Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui savivaldybės įmonei (toliau - SĮ) „Vilniaus miesto būstas“, dalyvaujant byloje tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. P., K. P., Vilniaus miesto savivaldybei, dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas (papildomą gyvenamąjį plotą) lengvatine tvarka pripažinimo, įpareigojant atsakovą sudaryti gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį už nurodytu būdu apskaičiuotą kainą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas bei jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus pilna apimtimi. Papildomai ieškovas A. P. 2017-09-27 posėdyje paaiškino, jog nuo būtent nuo 1994 m. ieškovas apsigyveno bute (duomenys neskelbtini), o ginčo patalpa jau tuo metu buvo skirta jo tetai J. B.. Nurodė, jog ginčo butas turėjo buto pasą, tačiau buvo laikomas pagalbine patalpa. 1995 m. po J. B. mirties ieškovas su V. B. kreipėsi su prašymu dėl ginčo patalpos privatizavimo, tačiau prašymą buvo atsisakyta tenkinti. Paaiškino, jog į butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra atskiras įėjimas. Iš buto (duomenys neskelbtini), nėra patekimo į ginčo butą, tačiau įmanoma jį padaryti. Patalpos (butai) vienos kitų atžvilgiu yra atskiros, nesujungtos. Ginčo patalpoje yra atskiras sanmazgas, krosninis pečius, šaltas vanduo, tualetas, virtuvė, t. y. atskiras butas. Nurodė, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo pakeistas ginčo patalpų statusas, tuo pačiu buvo suteiktas ir papildomas gyvenamasis plotas ieškovui. Teigia, jog ginčo butą siekia įgyti tikslu pagerinti jo šeimos gyvenimo sąlygas. O taip pat, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ginčo butą sieja funkcinis ryšys, o būtent inžineriniai tinklai, kadangi ginčo bute elektros tiekimas yra pajungtas nuo buto (duomenys neskelbtini), t. y. jeigu pastarajame dingsta elektros energijos tiekimas, tai ir ginčo bute jo nėra. Elektros energijos skaitiklis yra vienas (bendras), kuris įrengtas (duomenys neskelbtini), bute, o taip pat elektros energijos tiekimo sutartis yra sudaryta tik su pastaruoju butu.

Atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo į ieškinį poziciją ir nelaikė, jog buvo įrodyta, kad buvo išplėstas naudingasis plotas. Pažymėjo, jog ieškovas atitinka Įstatymo 24 str. 2 d. 5 p., todėl jam buvo sutikta parduoti ginčo butą būtent rinkos kaina. Jokių kitų Įstatymo 24 str. sąlygų ieškovas neatitinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Nustatyta, kad 1998-01-16 Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos seniūnas Potvarkiu Nr. 4 (I t., e. b. l. 10) įpareigojo UAB „Naujamiesčio būstas“ pasikeitus pagrindiniam buto nuomininkui, sudaryti 21,57 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su A. P.. Šio Potvarkio pagrindu 1998-01-19 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi (I t., e. b. l. 11-14) A. P. išnuomota 21,57 kv. m bendro (naudingojo) ploto gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini). 1998 m. sudarytame Gyvenamosios patalpos pase (I t., e. b. l. 13) nurodyta, kad butą sudaro 1 kambarys, kurio plotas yra 14,68 kv. m, jokių pagalbinių patalpų ar padidėjusio naudingo ploto nenurodyta. Atlikus minėto buto inventorizaciją (II t., e. b. l. 80-83), 1998-04-21 tarp Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos ir A. P. buvo sudaryta 22,69 kv. m bendro (naudingojo) ploto gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo (privatizavimo) sutartis (I t., e. b. l. 20-21). Nekilnojamojo turto registro duomenimis (I t., e. b. l. 22) 22,69 kv. m bendrojo ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra antrame namo aukšte.

Iš viešo registro duomenų nustatyta, jog 18,11 kv. m bendrojo ploto 1 kambario butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir esantis pirmame namo aukšte nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (I t., e. b. l. 9). 2000-04-28 ieškovas ir jo sutuoktinė D. P. Vilniaus miesto savivaldybei pateikė Prašymą (I t., e. b. l. 23) leisti naudotis pagalbinėmis patalpomis, esančiomis po jiems priklausančiu butu adresu (duomenys neskelbtini), kaip gyvenamu plotu. 2000-07-27 Vilniaus miesto savivaldybė atsakymu Nr. P-913 (I t., e. b. l. 24), informavo ieškovą, jog jo prašymui dėl pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo buvo nepritarta, kadangi ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirtį, nes nėra nei jų savininkas, nei teisėtas naudotojas. Taip pat nurodė, jog iki 2000-08-01 turi būti atlaisvintos užimamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nes kitu atveju bus iškeldinti priverstinai. 2001-08-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1743-19/2001 (I t., e. b. l. 25-27) ieškinys dėl A. P. iškeldinimo iš pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo atmestas, o A. P. priešieškinis patenkintas, įpareigojant Vilniaus miesto Valdybą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo perregistruoti pagalbines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), į gyvenamąsias patalpas ir pasirašyti su A. P. šių patalpų nuomos sutartį. Minėtame teismo sprendime buvo nustatyta, jog A. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1994-12-19. Buvęs buto savininkas A. P. dėdė V. B. su žmona J. B. naudojosi pagalbine patalpa. Vilniaus apygardos teismas 2001-10-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1345/2001 (I t., e. b. l. 28-30) 2001-08-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2002-05-30 Vilniaus miesto savivaldybės Valdybos Sprendimu Nr. 1111V „Dėl patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties sudarymo su A. P.“ (I t., e. b. l. 31) vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001-08-28 sprendimą nuspręsta įrašyti 17,94 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), į gyvenamąjį fondą bei išnuomoti jį A. P. keturių asmenų šeimai. Remiantis šiuo Sprendimu 2002-06-17 tarp UAB „Naujamiesčio būstas“ ir A. P. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (I t., e. b. l. 32-34), kuria ieškovui buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Iš tolesnio šalių susirašinėjimo matyti, kad nebuvo pritarta leisti ieškovui butą išpirkti lengvatinėmis sąlygomis, tačiau neprieštarauta dėl buto pardavimo rinkos kaina (I t., e. b. l. 35, 36, 38-40, 42-43, 83, 86-88).

