Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-768-508-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-20
Bylos Nr.
1A-768-508-2012
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-01241-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
B. M., E. M.
Advokatai
Vaclovas Kaminskis
Kategorijos
  • 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-768-508/2012

Teisėja: B. Bartkienė Teisminio proceso Nr.1-61-1-01241-2010-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, nuteistiesiems B. M., E. M., jų gynėjams advokatams Vaclovui Kaminskiui, Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

B. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 184 str. 1 d., perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nuteistas 1(vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 3 (tris) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis. Per 1 (vieną) mėnesį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. B. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas;

E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis. Per 1 (vieną) mėnesį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. E. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Iš B. M. ir E. M. solidariai priteista 828 Lt civilinio ieškinio tenkinimui A. N..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. M. pagal BK 24 str. 6 d. 184 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M., dirbančiu A. N. ūkyje Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, ir esančiu atsakingu už jam patikėtą svetimą A. N. turtą, E. M. prašymu surasdamas pirkėją dyzeliniam kurui ir E. M. jį pardavus, padėjo E. M. iššvaistyti svetimą - A. N. priklausantį turtą – 100 litrų žalio žymėto C klasės dyzelinio kuro bendros 178 Lt vertės ir akumuliatorių „Snajder“ 287 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. N. bendrą 465 Lt turtinę žalą.

E. M. pagal BK 184 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, dirbdamas A. N. ūkyje Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, ir būdamas atsakingas už jam patikėtą valdyti A. N. turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su B. M., B. M. jo prašymu padėjus surasti pirkėją kurui, surastam pirkėjui pardavė 100 litrų žalio žymėto C klasės dyzelinio kuro bendros 178 Lt vertės ir akumuliatorių „Snajder“ 287 Lt vertės, t.y. iššvaistė jam patikėtą svetimą - A. N. priklausantį turtą bendrai 465 Lt sumai.

Perduodant šią baudžiamąją bylą į teismą, E. M. buvo kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. tuo, kad laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas Jonavos r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, veikdamas bendrininkų grupėje su B. M., nupjovus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu dvi technikos garažo spynas bendros 50 Lt vertės ir turimu raktu atrakindamas trečią spyną įsibrovė į patalpą A. N. priklausantį technikos garažą, iš kurio pagrobė svetimą A. N. priklausantį turtą - 1850 litrų žalio žymėto C klasės dyzelinio kuro bendros 3302 Lt vertės, akumuliatoriaus pakrovėją DFC-15 115 Lt vertės, elektros skydą 150 Lt vertės, 25 cm. diametro elektrinį galąstuvą 100 Lt vertės, 200 litrų statinę kurui 100 Lt vertės, 20 litrų talpą kurui 40 Lt vertės, kombaino raktų dėžę su įrankiais 250 Lt vertės, 40 metrų ilgio laistymo žarną bendros 40 Lt vertės, šluotą ir skardinį šufelį bendros 50 Lt vertės, bei sudaužė elektros apšvietimo stovą 140 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. N. bendrą 4287 Lt turtinę žalą.

Be to, jis buvo kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d. tuo, kad 2010 m. gruodžio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą būdamas Jonavos r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, veikdamas bendrininkų grupėje su B. M., turėtu raktu atrakindamas A. N. priklausančio technikos garažo duris, įsibrovė į patalpą A. N. priklausantį technikos garažą, iš kurio pagrobė svetimą A. N. priklausantį turtą - 150 litrų žalio žymėto C klasės dyzelinio kuro bendros 267 Lt ir akumuliatorių „Snajder“ 287 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. N. bendrą 554 Lt turtinę žalą.

Be to, jis buvo kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d. tuo, kad laikotarpyje nuo 2010 m. gruodžio 12 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d. tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas Jonavos r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, turėtais raktais atrakindamas A. N. priklausančio technikos garažo duris, įsibrovė į patalpą A. N. priklausantį technikos garažą, iš kurio pagrobė svetimą A. N. priklausantį turtą- 1850 litrų žalio žymėto C klasės dyzelinio kuro bendros 3302 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. N. bendrą 3302 Lt turtinę žalą.

