Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-304-579/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-20
Bylos Nr.
1S-304-579/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48513-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Kaltinamasis
I. Ž., M. Ž.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-304-579/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48513-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.2.12; 2.14.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamųjų I. Ž. ir M. Ž. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. Ž. ir jo sutuoktinės I. Ž. nekilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms, esančioms M. Ž. vardu atidarytose banko sąskaitose,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, o I. Ž. kaltinama pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 22 d., šiam turtui:

- žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bendrasavininkai: M. Ž. , a. k. (duomenys neskelbtini), I. Ž. , a. k. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė: 12 700 Eur, apribojimo mastas – 150 281,44 Eur;

- pastatui – gyvenamajam namui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bendrasavininkai: M. Ž. , a. k. (duomenys neskelbtini), I. Ž. , a. k. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 85 800 Eur, apribojimo mastas – 150 281,44 Eur;

- pastatui – pirčiai, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bendrasavininkai: M. Ž. , a. k. (duomenys neskelbtini), I. Ž. , a. k. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 1 960 Eur, apribojimo mastas – 150 281,44 Eur;

- piniginėms lėšoms, esančioms M. Ž. AB „Swedbank“, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo mastas – 150 281,41 Eur;

- piniginėms lėšoms, esančioms M. Ž. AB „Swedbank“, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo mastas – 150 281,41 Eur;

- piniginėms lėšoms, esančioms M. Ž. UAB „VIA Payments“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo mastas – 150 281,41 Eur.

3. Teismas leido naudotis nekilnojamuoju turtu ir uždraudė atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. M. Ž. taip pat leista kiekvieną mėnesį iš kiekvienos iš banko sąskaitų išsiimti pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, t. y. 730 Eur.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skunde M. Ž. ir I. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

4.1. Pažymi, jog nekilnojamojo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė pagal turto vertinimo ataskaitą (pateiktą ikiteisminio tyrimo metu) yra 297 000 Eur, kuomet turto arešto mastas yra tik 150 281,41 Eur. M. Ž. priklausanti dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra pakankama civiliniam ieškiniui užtikrinti, todėl nepagrįstai apribojimas taikomas ir kaltinamojo banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. Ž. nekilnojamajam turtui paskirtas siekiant užtikrinti BUAB „P.“ civilinį ieškinį dėl 150 281,41 Eur turtinės žalos atlyginimo, tuo tarpu I. Ž. turtui (piniginėms lėšoms jos banko sąskaitose) apribojimas pritaikytas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar civilinį ieškinį dėl nesumokėtų 28 679,48 Eur mokesčių. Kaltinimuose abiems sutuoktiniams aplinkybės dėl ūkinių operacijų, susijusių su UAB „P.“, yra identiškos, taigi nurodyta žala yra faktiškai dubliuojama.

4.2. Skundo autorių teigimu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas veikas. UAB „P.“ apskaitos duomenys paneigia kaltinimo aplinkybes, skunde dėstomi byloje surinktų duomenų vertinimo motyvai ir teigiama, jog UAB „P.“ žalos nepatyrė ir negalėjo patirti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamųjų skundą ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas nekilnojamajam turtui, taip pat piniginėms lėšoms M. Ž. banko sąskaitose paskirtas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 151 straipsnio 1 ir 6 dalyse numatytų sąlygų.

6. Visų pirma pažymėtina, kad skundo ribas apibrėžia nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat skundo autoriaus prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Tiksliai suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes skundo ribas nei bendresnio pobūdžio reikalavimai. Skundo autoriui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo prašymą, aukštesnės instancijos teismas apie skundo ribas sprendžia iš skunde nurodytų nutarties apskundimo pagrindų ir motyvų. Nors kaltinamieji skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo nutartį visa apimtimi, faktiškai skunde argumentai pateikiami tik dėl apribojimų kaltinamojo M. Ž. banko sąskaitoms. Be to, skunde ginčijamas duomenų pakankamumo kriterijus.

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikomas, jei yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors skunde šios sąlygos egzistavimas ir ginčijamas (4.2. pastraipa), tokių duomenų, aukštesniojo teismo vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai. Jie užfiksuoti liudytojų A. N., R. G., T. P., L. K., V. K., D. J., E. A.-K., kitų liudytojų parodymuose, specialistų išvadose, kitoje bylos medžiagoje. Be to, pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant procesinę prievartos priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Taigi skundo argumentai, susiję su byloje surinktų duomenų vertinimu bei jų pripažinimu įrodymais faktiškai bus nagrinėjami pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą šioje byloje dėl M. Ž. ir I. Ž. inkriminuojamų veikų.