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymo) 24 str. l d. nuostatos nurodo, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Tad sutiktina su savivaldybės ir atsakovo argumentais, kad parduoti butą nustačius įstatyme įtvirtintus atvejus yra savivaldybės teisė, bet ne pareiga. Pagal Įstatymo 24 str. 1 d. 4 p. lengvatinėmis sąlygomis būstas gali būti parduodamas tik: 1) kai patalpų savininkai perka pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, arba 2) kai plotas atsirado savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais). Pastaruoju atveju ieškovas ieškinio reikalavimą iš esmės ir grindžia.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Įstatymų galiojimo metu įgytos teisės ir pareigos neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos pagal šių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojančią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012). Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2-3 str.); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (4 str.); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-324/2007; 2009-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2017-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017). Kai asmenys pareiškia ieškinį dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, jie turi pareigą įrodyti, jog egzistuoja visos sąlygos, lemiančios tokio ieškinio patenkinimą (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 4 d.), tačiau ši teisė galėjo būti realizuota tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas šią teisę ir realizavo, privatizuodamas butą (duomenys neskelbtini). Teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta, kad ieškovas bute (duomenys neskelbtini), apsigyveno nuo 1994-12-17, tačiau neįrodyta, kad tuo pat metu jis apsigyveno ir ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ginčo butą po 2001-08-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo, kuris 2001-10-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistu, nuspręsta išnuomoti 2001-08-28, o ginčo buto nuomos sutartis sudaryta 2002-06-17, t. y. po to, kai pasibaigė įstatymo nustatytas terminas, kuriuo ieškovas turėjo teisę leisti pareikšti norą nuosavybėn įgyti gyvenamąsias patalpas. Pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa (Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d.). Be to, kaip minėta privatizuoti leidžiama buvo vieną gyvenamąją patalpą.

Ieškovas teigia, kad ginčo butas (duomenys neskelbtini) yra jo privatizuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), papildomas naudingasis plotas, atsiradęs savivaldybės sutikimu remiantis Įstatymo 24 str. 1 d. 4 punktu, todėl jis turi teisę ginčo butą kaip papildomą naudingąjį plotą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 704 Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos 8 punktą gyventojams tame pačiame name iki 1993 m. gruodžio 23 d. suteiktos pagalbinės patalpos pertvarkomos į gyvenamąsias ir priskiriamos prie nuomojamų tais atvejais, kai šios patalpos turi funkcinį ryšį su butu arba kai jas naudojantys asmenys turi teisę į valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis.

