Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3845-562/2017, kuria teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą bei atsisakė atsakovės vadovui apriboti jo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ bankroto bylą; UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ direktoriui A. Š. penkeriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.Nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. kovo 13 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui, susidaręs nuo 2010 m., siekia 135 016,41 EUR, bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2010 metų. 2014 m. spalio 28 d. VMI priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovės turto, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui, tačiau mokestinė nepriemoka išieškota nebuvo. Pažymėjo, kad atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.Pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad bendrovės direktorius A. Š. apie itin sunkią bendrovės finansinę situaciją žinojo, tačiau jokių veiksmų, susijusių su bendrovės bankroto proceso iniciavimu, nesiėmė. A. Š. netinkamai ėjo bendrovės direktoriaus pareigas ir pažeidė kreditorių interesus.Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) prašė atsakovei UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ iškelti bankroto bylą, dėl pareiškėjos prašymo apriboti UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ direktoriui teisę penkeriems metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 26 d. duomenimis bendrovės skola VSDF biudžetui sudarė 7 750,33 EUR.Atsakovė UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ atsiliepimu į pareiškimą prašė VMI pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad yra moki, 2017 m. gegužės 4 d. atsakovės turto vertė sudarė 526 094 EUR, o įsipareigojimų suma siekė 142 947,97 EUR. Taigi, atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymėjo, kad atsakovė realiai vykdo veiklą, derasi dėl naujų projektų su potencialiais užsakovais. Siekdami pagerinti bendrovės situaciją akcininkai nusprendė didinti įstatinį kapitalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi, konstatavęs, kad atsakovė atitinka nemokios bendrovės statusą, kadangi nevykdo veiklos bei ilgą laiką negali atsiskaityti su kreditoriais, iškėlė jai bankroto bylą, bendrovės bankroto administratore paskyrė S. S. bei netenkino pareiškėjos prašymo penkeriems metams apriboti UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ vadovo A. Š. teises eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.Nurodė, kad pagal įmonės vadovo teismui pateiktus 2017 m. gegužės 2 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis 2017 m. gegužės 2 d. įmonės balansinio turto vertė siekė 515 524 EUR, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 347 035 EUR, trumpalaikis turtas – 168 489 EUR; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 312 374 EUR (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 234 474 EUR, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 77 900 EUR). Bendrovės pardavimo pajamos 2017 m. siekė 32 726 EUR, bendrovė patyrė 7 136 EUR nuostolių. Remiantis 2017 m. gegužės 2 d. balanso duomenimis, atsakovės ilgalaikį turtą sudaro materialus turtas, kurio vertė – 347 034 EUR. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime atsakovė nurodė, kad materialų jai priklausantį turtą sudaro pastatas – vasaros kavinė, esanti (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 45 000 EUR; pastatas – administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 258 000 EUR; negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), vertė – 63 000 EUR. Teismas taip pat pažymėjo, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, atsakovei priklauso ½ administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Taigi, bendra atsakovei priklausančio materialaus turto vertė sudaro 334 500 EUR, tuo tarpu atsakovė nenurodė, kas sudaro likusią, jos balanse apskaitytą, turto vertę, kuri sudaro 12 534 EUR. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės nurodytas nekilnojamasis turtas yra areštuotas antstolių, jam įregistruota hipoteka. Teismas pažymėjo, kad bendra atsakovės debitorinių įsiskolinimų suma sudaro 101 767 EUR, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad VĮ „Infobalt autorinių teisių agentūra“ įsipareigojimas atsakovei, kurio dydis sudaro 410,1 EUR, pradelstas nuo 2003 m. vasario 10 d; UAB „Vox populi“, UAB „Ela“, UAB „Klajūnų klubas“, UAB „Arbutis“ įsipareigojimai atsakovei, kurių suma sudaro 3 060,12 EUR, pradelsti nuo 2004 m.; UAB „Mulčias“, UAB „Grožio renesansas ir Ko“, IĮ „Du broliai“, T. J. PĮ „Viae Ventus“, UAB „Orange style“ įsipareigojimai atsakovei, kurių suma sudaro 2 266,55 EUR, pradelsti nuo 2005 m.; UAB „Žemaitijos gatvės ateljė“ įsipareigojimas atsakovei, kurio dydis sudaro 147,12 EUR, pradelstas nuo 2006 m.; UAB „Žerbuva“, UAB „Tauragiškių balsas“ įsipareigojimai atsakovei, kurių suma sudaro 405,31 EUR, pradelsti nuo 2007 m.; Vasenkoff &ZambPol, A. J., BAB „Kauno tiekimas“, UAB „Inforastras“, UAB „Transports Padrosa“, UAB „Ecornus“, UAB „Pavlovič ir Ko“, UAB „Pasaulio kaimas“, UAB „K.Y Grupė“, AB Lietuvos telegramų agentūros ELTA, UAB „Metova“, UAB „Bilan“, Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacijos „Peata“, R. M. architektūros studijos „Plazma“, O. Š. IĮ „Saldenė“, UAB „Almecha“, UAB „Reikalavimas.lt“, VšĮ Tauragės futbolas, UAB „Gairija“, UAB „Žerbuva“, UAB „Aviastas“, UAB aviacijos kompanijos „Aviabaltika“, UAB „Vilniaus lazerinės dermatologijos centras“, UAB „Livs“, UAB „Golden Gates Lithuania“, Nacionalinės krepšinio lygos asociacijos, UAB „Teisė 123“, UAB „Karelia Baltic“, UAB „Regioninė marketingo grupė“, UAB „Vilniaus lazerinis centras“, UAB „K. Investicijos“, UAB „Sinerta LDC“, UAB „Tauragiškių balsas“, UAB „Rivilė“, UAB „Semtu“, UAB „Klaipėdos atliekų tvarkymo centras“, UAB „Karelia Real Estate“, UAB „Ideal“, UAB „Aivanetas“, UAB „Servea“, UAB „Findexa“, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus įsipareigojimai atsakovei, kurių suma sudaro 27 010,18 EUR, pradelsti nuo 2008 – 2015 m. Teismo vertinimu, kadangi atsakovei nurodytų skolų, kurių suma sudaro 33 299,38 EUR, nepavyko atgauti nuo 2003 – 2015 m., tikimybė atgauti šias skolas yra maža.Teismas nurodė, kad remiantis atsakovės pateiktu UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ kreditorių sąrašu, sudarytu 2017 m. gegužės 23 d., atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudaro 42 198,52 EUR. Teismo teigimu, atsakovė taip pat nurodė, kad nepradelsta skola AB „Citadele“ bankui 2017 m. gegužės 23 d. sudaro 74 464 EUR, pradelstos skolos valstybinėms institucijoms sudaro 153 401 EUR. Taigi, teismas vertino, kad bendra atsakovės skolų suma sudaro 270 063,52 EUR. Kadangi atsakovės 2017 m. gegužės 2 d. balanse nurodyta, jog mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė iš viso 312 374 EUR, teismas pažymėjo, kad informacija nurodyta įmonės balanse ir pateiktame įmonės kreditorių sąraše nesutampa. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nevykdė teismo įpareigojimo ir nenurodė įsipareigojimų įvykdymo terminų, o iš atsakovės pateiktų duomenų negalima nustatyti, ar pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija įstatyme leidžiamų ribų.Teismas akcentavo, kad atsakovės mokestinės nepriemokos suma sudaro 141 081,49 EUR, nors 2017 m. kovo 13 d. VMI duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 135 016,41 EUR; skola VSDF biudžetui 2017 m. sausio 17 d. sudarė 4 141,31 EUR, 2017 m. balandžio 5 d. – 6 390,80 EUR, 2017 m. gegužės 26 d. – 10 494,80 EUR, t. y. bendrovės skolų dydis auga.Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nurodo, jog ji vykdo veiklą, tačiau duomenų, patvirtinančių įmonės veiklos vykdymą, teismui negalėjo pateikti, todėl teismas sprendė, kad įmonė realiai nevykdo veiklos bei nėra pagrindo svarstyti reabilitacinio tikslo taikymo galimybės, toliau didinant kreditorių finansinius reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad remiantis antstolių informacine sistema apie vykdomąsias bylas, šiuo metu bendrovės atžvilgiu yra vykdomos 27 vykdomosios bylos.Įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė nevykdo veiklos, taip pat atsižvelgęs į tai, jog atsakovė negali atsiskaityti su pareiškėja bei kitais kreditoriais ilgą laiką ir nėra duomenų, kad situacija gali pasikeisti artimiausiu metu, teismas sprendė, kad atsakovė atitinka nemokios įmonės statusą. Spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo apriboti atsakovės vadovui teisę viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įmonės nemokumo būseną ankstesniu negu bankroto bylos iškėlimo data laikotarpiu, taip pat negalima daryti pagrįstos išvados dėl savalaikio bankroto bylos neiniciavimo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja VMI prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo A. Š. taikyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje numatytą apribojimą panaikinti; priimti naują nutartį ir patenkinti VMI prašymą UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ vadovui A. Š. penkeriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodo, kad dar 2009 m. gruodžio 2 d. VMI kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo iš bendrovės turto, tačiau minėtas sprendimas nebuvo įvykdytas ir skola nepadengta iki šiol. Remiantis antstolių informacine sistema apie vykdomąsias bylas, šiuo metu yra vykdomos 27 vykdomosios bylos, kuriuose skolininke nurodyta bendrovė. Aplinkybę, kad bendrovė jau ilgą laiką buvo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su visais savo kreditoriais, be kita ko, patvirtina faktas, kad bendrovės vadovas pakartotinai (net 3 kartus) buvo baustas už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su kreditoriais eilės pažeidimą. Bendrovės vadovas padarė pažeidimus, kurie yra nesuderinami su bendrovės vadovo veikla ir yra priskirti administracinės teisės pažeidimams. A. Š. minėtus pažeidimus padarė siekdamas išvengti bendrovės mokestinių prievolių vykdymo. Vėliau, būdamas bendrovės pagrindiniu akcininku ir vadovu, matydamas, kad skolos valstybinėms institucijoms tik auga, turėdamas suprasti, kad bendrovė yra nemoki ir negalės atsiskaityti su savo kreditoriais, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, galima pagrįstai teigti, kad šiuo atveju už įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimą yra teisinis pagrindas bendrovės vadovui taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą prevencinio pobūdžio priemonę ir pašalinti jį iš verslo rinkos, uždraudžiant jam eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.Trečiasis asmuo UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ vadovas A. Š. atsiliepimu į pareiškėjos VMI atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį toje dalyje, kuria nutarta netenkinti pareiškėjos prašymo penkeriems metams apriboti atsakovės vadovo A. Š. teises eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teisė reikšti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nurodytą prašymą įmonės kreditoriams galėtų atsirasti tik bendrovei iškėlus bankroto bylą ir teismui patvirtinus bendrovės kreditorių sąrašą. 2017 m. gegužės 30 d. teismo nutartis, kuria trečiojo asmens A. Š. vadovaujamai UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ nutarta iškelti bankroto bylą yra apskusta ir neįsiteisėjusi. Akivaizdu, kad šiame bylos etape pareiškėja neturi teisės reikšti IBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nurodyto prašymo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas vien šiuo pagrindu.Pareiškėjos atskirojo skundo teiginiai, kad bendrovės vadovas A. Š. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, o to nedarydamas pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio nuostatas, bendrovei esant mokiai, yra visiškai nepagristi ir klaidingi.Atsakovės vadovas A. Š. neneigia, kad buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog nesilaikė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, tačiau minėti pažeidimai padaryti nesiekiant nepagrįstai suteikti pirmenybę kitiems kreditoriams ar tyčia išvengti įsipareigojimų vykdymo. Atsiskaityti su darbuotojais ar kitais teismo nutarimuose nurodytais kreditoriais buvo būtina siekiant užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, išvengti dar didesnių nepagrįstų nuostolių, sukurtų darbo vietų panaikinimo, įsipareigojimų klientams neįvykdymo. Iš pačios pareiškėjos į bylą pateiktų Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimų turinio matyti, kad administracinio nusižengimo bylas nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, jog išieškotos lėšos buvo pervedamos į pareiškėjos sąskaitą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarime nurodoma, kad 2014 m. liepos 2 d. antstolis į biudžeto surenkamąją sąskaitą pervedė 61 115,10 Lt iš atsakovės išieškotų lėšų sumą.Atsakovė UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti, VMI pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atmesti bei atsisakyti iškelti jai bankroto bylą; prijungti prie bylos naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, analizuodamas bendrovės finansinę būklę, vertino bendrovės 2017 m. gegužės 23 d. debitorių ir kreditorių sąrašus (dokumentai pateikti kartu su 2017 