8. Prieš atsakant į kitus skundo argumentus pažymėtina, jog, kaip matyti iš M. Ž. ir I. Ž. skundo turinio (18 t., b. l. 104, 105), kaltinamieji skundžia apygardos teismo nutartį, kuria procesinė prievartos priemonė paskirta nekilnojamajam turtui bei M. Ž. vardu atidarytose banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms, taigi aukštesnysis teismas tikrina būtent šios Šiaulių apygardos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Ar pagrįstai nuosavybės teisė apribota ir kaltinamosios I. Ž. vardu atidarytose banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas (tos pačios dienos, tai yra 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, procesinė prievartos priemonė paskirta ir I. Ž. turtui, 18 t., b. l. 77–79).

9. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

10. Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai: Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys dėl 23 696,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 927 Eur prašant priteisti iš M. Ž. , likusią dalį iš I. Ž. (13 t., b. l. 57–59), bei BUAB „P.“ ieškinys dėl 150 281,41 Eur turtinės žalos atlyginimo (13 t., b. l. 76, 77). Nors, kaip jau minėta, skunde prašoma panaikinti 2022 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį visa apimtimi, pagrindiniai kaltinamųjų skundo argumentai yra susiję su taikomos procesinės prievartos priemonės proporcingumu – anot skundo autorių, apribojimas nepagrįstai taikomas M. Ž. sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms, kadangi nekilnojamojo turto, kurio nuosavybės teisė apribota, vertė ir taip yra didesnė nei pareikšti civiliniai ieškiniai (4.1. pastraipa).

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pažeidimams, jos turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti (2009 m. balandžio 9 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe suvaržymas visada turi nustatyti „teisingą pusiausvyrą“ tarp bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai; turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (pvz.: Immobiliare Saffi v Italy (GC), Nr. 22774/93). Taigi, apribojant asmeniui nuosavybės teisę į jam priklausantį turtą, būtina atsižvelgti ir kruopščiai įvertinti, kokio dydžio suma (turtas) reikalinga pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti.

12. Laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole nurodyta tokia turto, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, vertė: žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 12 700 Eur; pastato-gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 85 800 Eur; pastato-pirties, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 960 Eur, bendra turto vertė – 100 460 Eur (15 t., b. l. 156–158). Kaip matyti, turto vertė nurodyta remiantis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu (15 t., b. l. 176–179). Pažymėtina, jog tokio pobūdžio išraše pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią turto vertę nustatančią funkciją. Nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu, neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinko vertę – faktinę objekto būklę, įrengimo lygį, nekilnojamojo turto panaudojimo universalumą, plėtros potencialą ir kitus.

13. Kaltinamieji taip pat pateikė jų užsakytą gyvenamojo namo su pagalbiniu ūkio pastatu ir žemės sklypu vertinimo ataskaitą (18 t., b. l. 106–108). Ataskaitoje nurodyta, jog turto, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, rinkos vertė šios vertės nustatymo dieną (2022 m. gegužės 5 d.) yra 297 000 Eur. Nors skunde ši suma įvardijama kaip neginčijama ir objektyvi, vien nurodytos vertinimo ataskaitos turinys tokius argumentus paneigia. Ataskaitoje, be kita ko, pažymėta, jog faktiškai turto pardavimo kaina gali skirtis nuo apskaičiuotos vertės, priklausomai nuo rinkos sąlygų, susiklosčiusių pardavimo momentu, nuo pirkėjo ir pardavėjo sutarties mokėjimo sąlygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjo lūkesčių, investicinių sumanymų ar kitų vertintojui vertinimo metu nežinomų aplinkybių. Be to, vertinimo dieną turtui buvo taikomi hipoteka, areštas, tačiau vertinant daroma prielaida, jog hipotekos ir arešto nėra. Vertintojas pažymėjo ir tai, kad turtą realizuojant priverstinio pardavimo metu (iš viešųjų varžytinių), pradinė pardavimo kaina paprastai yra mažinama įstatymų nustatyta tvarka.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, turto vertinimo ataskaitose nurodyta nekilnojamojo turto vertė turto realizavimo procese išties gali kisti. Visų pirma, areštuoto turto realizavimo procese, parduodant turtą iš varžytinių, pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro tik aštuoniasdešimt procentų nustatytos turto kainos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 718 straipsnis). Antra, pradinės kainos nustatymas dar nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas: viešųjų varžytynių esmė yra parduoti turtą už kuo didesnę kainą, tačiau varžytynėse parduodamo turto kaina gali ne tik padidėti (jei parduodamas objektas yra patrauklus, norimas potencialiems pirkėjams), bet atitinkamai, nepardavus turto iš pirmųjų varžytinių, ir sumažėti (jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos (nėra susidomėjimo, poreikio), turtas bus parduodamas už pasiūlytą mažesnę kainą vykdant teismo nustatytą pardavimo iš varžytynių tvarką (antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų nustatytos turto kainos)). Taip pat turi būti įvertinamos ir civilinio ieškinio išieškojimo (vykdymo) procese atsirasiančios išlaidos (vykdomosios bylos administravimo išlaidos, atlyginimas antstoliui), kurios turės būti atlygintos ir jos taip pat mažins realizuoto turto vertę ir atitinkamai sumą, kuri liks žalos atlyginimui. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad rinka nėra pastovi, tad, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, turto paklausa bei kainos rinkoje nuolat kinta (ypač atsižvelgiant į dabartinę šalies ekonominę situaciją, žmonių perkamąją galią).