B. M. buvo kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. tuo, kad laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas Jonavos r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, veikdamas bendrininkų grupėje su E. M., nupjovus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu dvi technikos garažo spynas bendros 50 Lt vertės ir turimu raktu atrakinus trečią spyną įsibrovė į patalpą A. N. priklausantį technikos garažą, iš kurio pagrobė svetimą A. N. priklausantį turtą - 1850 litrų žalio žymėto C klasės dyzelinio kuro bendros 3302 Lt vertės, akumuliatoriaus pakrovėją DFC-15 115 Lt vertės, elektros skydą 150 Lt vertės, 25 cm. diametro elektrinį galąstuvą 100 Lt vertės, 200 litrų statinę kurui 100 Lt vertės, 20 litrų talpą kurui 40 Lt vertės, kombaino raktų dėžę su įrankiais 250 Lt vertės, 40 metrų ilgio laistymo žarną bendros 40 Lt vertės, šluotą ir skardinį šufelį bendros 50 Lt vertės, bei sudaužė elektros apšvietimo stovą 140 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. N. bendrą 4287 Lt turtinę žalą.

Be to, jis buvo kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d., tuo, kad 2010 m. gruodžio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, būdamas Jonavos r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, veikdamas bendrininkų grupėje su E. M., E. M. turėtų raktų atrakinus A. N. priklausančio technikos garažo duris, įsibrovė į patalpą - A. N. priklausantį technikos garažą, iš kurio pagrobė svetimą, A. N. priklausantį turtą- 150 litrų žalio žymėto C klasės dyzelinio kuro bendros 267 Lt vertės ir akumuliatorių „Snajder“ 287 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. N. bendrą 554 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-07-04 nuosprendį baudžiamojoje pakeisti:

1. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. M. išteisintas pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. (dėl A. N. priklausančio turto vagystės ir turto sugadinimo laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d.) ir pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl A. N. priklausančio turto vagystės laikotarpyje nuo 2010 m. gruodžio 12 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d.) ir šioje dalyje E. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl A. N. priklausančio turto vagystės laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d.) ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; pripažinti kaltu pagal LR BK 187 str. 3 d. (dėl A. N. priklausančio turto sugadinimo laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d.) ir skirti 20 (dvidešimt) parų arešto. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ papunkčiu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo; pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl A. N. priklausančio turto vagystės laikotarpyje nuo 2010 m. gruodžio 12 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d.) ir nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme; pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl A. N. priklausančio turto 2010 m. gruodžio 12 d. vagystės ), perkvalifikuojant nusikalstamą veiką iš BK 184 str. 1 d., ir nuteisti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., šias bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant E. M. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę žalą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

2. B. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl A. N. priklausančio turto 2010 m. gruodžio 12 d. vagystės), perkvalifikuojant nusikalstamą veiką iš BK 24 str. 6 d., 184 str. 1 d., ir nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant B. M. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę žalą, skirti 100 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, nemokamus darbus atlikti per 6 (šešis) mėnesius, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusiosios A. N. civilinį ieškinį patenkinti pilnai, priteisiant iš nuteistųjų B. M. ir E. M. solidariai 828 Lt, likusią dalį - iš nuteistojo E. M.. Įskaityti nuteistajam E. M. į bausmės laiką, laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. M. buvo kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. (dėl A. N. priklausančio turto vagystės ir turto sugadinimo laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d.), pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl A. N. priklausančio turto vagystės 2010 m. gruodžio 12 d.) ir pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl A. N. priklausančio turto vagystės laikotarpyje nuo 2010 m. gruodžio 12 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d.), B. M. buvo kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. (dėl A. N. priklausančio turto vagystės ir turto sugadinimo laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d.) ir pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl A. N. priklausančio turto vagystės 2010 m. gruodžio 12 d.). Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų B. M. ir E. M. nusikalstamas veikas iš LR BK 178 str. 2 d. (dėl 2010 m. gruodžio 12 d. įvykdytos A. N. priklausančio turto vagystės) perkvalifikavo į LR BK 184 str. 1 d. (nuteistojo B. M. - į BK 24 str. 6 d. 184 str. 1 d.), t.y. teismas pripažino B. M. ir E. M. kaltais dėl svetimo turto iššvaistymo, o kitoje dalyje dėl nusikalstamų veikų pagal LR BK 178 str. 2 d. (nuteistojo E. M. du epizodai), 187 str. 3 d. išteisino.