Pagal ginčo buto 2009-03-30 kadastrinių matavimų bylos (II t., e. b. l. 92-109, originalas priede) duomenis, ginčo butas yra 1940 metais pastatytame name. Ginčo butas yra pirmame aukšte, jam taipogi priskirtos virtuvės bei tualeto patalpos, pažymėtos indeksais 1a-1 bei 1a-2. Į šias patalpas galima patekti tik per pirmąjį aukštą, kito patekimo į šias patalpas nėra. Bute yra krosninis šildymas, komunalinis vandentiekis, nuotekų šalinimas, viryklė, dujų tiekimas (e.b.l. 1t., 9). Karšto vandens bei centralizuotos šildymo sistemos atjungtos, o elektros energijos tiekimas pajungtas iš buto 3A ir abu butai turi vieną elektros energijos apskaitos skaitiklį (II t., e. b. l. 122-125). Šiuo atveju ginčo patalpos tik 2002-05-30 Vilniaus miesto savivaldybės Valdybos Sprendimu Nr. 1111V „Dėl patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties sudarymo su A. P.“ buvo nuspręsta įrašyti ginčo butą į gyvenamąjį fondą, t. y. ginčo patalpoms buvo suteiktas gyvenamųjų patalpų statusas, o 2009-03-30 atlikus kadastrinius matavimus ginčo patalpos suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas – butas. Įvertinus faktinius ginčo buto (duomenys neskelbtini), duomenis, kadastrinių matavimų duomenimis, paties ieškovo ir jo šeimos narių paaiškinimus, darytina išvada, kad Nekilnojamojo turto registre kaip butas registruota gyvenamoji patalpa atitinka buto sąvoką (gyvenamojo namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų, atitvarinėmis konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų). Ieškovas neįrodė, kad, visų pirma, nurodytos patalpos yra pagalbinės, nes atlikus kadastrinius matavimus ir pagal jų išplanavimą jos nelaikytinos pagalbinėmis. Antra, neįrodyta, kad jos suteiktos iki Įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nurodytos datos, nes pats ieškovas dar nurodytu metu (duomenys neskelbtini) name negyveno. Be to, butas (duomenys neskelbtini), nebuvo ir nėra reikšmingai funkciškai susijusios patalpos su ieškovo privatizuotu butu (duomenys neskelbtini), jos identifikuojamos kaip atskiras butas. Neįrodyta, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo ar yra buto (duomenys neskelbtini) priklausinys, pagalbinės patalpos. Vien tai, kad ieškovų šeima butą 1A laiko pagalbinėmis patalpomis ar savo buto padidėjusiu naudingu plotu nėra įrodymas šioje byloje siekiant šį butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Šiuos argumentus patvirtina ir tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2001-08-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1743-19-2001 netenkino priešieškinio reikalavimo dėl atsakovo (Vilniaus miesto valdybos) įpareigojimo sudaryti šių patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, A. P. šios teismo sprendimo dalies neskundė ir ieškovui butas (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas kaip atskira gyvenamoji patalpa. Be to, remiantis Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 4 d. ieškovas neturi teisės antrą kartą lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti buto. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 200-08-28 sprendimu paties A. P. prašymu patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini) buvo perregistruotos pagal faktinę jų situaciją į gyvenamąsias, tačiau nepriskirtos prie buto (duomenys neskelbtini) patalpų, ko ir negalėjo būti padaryta, nes šios patalpos neturi funkcinio ryšio viena su kita. Pažymėtina, kad teismas ir nenustatė tokio funkcinio ryšio. Ieškovas jo neįrodė ir šioje byloje. Pažyma apie elektros energijos tiekimą į butą (duomenys neskelbtini) per butą (duomenys neskelbtini) nėra pakankamas funkcinio ryšio patvirtinimui įrodymas. Jokių kitų funkcinio ryšio nustatymui reikšmingų faktinių aplinkybių nenurodė ir pats ieškovas. Byloje aptariamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001-08-28 sprendimas, sistemiškai jį analizuojant ir vertinant, reikšmingų šios bylos išnagrinėjimui prejudicinių faktų iš esmės nenustatė, nes įpareigojimas sudaryti buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su ieškovu priimtas įvertinus nurodyto Vyriausybės nutarimo Nr. 724 8 punkto alternatyvią sąlygą (kai jas naudojantys asmenys turi teisę į valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis), konstatavus faktinį šių patalpų naudojimą ir siekiant pagerinti ieškovo šeimos gyvenimo sąlygas. Tačiau ši teismo išvada neduoda teisinio pagrindo ieškovui teigti, kad teismas, nesant atitinkamo byloje reikalavimo, konstatavo, jog ginčo butas (duomenys neskelbtini) (tuo metu įvardijamos kaip patalpos) yra funkciškai susijusios su butu (duomenys neskelbtini) ir jos priskirtinos kaip papildomas naudingas plotas prie buto (duomenys neskelbtini). 2001-08-28 teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo netgi ginčo buto kadastrinių matavimų ir ieškovas šios aplinkybės nurodytoje civilinėje byloje neįrodinėjo. Be to, šioje ir nurodytoje civilinėje byloje dalyvavo kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Taip pat neįrodyta, kad ginčo buto patalpos buvo suteiktos iki 1993-12-23, tad netgi ir funkcinio ryšio nustatymas nebūtų reikšmingas šioje byloje.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovo atsakovu nurodytas SĮ „Vilniaus miesto būtas“ nėra laikytinas tinkamu atsakovu pagal pareikštą reikalavimą, nes pagal jos įstatus 8.4, 9.14 punktus ji atsakingas už turto pirkimo-pardavimo sutarčių organizavimo procesą, išskyrus šio turto perleidimą. Teismas buvo į tai atkreipęs ieškovo dėmesį (e.b.l. 1 t., 130-131). Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą savivaldybės turtu disponuoja savivaldybių tarybos. Duomenų, kad šią funkciją savivaldybė būtų perleidusi turto patikėtiniui nėra. Tad trečiojo asmens savivaldybės prašymas taikyti byloje ieškinio senaties terminą nėra teisiškai reikšmingas ir teismas atskirai jo kaip galimo ieškinio atmetimo savarankiško pagrindo nesvarsto, kadangi ieškovas ieškinio savivaldybei nepareiškė.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio, įpareigojant atsakovą sudaryti su ieškovu ginčo buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad turto savininkė Vilniaus miesto savivaldybė neprieštaravo dėl ginčo buto pardavimo rinkos sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.