15. Taigi, nei VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše (100 460 Eur), nei privačioje vertinimo ataskaitoje (297 000 Eur ) pateikta nekilnojamojo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė nėra objektyvi ir nekintama. Turto vertė dėl vienų ar kitų priežasčių, aptartų šioje nutartyje, jo realizavimo procese gali kisti. Be to, turi būti įvertinta ir tai, kad turtas, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltinamiesiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi išieškojimas iš šio turto gali būti vykdomas ne tik pagal civilinį ieškinį M. Ž. atžvilgiu, bet ir pagal civilinį ieškinį jo sutuoktinės atžvilgiu. Todėl vertinant procesinės prievartos priemonės proporcingumą, kartu su 150 281,41 Eur dydžio BUAB „P.“ civiliniu ieškiniu, turi būti įvertintas ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys dėl 23 696,80 Eur turtinės žalos atlyginimo (didžioji dalis kurio yra pareikšta I. Ž.).

16. Nors skunde prašoma laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti, kaip pagrindinį argumentą akcentuojant aplinkybę, neva nekilnojamojo turto, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, vertė yra pakankama užtikrinant civilinius ieškinius, kaltinamieji nutyli itin svarbias aplinkybes, susijusias su šio turto suvaržymais. Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (15 t., b. l. 176–179), nekilnojamajam turtui, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, jau taikomi tam tikri suvaržymai – 2017 m. rugpjūčio 23 d. sudaryta sutartinės hipotekos sutartis. Pažymėtina, jog sutartinės hipotekos sutartis praktikoje sudaroma tais atvejais, kuomet nekilnojamojo turto įsigijimui asmenys be kita ko naudoja banko paskolą. O atsižvelgiant į CPK 664 straipsnio nuostatas, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile gali būti išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų. Taigi vykdant išieškojimą iš šio turto, pirmąją eile būtų tenkinami hipotekos kreditoriaus, o ne civilinio ieškovo šioje baudžiamojoje byloje reikalavimai.

17. Įvertinęs duomenis apie nekilnojamojo turto, kuriam taikoma prievartos priemonė, vertę, šiam turtui taikomus suvaržymus, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas pagrįstai taikomas ir piniginėms lėšoms, esančioms kaltinamojo vardu atidarytose banko sąskaitose. Civilinių ieškinių atlyginimui (jei jie būtų priteisti) nepakakus nekilnojamojo turto (o tokia tikimybė labai didelė), išieškojimas galėtų būti nukreiptas į M. Ž. pinigines lėšas. Proporcingumo principo laikymąsi šiuo atveju užtikrina ir tai, kad tam tikra pinigų suma (730 Eur kiekvienoje sąskaitoje) M. Ž. gali disponuoti, o kiekvienai banko sąskaitai nustatytas apribojimo mastas (150 281,41 Eur) atitinka civilinio ieškinio dydį. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 151 straipsniu, 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamųjų M. Ž. ir I. Ž. skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys