Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-67-459/2016

NUTARTIS

2016 m. vasario 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Puerto Rico“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Kasida“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Banca rupta“, ieškinį atsakovei UAB „Puerto Rico“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla civilinė byla Nr. 2-2901-769/2012 pagal UAB „Puerto Rico“ ieškinį atsakovei UAB „Kasida“. UAB „Puerto Rico“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 6 soliariumo aparatus: Ergoline Avangarde, esantį (duomenys neskelbtini), Megasun T-230, esantį (duomenys neskelbtini), Ergoline 500 Classicc, esantį (duomenys neskelbtini), Ergoline Avangarde, esantį (duomenys neskelbtini), Megasun T-230, esantį (duomenys neskelbtini), Megasun T-230, esantį (duomenys neskelbtini), bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas, tenkindamas ieškovės UAB „Puerto Rico“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2012-01-25 nutartimi areštavo atsakovei UAB „Kasida“ priklausančius 6 soliariumo aparatus, turto saugotoja paskiriant ieškovę UAB ,,Puerto Rico“. Klaipėdos apygardos teismas 2012-04-18 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas 2012-01-25 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteisė 6 soliariumo aparatus. Atsakovė pateikė prieštaravimus, prašydama panaikinti 2012-01-25 preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu panaikino preliminarų sprendimą ir ieškovės UAB „Puerto Rico“ ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad remiantis 2011-06-30 UAB „Kanitas“ kasos pajamų orderio kvito KAN Nr. 00008 kopija, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės, atlikusios įmonių patikrinimą, parašu, kuris laikytinas tinkamu rašytiniu įrodymu, soliariumo aparatai nuosavybės teise priklauso UAB „Kasida“. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto UAB „Kasida“ patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė ginčo soliariumo aparatus buvo įsigijusi pagal 2010-12-10 pirkimo-pardavimo sutartį, išvados surašytos 2011-07-18 Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. AC12-44, kuris taip pat laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu. Oficialiais rašytiniais įrodymais laikytini ir notaro 2011-11-05 patvirtintas sutartinio įkeitimo lakštas 03/2/2011/0008363, kuriame įkaito davėja 9 soliariumo aparatų savininke įvardinta UAB „Kasida“, ir duomenys Hipotekos registre, nurodantys, kad sutartinio įkeitimo sandoris buvo registruotas 2011-11-10, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeitimo objektų, kurių vertė 77311,78 Eur (266942,14 Lt), savininkė yra UAB „Kasida“. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė UAB „Puerto Rico“ savo reikalavimų teisių į ginčo objektus nepagrindė atitinkamais oficialiais rašytiniais įrodymais, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigė oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų aplinkybių, teismas padarė išvadą, kad soliariumo aparatai nepriklauso UAB „Puerto Rico“. Klaipėdos apygardos teismas 2013-07-03 nutartimi ieškovės UAB „Puerto Rico“ apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-20 galutinį sprendimą paliko nepakeistą. Nutartyje teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagal 2010-12-10 pirkimo-pardavimo sutartį prekės atsakovei UAB „Kasida“ buvo perduotos, pinigai už jas sumokėti, įvykusią pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino mokestinį patikrinimą atlikusi Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl atsakovė UAB „Kasida“ tinkamai įvykdė pirkimo-pardavimo sutartį ir yra teisėta soliariumo aparatų savininkė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-11 nutartimi tenkino atsakovės UAB „Kasida“ prašymą ir panaikino 2012-01-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: atsakovei UAB „Kasida“ priklausančių 6 soliariumo aparatų areštą. Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1334-123/2013 iškėlė bankroto bylą ieškovei UAB „Kasida“. Ieškovės administratore paskirta UAB „Banca rupta“, įgaliotas asmuo R. T.. Ieškovės administratorė, remdamasi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-20 sprendimu nustatė, kad UAB „Kasida“ nuosavybės teise priklauso šeši soliariumo aparatai, esantys pas atsakovę UAB „Puerto Rico“. 2014-06-20 ieškovė kreipėsi raštu į atsakovę reikalaudama perduoti jai nuosavybės teise priklausančią soliariumo įrangą, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti, 2014-07-30 raštu pasiūlydama ieškovei priklausantį turtą tik apžiūrėti 2014-08-15. Ieškovė UAB „Kasida“ pareiškė vindikacinį ieškinį dėl soliariumų išreikalavimo iš atsakovės valdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė apskundė sprendimą apeliaciniu skundu.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė šioje byloje pareiškė vindikacinį ieškinį dėl savo, kaip savininkės, nuosavybės teisės gynimo. Civilinio kodekso 4.95 straipsnyje numatyta, jog savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, tai yra jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus, vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas. Todėl ieškovas, reikšdamas vindikacinį ieškinį, privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2901-796/2012 nustatyta, kad ieškovė UAB „Kasida“ yra šešių soliariumo aparatų savininkė. Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte numatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šiuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2901-796/2012 jau išsprendė ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties ginčijamo turto. 