Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2025-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. e1-240-1143/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-01-13
Bylos Nr.
e1-240-1143/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
M., R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-240-1143/2025Teisminio proceso Nr. -01-1-38804-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1
(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 13 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

M. (M.) R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., vedęs, dirbantis UAB “(duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. R. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2024 m. spalio 3 d., apie 21:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sūnumi D. R., panaudojo prieš jį fizinį smurtą, t. y. rankos kumščiu sudavė D. R. į galvos sritį ne mažiau 5 smūgių, po ko žodiniam konfliktui tęsiantis jis (M. R.) pargriovė D. R. ant lovos ir ranka suspaudė kaklą tokiais veiksmais sukeldamas D. R. fizinį skausmą. M. R. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. R. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nurodė, kad nurodytą dieną ir laiku, grįžo į namus. Namuose buvo šalta. Namai šildomi krosnimi. Jis paklausė sūnaus, kodėl jis neiškūreno krosnies, nors visą dieną buvo namuose. Sūnus atsakė, kad tingėjo, norėjo pailsėti. Sūnus gulėjo lovoje ir žaidė telefonu. Jis atėmė jo telefoną ir numetė po stalu. Sūnus pareikalavo telefoną grąžinti, jis pasakė, kad to nedarys ir jie pradėjo grumtis. Konfliktas vyko sūnaus kambaryje, o būtent, sūnaus kambaryje jis sudavė kelis kartus sūnui į galvos sritį, tačiau sudavė ne kumščiais, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, o delnais. Sūnus jam taip pat sudavė smūgius rankomis, tačiau ar delnais, ar kumščiais, negali tiksliai nurodyti. Po ko tarp jų kilo grumtynės, jie susikibo ir nukrito ant grindų, kur toliau grūmėsi, galimai vienas kitam sudavė smūgius. Ant grindų nukrito kartu. Tuo metu, kai krito ant grindų, sūnus galimai atsitrenkė į grindis arba į sieną, jis kumščiais sūnui smūgių nesudavė. Grumtynės ant grindų truko apie 15-20 minutes, po ko sūnų paleido ir jie atsikėlė. Sūnus niekaip negalėjo nusiraminti, dėl to jų grumtynės toliau tęsėsi ir jie nukrito ant sūnaus lovos. Sūnus buvo po juo. Jis, norėdamas nuraminti sūnų, rankomis per sprandą apglėbė jo galvą ir užspaudė, kad sūnus nusiramintų. Sūnui aprimus paleido. Jis nuėjo į savo kambarį, sūnus buvo atėjęs į jo kambarį, jie apsistumdė, tačiau jokių smūgių vienas kitam nesudavė. Galimai sūnus užkabino alkūne jo kambaryje esantį televizorių ir jo ekranas skilo, tačiau dėl to sūnui pretenzijų neturi. Sūnus jo akivaizdoje pradėjo kviesti policijos pareigūnus, dėl to jis susinervino ir išėjo iš namų. Nuėjo į (duomenys neskelbtini), nusipirko maisto, po ko grįžo į namus. Policijos jau nebuvo. Susirinko daiktus, kurių jam reikėjo darbui ir išėjo iš namų į kitą, jo sutuoktinei priklausantį namą, esantį maždaug kilometro atstumu, nuo namo, kuriame gyvena ir kuriame vyko konfliktas. Nori pažymėti, kad jo sūnus serga šizofrenija ir girdi balsus, šio konflikto metu sūnus labai užsivedė, negalėjo nurimti, dėl to jį apglėbė rankomis per sprandą ir prispaudė, kad jis nurimtų. Fizinio skausmo sūnui sukelti nenorėjo ir tikslo tą padaryti neturėjo, tiesiog paprastas buitinis konfliktas peraugo į grumtynes visiškai neplanuotai. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad grumtynių metu jis taip pat patyrė sužalojimus, buvo kraujosruva krūtinės srityje, tačiau dėl to jis į policiją ar į medikus nesikreipė, pretenzijų sūnui neturi. Šiuo metu su sūnumi santykiai yra normalūs, jie bendrauja, konfliktai nekyla. Dėl šio įvykio labai gailisi, nenorėjo, kad viskas taip baigtųsi, jie vienas kito atsiprašė. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gali pagyventi kitame, jo sutuoktinei priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. R. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Iš byloje esančio 2024 m. spalio 4 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole matyti, kad D. R. nurodė, kad 2024 m. spalio 3 d., apie 21:00 val. (duomenys neskelbtini), tėvas M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė jam iš rankos į galvos sritį nemažiau penkių smūgių, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Vėliau pargriovė ir ranka suspaudęs kaklą pradėjo smaugti dėl ko jam pradėjo trukti oro. Dėl minėto įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