m. gegužės 23 d. bendrovės atsiliepimu), tačiau vadovavosi 2017 m. gegužės 2 d. balansu, pateiktu į bylą su 2017 m. gegužės 2 d. atsakovės atsiliepimu. Atsakovės atstovui susipažinus su bylos medžiaga paaiškėjo, jog byloje nėra gautas 2017 m. gegužės 23 d. įmonės balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita, nors minėti dokumentai yra nurodyti kaip 2017 m. gegužės 23 d. atsakovės atsiliepimo priedai (Nr. 1-2). Bendrovės 2017 m. gegužės 23 d. balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita atspindi aktualią bendrovės finansinę būklę, kas itin svarbu vertinant realų bendrovės mokumą, tačiau jie teismo nebuvo įvertinti.Teismas nepagrįstai nustatė, kad įmonės ilgalaikio turto vertė sudaro 334 500 EUR. Teismas, nustatinėdamas atsakovei priklausančio turto Klaipėdoje vertę, vadovavosi Nekilnojamojo turto registre fiksuota vidutine šio turto rinkos verte, kuri neatitinka nei atsakovės balanse fiksuotos minėto turto vertės, nei realios jo vertės, kadangi rinkos vertė nustatinėta masinio vertinimo būdu. Šis nekilnojamasis turtas (atsakovei priklausanti turto dalis) atsakovės buvo įsigyta už 100 642,96 EUR ir jo likutinė vertė bendrovės balanse sudaro 42 493,67 EUR. Taip pat atsakovės ilgalaikį turtą sudaro ir kitas mažesnės vertės kilnojamasis turtas – automobilis, baldai, programinė įranga. Taigi, teismas nepagrįstai kvestionavo atsakovės įrašyto ilgalaikio turto vertę ir be pagrindo vertino, kad bendrovės ilgalaikio turto vertė sudaro 334 500 EUR, o ne 347 035 EUR.Teismas, įvertinęs bendrovės klientų bei akcininkų skolas ir nurodęs, kad iš 101 767,69 EUR gautinų sumų 33 299,38 EUR nelaikytinos realiu įmonės turtu, visiškai nevertino bendrovės bendrasavininko R. K. 99 261 EUR skolos bendrovei. Duomenys apie šią skolą teismui buvo pateikti tiek su 2017 m. gegužės 2 d., tiek su 2017 m. gegužės 23 d. atsiliepimais. Minėtos skolos išieškojimas yra visiškai realus – skolininkas yra fizinis asmuo, daugiau kaip 15 metų besiverčiantis advokato profesine veikla, bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakove valdantis patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), todėl ši debitorinė skola įskaitytina į realų bendrovės turtą bei į ją atsižvelgtina vertinant bendrovės mokumą. Taigi, teismas neišsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir iš esmės neteisingai nustatė bendrovės turto masę. Net jeigu nebūtų ginčijami teismo argumentai, kuriais remiantis dalies debitorių skolos nelaikytinos realiu bendrovės turtu, bendrovės turto vertė sudarytų net 514 764 EUR. Taip pat pagal 2017 m. gegužės 23 d. bendrovės balanso duomenis, be ilgalaikio turto ir gautinų sumų, bendrovės turtą papildomai sudaro 8 787 EUR vertės atsargos ir 7 874 EUR ateinančių laikotarpių sąnaudos bei sukauptos pajamos.Vien iš teismo nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai, net laikant, jog visi įsipareigojimai, išskyrus įsipareigojimus bankui, yra pradelsti, neviršija 237 910 EUR, t. y. sudaro mažiau kaip pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (257 382 EUR). Pagal pateikiamą aktualesnį – 2017 m. gegužės 23 d. bendrovės balansą, kuriame patikslinta bendrovės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma sudaro 320 726 EUR, taip pat akivaizdu, kad vien atėmus nepradelstus įsipareigojimus bankui, o kitas skolas kreditoriams laikant kaip pradelstas, likusi įsipareigojimų suma vis tiek neviršytų pusės į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Teismui tinkamai ir teisingai pagal byloje pateiktus duomenis nustačius bendrovės turtą būtų visiškai aišku, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai visais atvejais neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės ir bendrovė nėra nemoki.Atsakovė, teikdama savo kreditorių ir debitorių sąrašą, buvo nurodžiusi, su kuriais iš kreditorių yra pavėluota atsiskaityti. Teismui pareikalavus, atsakovė pateikė atskirus 2017 m. gegužės 23 d. bendrovės debitorių ir kreditorių sąrašus. 