2012-12-20 sprendime, kuris yra įsiteisėjęs, konstatuota, kad UAB „Puerto Rico“ nėra šešių soliariumų aparatų savininkė. Rašytinių bylos įrodymų pagrindu teismas nustatė, jog ginčo turto savininkė yra UAB „Kasida“. Vadovaudamasis šiais kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pagrindo netikėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytu faktu, kad daiktų savininkė yra ieškovė UAB „Kasida“, todėl ieškovė įrodė savo nuosavybės teisės buvimą į daiktus tuo momentu, kai juos prarado. Atsakovė UAB „Puerto Rico“ nėra daiktų savininkė: teismo nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2901-796/2012 ji buvo paskirta turto saugotoja, tačiau ne valdytoja, priėmus galutinį sprendimą, teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, tačiau daiktai bylos nagrinėjimo dieną yra pas atsakovę UAB „Puerto Rico“. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog liudytojo A. K. parodymai bylos nagrinėjimo metu suponuoja, kad A. K. negalėjo žinoti, ar ginčo turtas tikrai yra ieškovės nuosavybė, o tai sudaro pagrindą abejoti 2012-12-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu. Kolegija šį atsakovės argumentą atmeta kaip visiškai nepagrįstą. Kaip jau minėta, ginčas dėl soliariumo aparatų priklausomybės jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių, šiame sprendime teismo nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai iš naujo neįrodinėti faktai, kuriais vadovautis privalu. Todėl atsakovės prielaida, jog liudytojo parodymai šioje byloje sudaro pagrindą abejoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, vertintina kaip prieštaraujanti nuostatoms, reglamentuojančioms įrodinėjimo procesą civilinėse bylose. Be to, atsakovė teigia, jog teismas apklausė tik du iš trijų liudytojų ir taip buvo pažeista atsakovės teisė būti išklausytai. Išklausius 2015-08-10 vykusio teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme garso įrašą, nustatyta, jog teismas sprendė klausimą dėl galimybės nagrinėti bylą atvykus tik vienam iš liudytojų. Kadangi liudytojai buvo kviesti ieškovės iniciatyva, o ieškovės atstovė prašė nagrinėti bylą, nors neatvyko 2 iš kviestųjų liudytojų, teismas nusprendė nagrinėti bylą iš esmės ir esant būtinybei spręsti dėl kitų liudytojų apklausos. Tokia teismo pozicija atitinka civilinio proceso kodekso nuostatas, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus. CPK 196 straipsnyje numatyta, jeigu bylos aplinkybės, kurioms nustatyti buvo šaukiami liudytojai, yra pakankamai nustatytos, tai dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas savo nutartimi gali atleisti nuo apklausos atvykusius liudytojus ar kai kuriuos iš jų. Šiuo atveju nagrinėjamas ginčas neturi viešojo elemento, teismo vaidmuo nėra aktyvus, teismas, nagrinėdamas bylą, yra saistomas pagrindinės įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl atsakovės argumentas, kad teismas, ieškovės atstovei prašant nagrinėti bylą neatvykus jos iniciatyva kviestiems liudytojams, nutarė nagrinėti bylą ir taip pažeidė atsakovės teisę būti išklausytai, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Atsakovė teigia, jog šiuo atveju ieškovė negalėjo reikšti vindikacinio ieškinio, nes šalis sieja prievoliniai santykiai: atsakovė, saugodama ieškovės soliariumo aparatus, patyrė išlaidų, todėl pasinaudojo ginčo turto sulaikymo teise. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012-01-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti atsakovei UAB „Kasida“ priklausantys 6 soliariumo aparatai: Ergoline Avangarde, esantis (duomenys neskelbtini), Megasun T-230, esantis (duomenys neskelbtini), Ergoline 500 Classicc, esantis (duomenys neskelbtini), Ergoline Avangarde, esantis (duomenys neskelbtini), Megasun T-230, esantis (duomenys neskelbtini), Megasun T-230, esantis (duomenys neskelbtini), turto saugotoja paskirta UAB ,,Puerto Rico“. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos UAB „Puerto Rico“ prašymu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-11 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-21 nutartimi UAB „Kasida“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2014-01-16. 2014-06-20 UAB „Kasida“ bankroto administratorė pareikalavo, jog UAB „Puerto Rico“ grąžintų ieškovei jai priklausančią soliariumų įrangą. Atsakydamas į šį raštą, UAB „Puerto Rico“ direktorius pasiūlė ieškovei apžiūrėti soliariumo aparatus. Atsakovė teigia, jog ieškovė ilgą laiką nesiėmė jokių priemonių susigrąžinti ginčo turtą, todėl ji patyrė turto saugojimo išlaidų ir pasinaudojo ginčo turto sulaikymo teise. Civilinio kodekso 4.229 straipsnio, reglamentuojančio daikto sulaikymo institutą, 1 dalyje numatyta, jog kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Akivaizdu, jog po teismo sprendimo priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsakovė neteko jokio teisinio pagrindo saugoti soliariumų įrangą ir negalėjo pasinaudoti daikto sulaikymo institutu, kaip savo teises užtikrinančia priemone, nes nebuvo teisėta sulaikomo daikto valdytoja. Kita vertus, nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo numatyta, jog UAB „Kasida“ privalo atlyginti UAB „Puerto Rico“ ginčo turto saugojimo išlaidas. Saugodama soliariumo aparatus, UAB „Puerto Rico“ veikė savo rizika, jokių sutarčių dėl pasaugos šalys pasirašiusios nebuvo, todėl atsakovės teiginys, jog šalis siejo prievoliniai santykiai atmestinas kaip neatitinkantis faktinių situacijos aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė įrodė visas vindikacijos sąlygas, taigi ieškinys pagrįstai tenkintas (Lietuvos Respublikos CK 4.95 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas nutartyje nurodytais motyvais paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, tačiau, nors pateikė advokato išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, nepateikė jos apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Kadangi kolegija neturi pakankamai duomenų konstatuoti, jog ieškovė iš tiesų patyrė jos nurodomas bylinėjimosi išlaidas, prašymas priteisti šias išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.