavo siuntas iš sandėlio. Tokiu atveju gavėjas pinigus palikdavo vadybininkui, o pastarasis dienos pabaigoje pinigus perduodavo jam. Jis vietoj to, kad pinigus inkasuotų, pasilikdavo sau. Taip pat yra pasisavinęs vieną siuntą, kurioje buvo žiedas. Jį ketino parduoti, tačiau pametė. Apie susidariusį trūkumą nieko neinformavo, tikėjosi pats per kurį laiką jį padengti, tačiau nepavyko (t. 1, b. l. 114-115; 116; 119; 124).

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai paskelbti BPK 291 str. nustatyta tvarka) parodė, kad jo vadovaujama bendrovė yra sudariusi sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią, UAB (duomenys neskelbtini) iš siuntėjų surenka įvairias siuntas, jas suskirsto pagal siuntimo adresus, o jo bendrovė siuntas išvežioja gavėjams. Su šia įmone yra sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) privalo atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų patirtą žalą. 2015 m. birželio 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) kurjeriu dirbti pradėjo E. L., su kuriuo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Jo darbo pobūdis aprašytas kurjerio pareiginiuose nuostatuose. Pirmais mėnesiais E. L. dirbo be priekaištų. 2016 m. rudenį paaiškėjo, kad E. L. neinkasuodavo visų už įteiktas siuntas gautų pinigų į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, meluodamas, kad siuntos neįteiktos, o grąžintos į sandėlį ,bei vieną siuntą pasisavino. Kadangi E. L. buvo UAB (duomenys neskelbtini) kurjeris, tai dėl jo veiksmų padarytą UAB (duomenys neskelbtini) turtinę žalą atlygino jo vadovaujama bendrovė. Todėl bendrovei (duomenys neskelbtini) padaryta bendra 1833, 43 eurų žala. Šiai sumai bendrovė pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l.14-15)

Liudytoja S. L. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai paskelbti BPK 291 str. nustatyta tvarka) parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) Kokybės projektų vadove. Bendrovė iš siuntėjų surenka įvairias siuntas, tačiau pati jų neišvežioja, o tam darbui samdo UAB (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, tiksliai datos nepamena, pastebėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) negavusi apmokėjimo už kai kurias siuntas. Pradėjus domėtis susidariusia situacija paaiškėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) kurjeris E. L. tyčia neinkasuodavo dalies pinigų, gautų už įteiktas siuntas. Kadangi tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta materialinės atsakomybės sutartis, UAB (duomenys neskelbtini) atlygino visą žalą, susidariusią dėl nepervestų už įteiktas siuntas pinigų. UAB (duomenys neskelbtini) materialinė žala nepadaryta ir civilinio ieškinio ji nereiškia (t. 1, b. l. 83).