Prokuroro teigimu, teismo nuosprendis keistinas, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tarp nuteistojo E. M. ir nukentėjusiosios A. N. buvo darbiniai santykiai, ir nors raštu nebuvo įforminta atsakomybė už patikėto turto apsaugą, tačiau žodinis susitarimas tarp šalių buvo. Teismo nuomone, šią aplinkybę patvirtintina tas faktas, kad raktai nuo garažo buvo tik pas E. M.. Tokia teismo išvada yra klaidinga ir nepagrįsta, nes ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji A. N., liudytojas V. N. parodė, kad pats E. M. jiems iškėlė sąlygą, kad raktai nuo garažo turi būti tik pas jį, priešingu atveju, jis pas juos nedirbs, o kadangi nukentėjusiajai labai reikėjo darbininko, ji su šia sąlyga sutiko, tačiau rakto nuo garažo perdavimas E. M. jokiu būdu nereiškia, kad jam buvo patikėtas turtas BK 184 str. prasme. Teismas nuosprendyje nurodė, kad žvelgiant iš baudžiamosios teisės teorijos E. M. viršijo savo įgaliojimus, nes iššvaistė jam patikėtą turtą, t.y. pardavė jį trečiajam asmeniui. Tokia teismo išvada yra klaidinga ir nepagrįsta, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, kad E. M. iš viso būtų suteikti kokie nors įgaliojimai nukentėjusiosios A. N. turto atžvilgiu, išskyrus pareigą atlikti darbo funkcijas (t. y. žemės ūkio darbus), naudojant nukentėjusiajai priklausančią techniką bei su ja susijusį turtą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis E. M. viršijo įgaliojimus minėto turto atžvilgiu, nes negalima viršyti tai, kas jam net nesuteikta. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad tarp nukentėjusiosios A. N. ir nuteistojo E. M. buvę darbo santykiai besąlygiškai įrodo, kad nukentėjusioji pastarajam patikėjo savo turtą bei suteikė įgaliojimus disponuoti minėtu turtu. Šios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepatvirtino nei pati nukentėjusioji, nei liudytojai. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad nukentėjusioji A. N., t.y. turto savininkė, priimdama nuteistąjį E. M. į darbą, nors ir nesudarė su juo materialinės atsakomybės sutarties, tačiau ji patikėjo jam savo turtą, suteikdama teisę jam juo disponuoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. M. nebuvo suteikta teisė disponuoti nukentėjusiajai A. N. priklausančiu turtu, kadangi jis neturėjo teisės valdyti šį turtą plačiąja prasme, neturėjo teisės pakeisti turto teisinės padėties (jį parduoti, mainyti, dovanoti ir pan.), jis tik turėjo teisę naudoti minėtą turtą savo darbo funkcijoms atlikti, o tai sutinkamai su 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 52 reiškia, kad jeigu svetimą turtą pasisavina arba iššvaisto asmuo, galintis prieiti prie turto, atlikdamas savo darbo pareigas, tačiau šis turtas jam nebuvo patikėtas arba nebuvo jo žinioje, jo veika kvalifikuojama kaip vagystė. Nuteistųjų E. M. ir B. M. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas (išskyrus B. M. inkriminuotą vagystę laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d., nes bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas R. G. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad B. M. jam dyzelinį kurą nėra pardavęs), įrodyta nukentėjusiosios A. N., liudytojų parodymais, byloje esančia rašytine medžiaga. Tai, kad nuteistieji E. M. ir B. M. įvykdė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodo ir tas faktas, kad raktai nuo A. N. garažo visą laiką buvo pas E. M.. Ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, kad raktai buvo ir pas darbininką J. A., kuris šiuo metu yra miręs, tačiau šią E. M. versiją paneigė nukentėjusioji A. N. ir liudytojas V. N., nurodydami, kad raktai nuo garažo buvo tik pas E. M., nes jie neturėjo kito raktų komplekto. Be to, išėjus darbininkams J. A. ir A. D. iš darbo, E. M. pareikalavus, garažo durų spynos buvo pakeistos ir vėl visi raktai buvo atiduoti pastarajam, nes jis pats nukentėjusiajai A. N. iškėlė tokią sąlygą. Tai, kad pirmoji vagystė (laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d.) buvo inscenizuota, patvirtina ir liudytojas V. N., ir pats nuteistasis E. M., kadangi jis apie tai pasakė V. N.. Taip pat liudytojas R. M. patvirtino, kad matėsi, jog durų spynos nupjautos elektriniais prietaisais, pajungus juos iš garažo vidaus. Todėl byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pirmąją vagystę įvykdė būtent E. M., kuris po to ją tik inscenizavo. Ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas R. G. parodė, kad E. M. jam yra pardavęs dyzelinį kurą, jam paaiškino, kad kuras yra jo, ištrauktas iš jo automobilio, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis E. M. parodė, kad R. G. parduotas kuras buvo paimtas iš jo sugyventinės tėvo, o ne iš nukentėjusiosios A. N. garažo. Ši naujai iškelta nuteistojo E. M. versija vertintina kritiškai, kaip jo bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2010-12-30, dalyvaujant advokatui, E. M. parodė, kad B. M. pasiūlė jam įvykdyti kuro vagystę iš A. N. priklausančio garažo, nes B. M. žinojo, kad jis yra pardavęs A. N. kurą R. G.. Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis E. M., bandydamas išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, parodė, kad A. N. garaže buvusio dyzelinio kuro kiekis niekada nebuvo nustatomas, jis apie kuro kiekį nieko nežinojo, tačiau šiuos jo parodymus paneigė nukentėjusioji A. N., liudytojai V. N., A. D., parodydami, kad keičiantis darbuotojams kuro kiekis buvo išmatuotas. Be to, pats nuteistasis E. M. policijos pareigūnams nurodė, kiek yra pagrobta kuro pirmos vagystės metu ir kiek yra likę, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. sausio 25 d. parodė, kad „dyzelinis kuras esantis garaže buvo matuojamas 2010-09-08. Aš pats lipau ant cisternos, kad išmatuočiau kurą. Tada pats J. A. pasakė, kad yra apie 4,5 tonos kuro, kad tai yra mažai. Tuo kuro buvo per abi cisternas“. Tokie nenuoseklūs ir prieštaringi nuteistojo E. M. parodymai traktuotini kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju yra įrodyta, kad nuteistasis E. M., įvykdęs ne vieną vagystę iš A. N. priklausančio garažo ir suvokdamas baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumą, įvykdė dar vieną jam inkriminuotą nusikaltimą. Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje neišspręstas klausimas dėl E. M. laiko, išbūto laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitymo į bausmės laiką.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, nuteistuosius ir jų gynėjus, prašius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas. Bausmės paskirtos teisingai. Tikslintina nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl laikino sulaikymo ir suėmimo terminų įskaitymo į bausmės laiką.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, konstatavo, kad neįrodyta, jog B. M. ir E. M. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (dėl A. N. priklausančio turto vagystės ir turto sugadinimo laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d.), o taip pat, kad kaltinamasis E. M. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. (dėl A. N. priklausančio turto vagystės laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 12 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d.). Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, įvertinęs tai, jog pagrobti daiktai nesurasti, nenustatyti liudytojai, patvirtinantys, kad B. M. ir E. M. būtų kur tai realizavę tokį didelį kiekį dyzelinio kuro; be to, baigiamosiose kalbose prokurorė atsisakė kaltinimų B. M. dėl svetimo turto pagrobimo iš A. N. priklausančio garažo laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d. bei A. N. turto sužalojimo, padaryto tuo pačiu metu; nesurinkta įrodymų, kokiomis aplinkybėmis ir koks kuro kiekis dingo iš A. N. priklausančio garažo laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 12 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu nesurinkti įrodymai, kad E. M. per trumpą laiką žiemos metu turėjo technines galimybes išgabenti tokį didelį kiekį dyzelinio kuro ar galėjo tai padaryti.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su minėtomis teismo išvadomis, teigia, jog šiuo atveju B. M. ir E. M. veikos, už kurias jie atitinkamai nuteisti pagal BK 24 str. 6 d. 184 str. 1 d. ir pagal BK 184 str. 1 d., kvalifikuotinos kaip vagystė (pagal BK 178 str. 2 d.), kadangi nuteistajam E. M. nebuvo patikėtas turtas BK 184 straipsnio prasme ir jam nebuvo suteikti jokie įgaliojimai nukentėjusiosios A. N. turto atžvilgiu, o taip pat, kad nuteistųjų E. M. ir B. M. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas (išskyrus B. M. inkriminuotą vagystę laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d., nes bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas R. G. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad B. M. jam dyzelinį kurą nėra pardavęs), įrodyta nukentėjusiosios A. N., liudytojų parodymais, byloje esančia rašytine medžiaga. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Neteisėtai turtas perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, kuri paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė iškyla, kai kaltininkas veikia tyčia ar neatsargiai (BK 184 straipsnio 4 dalis). Iššvaistymo sudėtis yra materialioji, nes objektyvųjį veikos požymį sudaro priešinga teisei veika, atsiradę žalingi padariniai ir priežastinis ryšys tarp tokio elgesio ir padarinių. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus.