2017 m. gegužės 23 d. kreditorių sąraše atsakovė per klaidą nebenurodė, kurie iš įsipareigojimų kreditoriams yra pradelsti, o kurie ne, tačiau teismas galėjo bei, atsakovės vertinimu, privalėjo vadovautis ankstesniame sąraše nurodyta informacija. Kaip matyti iš byloje pateikto 2017 m. gegužės 2 d. kreditorių sąrašo, atsakovė nebuvo pradelsusi savo įsipareigojimų kai kuriems kreditoriams: UAB „TELE2“ (324,39 EUR), V. P. (350 EUR), UAB „Gilinis“ (796,50 EUR), D. J. (1 058,77 EUR), UAB „Vilbra“ (869,63 EUR), UAB „Laminos projektai“ (6 705,01 EUR). Bendra atsakovės skolos šiems kreditoriams suma sudaro 10 104,30 EUR ir teismas turėjo šią sumą vertinti kaip nepradelstą. Nėra pradelsta ir kita didelė dalis įsipareigojimų kreditoriams, o būtent – nėra pradelsti įsipareigojimai 2017 m. gegužės 23 d. teismui pateiktame kreditorių sąraše nurodytiems atskaitingiems asmenims A. Š., A. Š. bei Ž. Š. (bendra nepradelstų įsipareigojimų suma – 19 676 EUR) bei 35 000 EUR dydžio įsipareigojimai bendrovės akcininkui A. Š..Teismo išvada dėl bendrovės veiklos nevykdymo prieštarauja paties teismo nustatytoms aplinkybėms. Skundžiamoje nutartyje pažymima, kad pagal 2016 m. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovės pajamos siekė 76 734 EUR, pagal 2017 m. gegužės 2 d. pelno (nuostolių) ataskaitą – 32 726 EUR, taip pat teismas nustatė, kad bendrovėje dirba net 13 darbuotojų. Minėtos aplinkybės akivaizdžiai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, jog bendrovėje jokia reali veikla nėra vykdoma.Įmonei priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas, kurio vertė mažiausiai penkis kartus viršija nepadengto įsipareigojimo hipotekos kreditoriui AB „Citadele“ bankui sumą. Atsakovė, vien pardavusi jai priklausantį turtą, galėtų padengti visus turimus finansinius įsipareigojimus ne tik hipotekos kreditoriui, bet ir visiems kitiems kreditoriams. Būtent siekiant atsiskaityti su kreditoriais šiuo metu yra bandoma parduoti bendrovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad bendrovė vykdo rentabilią veiklą ir turi visas galimybes atsiskaityti su kreditoriais bei išlikti rinkoje kaip veikiantis subjektas. Tokiais atvejais, net ir esant formaliai nemokumui, turėtų būti suteikiama pirmenybė bendrovės reabilitaciniam tikslui, o ne greitam verslo subjekto pašalinimui iš rinkos.Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui susidarė nesumokėjus valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2017 m. vasario iki 2017 m. gegužės mėnesio bei nuolat didėja. Paskutinį kartą UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ mokėjo dalį įmokų – 240 EUR, 2017 m. birželio 20 d. Bendrovės skola Fondo biudžetui 2017 m. birželio 22 d. sudarė 80 33,34 EUR VSD įmokų. VSDFV Vilniaus skyriaus priimtas sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka 2017 m. kovo 21 d. buvo perduotas vykdyti antstoliui, tačiau pagal pateiktą sprendimą VSDFV Vilniaus skyrius iš antstolio lėšų negavo.UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ Juridinių asmenų registrui yra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2015 m., taigi atsakovė nevykdo ir pareigos viešai atskleisti finansinius dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Iš atsakovės teismui pateikto 2017 m. gegužės 23 d. balanso matyti, kad įmonė 2017 m. gegužės 23 d. turėjo turto už 571 453 EUR, o bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 320 726 EUR, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsakovė taip pat nepateikė informacijos apie turtą, kuriuo įmonė galėtų užtikrinti savo įsipareigojimų vykdymą.Bendrovės vardu registruotiems pastatams pritaikytas areštas bei priverstinė hipoteka. Bendrovei priklauso dvi transporto priemonės, tačiau viena transporto priemonė yra išregistruota, o kitai pritaikytas areštas. UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ valstybinio socialinio draudimo įmokos nemokamos nuo 2017 m. vasario mėnesio, todėl vien ši aplinkybė rodo, kad UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ yra nemoki.Pareiškėja VMI atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Nagrinėjamoje situacijoje atsakovė iki skundžiamos nutarties priėmimo galėjo teismui pateikti 2017 m. gegužės 23 d. balansą, tačiau to nepadarė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų vertinti su atsakovės atskiruoju skundu pateikiamų naujų dokumentų.Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad 101 767,69 EUR suma yra realiai atgautina iš debitorių ar užtikrinta kokiomis nors reikalavimo užtikrinimo priemonėmis. Nesant minėtų duomenų, teismas priėmė pagrįstą sprendimą ir dalį minėtos sumos laikė neatgautinu ir realiai atsakovei nepriklausančiu turtu.Remiantis vieša informacija ir byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad skola tiek VMI, tiek VSDFV auga. Skola VMI yra ilgalaikė, susidariusi nuo 2010 m. Remiantis antstolių informacine sistema apie vykdomąsias bylas, šiuo metu vykdomos 27 vykdomosios bylos, kuriose atsakovė nurodyta skolininke. 