Liudytoja I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai paskelbti BPK 291 str. nustatyta tvarka) parodė, kad nuo 2015 m. liepos mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) dirbo vadybininke. Dirbo sandėlyje, iš kur kurjeriai paimdavo išvežiojimui siuntas. Siuntos buvo atvežamos paletėse, suskirsčius jas pagal regionus. Utenos regioną sudaro Visaginas, Zarasai, Ignalina, Molėtai, Anykščiai ir Utena. E. L. aptarnavo Utenos miestą ir rajoną. Kas rytą pradėję darbą, kurjeriai sandėlyje susirinkdavo jo aptarnaujamai teritorijai priskirtas siuntas ir jas nuskenuodavo skeneriu. Ant siuntų jau būdavo visa gavėjo informacija. Dalis siuntų buvo jau apmokėtos, už kitas kurjeris pinigus turėjo paimti įteikęs siuntą. Kurjeris išvykdamas atsispausdindavo ir kasos pajamų orderius, bet tik toms siuntoms, kurios buvo neapmokėtos iš anksto. Po darbo kurjeriai grįžę į sandėlį, pinigus atiduodavo jai, o ji atiduodavo inkasatoriui. Paskui buvo duotas nurodymas, kad pinigus kurjeriai turi įnešti į "Paypost" skyrius, o kasos pajamų orderius atnešti jai. Bendrų sąrašų , kokias siuntas tą dieną turi pristatyti, ji neturėjo, todėl ir sutikrinti kiek jų turi likti po darbo dienos sandėlyje ji negalėjo. Visi siuntų sąrašai buvo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Butent (duomenys neskelbtini) surinkdavo siuntas iš siuntėjų, o (duomenys neskelbtini) jas tik išvežiodavo. Jai kurjeriai vakare turėjo atvežti ir atiduoti kasos pajamų orderius. Jų būdavo visokių. Ir su parašais, ir nepanaudotų. Nepanaudoti orderiai buvo tada, kai siuntos iš sandėlio paimtos, bet dėl įvairiausių priežasčių neįteiktos. Tada jai gražinami nepanaudoti orderiai, o siunta gražinama į sandėlį. Apie grąžinimą kurjeris turi pažymėti skeneryje. Kitą dieną paimdamas tą pačią siuntą, kurjeris gauna naują, tos dienos kasos pajamų orderį. Kurjeris privalo pinigus inkasuoti tos pačios dienos vakare. Jei kartais pavėluodavo, pinigus inkasuoti privalėdavo iki kito ryto 9 valandos. Sistemoje buvo matyti, koks kurjeris kokią paėmė siuntą. Visi duomenys apie siuntas buvo (duomenys neskelbtini). Jie matydavo kokias siuntas paimdavo kurjeris, kokias grąžindavo. 2015 m. rugsėjo - spalio mėn. jai pradėjo skambinti iš (duomenys neskelbtini) ir klausti, kur yra viena ir ar kita siunta. Pradėjo aiškėti, kad sandėlyje nėra tam tikrų siuntų, nors kurjeris, konkrečiai E. L., sakė, kad jas pridavė į sandėlį, nes nerado gavėjo. Kaip paaiškėjo, E. L. paimdavo siuntą, gaudavo prie tos siuntos kasos pajamų orderį, siuntą nuveždavo gavėjui, jam tą siuntą įteikdavo, duodavo pasirašyti ant kasos pajamų orderio, tačiau neduodavo pasirašyti elektroniniame įrenginyje. Jame gavėjui pasirašius, sistemoje matyti, kad siunta gavėjui įteikta. O kadangi jis pasirašyti įrenginyje nedavė, niekur nesimatė, kad siunta įteikta. E. L. įrenginyje pats įrašydavo, kad gavėjas nerastas, siunta grąžinta į sandėlį. Tokiu būdu, jis pasilikdavo sau už siuntą gautus pinigus. Kai tai pradėjo aiškėti, jis netikėtai susirgo, o paskui visai išėjo iš darbo. Ji pati skambino siuntų gavėjams, ir jie patvirtino, kad siuntas gavo. Kad kažkas negerai su siuntomis pastebėjo UAB (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 80).

Liudytoja S. T. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai paskelbti BPK 291 str. nustatyta tvarka) parodė, kad 2015 m. rudenį, tikslios datos nepamena, pirko internetu prekę, už kurią pinigus sumokėti reikėjo pirkinį pristačiusiam kurjeriui. Ji prekę gavo, pinigus sumokėjo. Pamena, kad kažkur pasirašė, tačiau negali nurodyti kur. Pasirašė ten, kur parodė kurjeris (t. 1, b. l. 43).

Analogiškus parodymus kaip liudytoja S. T., davė ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai: G. K. (t. 1, b. l. 34), A. B. (t. 1, b. l. 65), V. M. (t. 1, b. l. 71), V. L. (t. 1, b.l. 46), B. M. (t. 1, b.l. 74), D. D. (t. 1, b. l. 52), Z. K. (t. 1, b. l. 68), V. T. (t. 1, b. l. 62), R. S. (t. 1, b. l. 49) ir D. K. (t. 1, b. l. 56) ( parodymai paskelbti BPK 291 str. nustatyta tvarka).

Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai paskelbti BPK 291 str. nustatyta tvarka) parodė, kad 2015 m. rudenį, dienos tiksliai nepamena, internetu užsisakė žiedą, už kurį sumokėjo bankiniu pavedimu. Nurodytą dieną negavęs žiedo, pradėjo domėtis, kodėl vėluoja siunta. Paaiškėjo, kad jam skirta siunta yra dingusi, todėl siuntėjas išsiuntė jam kitą žiedą. Pretenzijų niekam neturi (t. 1, b. l. 37).

Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai paskelbti BPK 291 str. nustatyta tvarka) parodė, kad pirko internetu prekę, už kurią atsiskaityti turėjo kurjeriui. Nesulaukusi siuntos, pradėjo jos ieškoti. Siuntą pati atsiėmė iš sandėlio, sumokėjo nurodytą sumą. (t. 1, b. l. 40).

Iš 2015-06-26 darbo sutarties Nr. 38 matyti, kad E. L. nuo 2015-06-29 priimtas dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) kurjerio pareigas. Darbo sutartis nutraukta 2016-05-31 pagal LR DK 156 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. (kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę) (t. 1, b.l. 19-20).

Iš 2015-06-26 sutarties dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės matyti, kad E. L. 2015-06-26 pasirašė šią sutartį ir įsipareigojo visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jam perduotų materialinių vertybių išsaugojimą (t. 1, b.l. 21).

Iš 2016-05-25 ir 2016-06-20 UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų pažymų nurodyta kokias sumas ir už kokias siuntas pasisavino E. L., kas yra siuntų gavėjas (t. 1, b.l. 4, 5).

Kaltinamasis pripažino pasisavinęs pinigus bei vieną siuntinį. Tai patvirtino ir UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos pažymos bei liudytojų parodymai. Tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis dirbo kurjeriu, jam buvo patikėtas siuntinių priėmimas, perdavimas, pinigų priėmimas. Todėl darytina išvada, kad kaltinamajam buvo patikėtas svetimas turtas, ir jis yra BK 183 str. 1 d. numatytos veikos subjektas. Kaltinamasis norėjo pasisavinti jam svetimą patikėtą turtą ir to siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis paėmė svetimą turtą ir turėjo galimybę jį tvarkyti savo nuožiūra ar juo naudotis. Todėl jo veika vertintina kaip baigtas nusikaltimas. Kaip matyti kaltinamasis pasisavino pinigus bei siuntinį, norėdamas padengti susidariusį trūkumą. Tai įrodo, kad jis veikė vieninga tyčia ir jo veiksmai vertinti kaip tęstinio nusikaltimo epizodai. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 183 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d. 2 punktas ).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas neteistas, juos padarė tiesiogine tyčia, nusikaltimų neplanavo daryti iš anksto, jų padarymui nesiruošė, baustas administracine tvarka (b. l. 136-142 ) ir daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bauda.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ( BK 64/1 str. ).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Civilinis atsakovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 1833,98 Eur turtinės žalos atlyginimo ( b.l. 178 ).

Kaltinamasis ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis savo veiksmais ( neįnešdamas gautų pinigų į kasą bei pasisavinamas siuntinį ) padarė civiliniam ieškovui turtinę žalą ir privalo ją atlyginti ( CK 6.263 str. 2 d. ).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Civilinis atsakovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

BPK 109 straipsnyje nustatyta: ,,Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.“ BPK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.“ Taigi ir juridinis asmuo gali reikalauti atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis pagrobė civiliniam ieškovui priklausantį siuntinį, kurio negavo jį užsakęs asmuo. Civilinio ieškovo paslaugomis pasinaudoję asmenys buvo paklausinėjami policijos pareigūnų dėl civilinio ieškovo darbuotojo padarytos nusikalstamos veikos. Akivaizdu, kad šios aplinkybės leidžia pagrįsta manyti, kad civilinio ieškovo reputacija, kaip patikimo ir įsipareigojimus tiksliai vykdančio partnerio, pablogėjo. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas ( CK 6.250 str. 1 d. ).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis tyčiniais veiksmais padarė civiliniam ieškovui turtinę žalą bei sumenkino jo reputaciją. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis nedirba, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius yra tokie, kurie neleidžia daryti išvadą, kad netolimoje ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo veiksmai truko neilgą laikotarpį, asmenų, kurie civilinį ieškovą turi pagrindo vertinti kaip nepatikimą partnerį, nėra didelis, todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 500 Eur neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo ( CK 6.276 str. 2 d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį ir paskirti 21 MGL ( 790,86 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. paskirti 14 MGL (527,24 eurų) baudą.

Šią baudą E. L. per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba „Swedbank“, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801.

Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti ir grąžinti E. L. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini) Utenos VPK MS.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti iš E. L. 1833,98 Eur ( vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus 98 ct) uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš E. L. 500 Eur (penkis šimtus eurų) uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.