Šioje byloje įrodyta, jog, tarp nuteistojo E. M. ir nukentėjusiosios A. N. susiklosčius darbiniams santykiams, pastarajai priklausantis turtas (garažas, jame esantis inventorius ir dyzelinis kuras) nuteistajam E. M. buvo patikėtas žodiniu susitarimu, pagrįstu abipusiu pasitikėjimu, ir kad šį turtą (dyzelinį kurą) pastarasis iššvaistė, neteisėtai jį parduodamas trečiajam asmeniui. Būtent, 2012-04-18 teismo posėdyje nukentėjusioji A. N. parodė, kad „inventoriaus perdavimas buvo žodinis, pagrįstas pasitikėjimu“, „<...> mes jam nupirkome automobilį ir leidome naudotis kuru“ (3 t., b. l. 65), „materialinės vertybės E. buvo perduotos abipusiu pasitikėjimu. Jam buvo perduotas kuras, apie 5 tonas (3 t., b. l. 68)“. Nuteistasis E. M. šiame teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad <...> man perdavė raktus ir vertybes abipusiu pasitikėjimu“ (3 t., b. l. 72). Ta aplinkybė, kad raktą nuo nukentėjusiosios A. N. garažo turėjo tik E. M., taip pat patvirtina žodinio susitarimo dėl atsakomybės už patikėto turto apsaugą faktą, kas teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuteistasis E. M. turėjo teisinį pagrindą valdyti jam patikėtą turtą, kad jis šiuo atveju viršijo savo įgaliojimus nukentėjusiosios A. N. jam patikėto turto (dyzelinio kuro), kurį šis naudojo žemės ūkio darbams ir savo reikmėms, atžvilgiu, kadangi jį iššvaistė, tai yra pardavė trečiajam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo patikimumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų B. M. ir E. M. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus atitinkamai BK 24 str. 6 d., 184 str. 1 d. ir BK 184 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 2 str. 3 d. imperatyviai nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatanti, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pareiga nustatyti, ar kaltininko veiksmai atitinka BK specialiosios dalies straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tenka bylą nagrinėjančiam teismui, kuris savo teisinį vertinimą privalo motyvuotai išdėstyti teismo nuosprendyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliaciniame skunde B. M. ir E. M. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d. (E. M. dvi veikos), 187 str. 3 d., iš esmės grindžiama nuteistojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais, kritikuojant jų turinį bei nenuoseklumą, tvirtinant, kad nenuoseklūs ir prieštaringi nuteistojo E. M. parodymai traktuotini kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkeliant teisiamajam, juolab, kad jis turi teisę pakeisti parodymus arba netgi atsisakyti juos duoti, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog bylos medžiagoje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti patikimą išvadą, kad B. M. ir E. M. dalyvavo padarant jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. (E. M. dvi veikos), 187 str. 3 d.