2017 m. rugpjūčio 2 d. teisme gautas atsakovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki VMI pateiks atsakymą į atsakovės prašymą atlikti tyrimą dėl teiginių, dokumentinių priedų ir įgaliojimų, formuojant pareiškimą ir vykdant atitinkamus veiksmus, kurie turi įtakos pareiškimo Nr. (23.4-08 E) RNA teiginiams.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliantė UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus – 2017 m. gegužės 23 d. bendrovės balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas, bendrovės ilgalaikio turto bei sudarytų sutarčių sąrašus, išrašą iš bendrovės buhalterinės programos. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, taigi, naujų įrodymų priėmimo apeliaciniame procese draudimas nėra absoliutus.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso tokio pobūdžio bylose egzistavimą bei į tai, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs nagrinėjamam klausimui spręsti, priima juos su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus į bylą. (CPK 314 straipsnis).Pareiškėja VMI atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas atsisakė tenkinti jos prašymą – UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ vadovui A. Š. penkeriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).Pažymėtina, kad galimybės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta taikyti asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą, nenumato nei ĮBĮ, nei CPK nuostatos. Galimybė siekti tokio teismo procesinio sprendimo peržiūros apeliacine tvarka neišplaukia ir iš tarptautinių teisės aktų, kurių dalyve yra Lietuvos Respublika. Atskirasis skundas dėl tokios teismo nutarties vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis negali būti paduotas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-920-823/2017). Kadangi ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti atitinkamos suinteresuoto asmens teisės apribojimą, negali būti apeliacijos objektu, todėl pareiškėjos VMI atskirąjį skundą, paduotą dėl šios nutarties dalies, turėjo būti atsisakyta priimti, o nustačius šią aplinkybę apeliacinės instancijos teisme apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties dalies turi būti nutrauktas.Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės 2017 m. rugpjūčio 2 d. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovės prašymas VMI atlikti tyrimą dėl teiginių, dokumentinių priedų ir įgaliojimų, formuojant pareiškimą ir vykdant atitinkamus veiksmus, kurie turi įtakos pareiškimo Nr. (23.4-08 E) RNA teiginiams netrukdo bylos nagrinėjimo. Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą, konstatavęs, kad atsakovė atitinka nemokios bendrovės statusą, kadangi nevykdo veiklos bei ilgą laiką negali atsiskaityti su kreditoriais. Kaip žinia, įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.Kaip matyti iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas atsakovės nemokumą konstatavo įvertinęs atsakovės įsiskolinimo VMI bei VSDFV dydį, šių įsiskolinimų atsiradimo momentą bei jų didėjimą, atsakovės atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų skaičių, duomenų apie veiklos vykdymą bei atsiskaitymą su kreditoriais nepateikimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas įmonės (ne)mokumo klausimą, iš esmės vadovavosi ne aktualiais įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, o atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis iš esmės išvestiniais kriterijais.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu į bylą buvo pateiktas atsakovės 2017 m. gegužės 2 d. balansas, pagal kurį bendrovė turėjo turto už 515 524 EUR, kurio didžiąją dalį – 347 035 EUR, sudarė ilgalaikis turtas. Remiantis minėto balanso duomenimis, per vienerius metus mokėtinos bendrovės sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 234 474 EUR. Atsakovė teismui taip pat buvo pateikusi 2017 m. gegužės 23 d. bendrovės kreditorių sąrašą, pagal kurį bendrovės įsiskolinimai kreditoriam sudarė 42 198,52 EUR. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovės įsipareigojimai VSDF biudžetui 2017 m. gegužės 26 d. sudarė 10 494,80 EUR, o skola VMI 2017 m. gegužės 30 d. siekė 141 081,49 EUR. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo duomenis apie iš viso 193 774,81 EUR dydžio atsakovės įsipareigojimus kreditoriams (į įsipareigojimų masę neįtrauktina nepradelsta 77 900 EUR dydžio atsakovės skola AB „Citadele“ bakui). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovės pateiktas jos kreditorių sąrašas buvo su trūkumais – sąraše nenurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai, dėl ko nebuvo įmanoma nustatyti tikslios pradelstų bendrovės įsipareigojimų apimties, tačiau svarbu yra tai, kad net ir įvertinus visus atsakovės 2017 m. gegužės 23 d. kreditorių sąraše nurodytus įsipareigojimus kaip pradelstus, jie kartu su pradelstais įsipareigojimais VMI bei VSDF biudžetui neviršijo pusės į atsakovės balansą įrašyto turto vertės.Pažymėtina, kad tiek aptarto apeliantės 2017 m. gegužės 2 d., tiek kartu su atskiruoju skundu pateikto 2017 m. gegužės 23 d. balanso, pagal kurį atsakovė turi turto už 571 453 EUR, iš jo ilgalaikio turto už 347 035 EUR, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 246 262 EUR, duomenys, net ir nesant pateiktų tikslių įrodymų apie atsakovės pradelstus įsipareigojimus, sudaro pagrindą abejoti dėl pirmosios instancijos teismo konstatuoto atsakovės nemokumo, kaip jis yra apibrėžiamas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Be to, remiantis viešais draudėjų duomenimis, atsakovės skola VSDF biudžetui 2017 m. liepos 31 d. yra sumažėjusi 3 032,81 EUR (lyginant su skundžiamoje teismo nutartyje fiksuotu atsakovės įsiskolinimo VSDF biudžetui dydžiu) ir sudaro 7 461,99 EUR, o iš pateiktos 2017 m. gegužės 23 d. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė dirba pelningai.Tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismo nurodytų kaip abejotinai atgautinų debitorinių bendrovės įsipareigojimų sumos – 33 299,38 EUR, pašalinimas iš bendrovės atsakovės turto masės, neturi esminės įtakos kitokiam nei šios nutarties 31 punkte nurodytam atsakovės turto santykio su pradelstais įsipareigojimais vertinimui. Didesnę reikšmę atsakovės turto masei turi jos nurodyta iš R. K. gautina 99 261 EUR suma, tačiau jos pagrįstumas bei atgavimo perspektyvos skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje įvertintos nebuvo.Apeliacinio teismo vertinimu, duomenys apie atsakovės apdraustųjų asmenų skaičių, 2017 m. sudarytas sutartis bei atliktas pardavimo operacijas, taip pat sudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovės veiklos nevykdymo pagrįstumu. Aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad pirmosios instancijos teismas galėjo neteisingai išspręsti atsakovės nemokumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismui pagal pateiktus į bylą dokumentus neturint galimybės išspręsti nagrinėjamo klausimo iš esmės – nustatyti atsakovės turimo turto ir pradelstų finansinių įsipareigojimų santykio, tikrosios jos finansinės padėties, ginčijama pirmosios instancijos nutarties dalis dėl bankroto bylos iškėlimo naikinama, perduodant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Papildomai pažymėtina, kad tikroji įmonės finansinė padėtis, o taip pat ir jos mokumas gali būti nustatyta tik išanalizavus ir įvertinus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi aktualiuose įmonės finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės vertinant realią įmonės finansinę būklę, ir tik nustačius, ar teismui pateikti finansinės atskaitomybės duomenys atitinka realią padėtį įmonėje. Klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo sprendžiant iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų pareikalauti, kad atsakovė pateiktų visus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus bei šį ĮBĮ straipsnį atitinkančius dokumentus, taip pat kitus bylai reikšmingų aplinkybių nustatymui reikalingus, duomenis, inter alia duomenis, pagrindžiančius kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų duomenų realumą (duomenis pagrindžiančius viso į atsakovės balansą įtraukto turto vertę, sudarytas sutartis, kitus duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės veiklos vykdymą, jos veiklos perspektyvas bei tikrąją atsakovės finansinę padėtį).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 334 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą byloje pagal pareiškėjos VMI atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3845-562/2017 dalies, kuria teismas atsisakė atsakovės UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ vadovui apriboti jo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties dalį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.