Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. L. ir L. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjos tėvai P. L. ir V. V. L. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė trys vaikai, ji – pareiškėja, A. L. ir L. Z.. (duomenys neskelbtini) tėvas P. L. notariškai patvirtinta dovanojimo sutartimi pareiškėjai padovanojo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nors motina su tėvu nebuvo išsituokę, tačiau šis išsikėlė gyventi pas kitą moterį. Tuo metu ji su šeima ir motina gyveno padovanotame bute. Brolis A. L. ir sesuo L. Z. gyveno skyrium. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motina V. V. L. mirė. Tėvas P. L., kuris nesidomėjo motinos palikimu, mirė (duomenys neskelbtini) Po motinos mirties liko ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo ji notarui nepateikė. Iš karto po motinos mirties pareiškėja buto dalimi naudojosi, jį prižiūrėjo, remontavo, išlaikė – mokėjo komunalinius mokesčius ir šį turtą valdė kaip savininkė, taip priėmė palikimą pagal įstatymą pradėdami faktiškai valdyti turtą. Prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą. Šį faktą prašo nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Suinteresuoti asmenys A. L. ir L. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta (b. l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos tėvai P. L. ir V. V. L. buvo sutuoktiniai, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Pareiškėja L. P., suinteresuoti asmenys L. Z. ir A. L. yra P. L. ir V. V. L. vaikai (b. l. 9, 11, 13). (duomenys neskelbtini) P. L. padovanojo pareiškėjai ½ dalį buto Nr. 24, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Palikėja V. V. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). P. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Po palikėjos V.V. L. mirties liko palikimas: ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad palikėja būtų sudariusi testamentą, nėra. 2019 m. vasario 4 d. notarės Nijolės Liubamirskienės liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po palikėjos mirties neužvesta (b. l. 27). Suinteresuoti asmenys A. L. ir L. Z. atsiliepime nurodė, kad palikimą po motinos mirties faktiškai valdo pareiškėja (b. l. 31-32). Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pažyma patvirtina, kad pareiškėja gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Pareiškėjos pateiktos UAB ,,Alytaus butų ūkis“ ir UAB ,,Lietuvos energija“ pažymos patvirtina, kad pareiškėja moka mokesčius ir už palikėjos likusį turtą (b. l. 22-23).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos V. V. L. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po V. V. L. mirties jos palikimu, likusiu paveldimu turtu – butu, faktiškai naudojosi, jį valdė palikėjos dukra L. P.. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja L. P. po motinos V. V. L. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 10,35 Eur, todėl jos priteistinos iš pareiškėjos L. P. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 – 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos V. V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,35 Eur (dešimt eurų 35 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.