Bausmės paskirtos teisingai. Skiriant bausmes nuteistiesiems atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes (BK 54 str.). Būtent, atsižvelgta į tai, kad nuteistieji padarė nesunkų nusikaltimą, B. M. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, E. M. neteistas, baustas administracine tvarka, pažeidimas susijęs su kelių eismo taisyklių pažeidimu, nustatyta po vieną jų atsakomybę lengvinančią (prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią (nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje) aplinkybę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas abiem nuteistiesiems bausmes paskyrė teisingai, sankcijos ribose ir parinko tinkamą bausmės rūšį bei dydį.

Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 str. 1 d. taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neišsprendė klausimo dėl nuteistojo E. M. laiko, išbūto laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitymo į bausmės laiką, todėl nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslintina. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju nėra išspręstas klausimas ir dėl nuteistojo B. M. laiko, išbūto laikinajame sulaikyme, įskaitymo į bausmės laiką. Esant tokioms aplinkybėms, nuosprendis šioje dalyje tikslintinas ir nuteistiesiems Lietuvos Respublikos BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. M. Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2010-12-29 (2 t., b. l. 56-57), Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-12-30 nutartimi (2 t., b. l. 62-63) jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 9 (devynių) dienų terminą, nuteistasis B. M. Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2010-12-28 iki 2010-12-30 (2 t., b. l. 10-13). Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 66 str., nuteistajam B. M. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-12-28 iki 2010-12-30, o nuteistajam E. M. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2010-12-29 iki 2011-01-07.

BPK 307 str. 1d. 4 p. numatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas ir sprendimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas. Pažymėtina, jog BPK 361 str. nurodyta, jog tokį neaiškumą – kardomojo kalinimo įskaitymą į bausmės laiką galima išspręsti ir pašalinti vykdant nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį patikslinti:

nuteistajam B. M. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-12-28 iki 2010-12-30,

nuteistajam E. M. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-12-29 iki 2011-01-07.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Arūnas PaštuolisDanguolė Šiugždinytė