D. R. apklaustas liudytoju parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Su juo namuose gyvena mama V. R., brolis M. R. ir tėvas M. R.. Šiandien, tai yra 2024 m. spalio 3 d., apie 21:00 val. (duomenys neskelbtini) buvo namuose su tėvu ir broliu. Mama buvo darbe. Tėvas M. R. pradėjo kabinėtis dėl to, kad jis nepakūreno krosnies. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, pradėjo ginčytis su tėvu. Konflikto metu, kai buvo jo kambaryje, tėvas sudavė jam iš rankos kumščio į galvos sritį nemažiau penkių smūgių, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Kuria ranka mušė, neatsimena. Skalėje nuo 1 iki 10 skausmą vertintų tarp 6-7. Po suduotų smūgių jie vienas kitą provokavo žodžiais, prasivardžiavo. Vėliau, po kurio laiko, jiems būnant jo kambaryje, tėvas jį pargriovė ant lovos ir ranka suspaudęs kaklą pradėjo smaugti, dėl ko jam pradėjo trūkti oro. Po konflikto iki policijos atvykimo tėvas išėjo į kiemą, atsisėdo ant dviračio ir išvažiavo nežinoma kryptimi. Taip pat nori paminėti, kad konflikto metu, tiksliai kuriuo metu pasakyti negali, jam būnant tėvo kambaryje jis su tėvu susigrūmė ir grumtynių metu ant jo nukrito televizorius, dėl ko sudužo televizoriaus ekranas. Dėl sudužusio televizoriaus tėvui pretenzijų neturi, nes jį nupirko tėvas. Kai įvyko konfliktas, tėvas buvo neblaivus. Ankščiau prieš jį tėvas yra smurtavęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vėliau susitaikė. Dėl minėto įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono sav. D. R. davus žodinį sutikimą buvo apžiūrimas jo kūnas siekiant užfiksuoti 2024 m. spalio 3 d., apie 21:00 val. padarytus sužalojimus. Ant D. R. kaktos matoma hematoma, už dešinės ausies matoma hematoma ir ant pakaušio matomas nubrozdinimas. Vizualiai ant kūno daugiau smurtinių žymių nesimatė.

Apklausta liudytoja V. R. parodė, kad 2024 m. spalio 3 d., apie 21:30 val. būnant darbe jai paskambino sūnus M. R., kuris pasakė, kad tėvas M. R. mušasi su sūnumi D. R.. Prašė jos, kad greičiau grįžtų namo, kadangi sutuoktinis jau sudavė keletą kartų D. R. į galvą. Pokalbio metu su sūnumi paprašė perduoti telefoną D. R. ir paprašė jo nusiraminti, palaukti, kol ji grįš. Kai grįžo namo, namie jau buvo atvykusi policija. Jos žiniomis sutuoktinis namie, kai įvyko konfliktas, buvo neblaivus. Tai nebe pirmas kartas, kai jis konfliktuoja su sūnumi. Dėl konfliktų ankščiau buvo kviesta policija, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas buvo vieną kartą, tačiau tai buvo labai seniai ir tiksliai kuriais metais nepamena. Sūnus D. yra ramaus būdo, niekada konfliktų pirmas nepradeda, jis turi neįgalumą, jam diagnozuota šizofrenija, tačiau jis pilnai yra veiksnus bei adekvatus ir už savo veiksmus pilnai atsako. Apie patį įvykį nieko papasakoti negali. Jai yra žinoma tik, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad sūnus neužkūrė krosnies. Iki jos atvykimo namo sutuoktinis buvo pasišalinęs. Vyras neskambino, ji jam taip pat, kur jis gali būti šiuo metu nežino.

Iš byloje esančio Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vieno aukšto namas baltos spalvos plytų. Priėjus nurodytu adresu matomi metaliniai varteliai, ant kurių pakabinta pašto dėžutė ir matomas priklijuotas “vyčio” herbas. Užėjus pro vartelius patenkama į kiemą, kur matomos stiklinės durys, kurios yra atidarytos pilnai. Užėjus į vidų patenkama į patalpą, kur kairėje pusėje matomos rudos spalvos šarvuotas durys. Užėjus pro jas patenkama į koridorių, kur matomi sudėti įvairūs daiktai. Dešinėje pusėje matomos rudos spalvos medinės durys. Užėjus pro jas patenkama į virtuvę, kur kairėje pusėje yra virtuvinis stalas, virtuvinės spintelės, krosnis, prie krosnies dešinėje pusėje matomos rudos spalvos medines durys. Užėjus pro jas tiesiai matoma krosnis, ant kurios stovi puodai. Priešais krosnį stovi spintelė su įvairiais daiktais. Dešinėje pusėje matoma sofa-lova, ant kurios paklota tamsiai mėlynos spalvos patalynė su raštais, šalia stalas su kėdėmis, ant stalo sudėti įvairūs daiktai. Priešais stalą matoma sofa lova, ant kurios užklota šviesi patalynė ir raudonos spalvos pagalvės, šalia stovi drabužių džiovykla. Tarp lovos ir stalo matomos baltos spalvos durys su stiklinėmis detalėmis, užėjus pro jas patenkama į kambarį, kur matoma priešais stovinti sekcija, dvi komodos rudos spalvos, ant vienos iš komodų stovi televizorius, kurio ekranas yra sudužęs. Priešais stovinčią komodą matoma sofa lova, ant kurios užklota patalynė pilkos-baltos spalvos su rožių elementais. Įvykio vietoje reikšmingų daiktų tyrimui nerasta ir nepaimta. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra, fotografuota.

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas garso įrašas pavadinimu ID 92309732408. Nustatyta, kad įrašo trukmė 1 minutė 46 sekundės. Įraše girdimas BPC darbuotojos ir pranešėjo pokalbis. Pranešėjas D. R. praneša, kad jį mušė tėtis. Adresas (duomenys neskelbtini). Greitoji nereikalinga. Tėtis jau išvažiuoja iš namų.

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kamerų (BODY) vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu PSS-20241003-220304UTC+0300 nustatyta, kad vaizdo įrašas spalvotas. Įrašo trukmė 25 minutės 15 sekundžių. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kur juos pasitinka vaikinas, kuris su pareigūnais pradeda kalbėti rusų kalba. Vaikinas paaiškina, kad tarp jo ir tėvo kilo konfliktas, jie susimušė. Vaikinas nurodo, kad tėvas išvažiavo dviračiu. Vaikinas nurodo, kad konfliktas įvyko dėl nereikšmingo buitinio dalyko. Pareigūnai kartu su vaikinu užeina į namą. Vaikinas nurodo, kad namuose yra jo jaunesnis brolis. Vaikinas nurodo, kad mama yra darbe. Ant vaikino kaktos, dešinėje pusėje matomas odos patamsėjimas, patinimas. Vaikinui patikrinamas blaivumas. Tuo metu į namus užeina moteris, kaip paaiškėja, tai vaikino mama. Vaikinas paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jis vaikinas neužkūrė krosnies. Vaikinas nurodo, kad jis serga šizofrenija. Vaikinas nurodo, kad tėvas jį mušė, o jis priešinosi. Motina nurodo, kad sūnus yra taikus, geras vaikas, liga nedaro jo agresyviu. Taip pat nurodo, kad tėvas nemyli savo vaikų ir elgiasi su jais kaip su svetimais. Įraše matomas nepilnametis vaikinas, kuris laikosi netoliese, bet į pokalbį nesivelia. Vaikinas parodo, kad yra sužalojimas už dešinės ausies, parodo pareigūnams, įraše sužalojimai nesimato. Vaikinas nurodo, kad jį mušė kumščiais, smūgių neskaičiavo, bet galimai apie 5 kartus. Vaikinas nuolatos vaikšto po namus, pasakoja įvykio aplinkybes. Vaikinas nurodo, kad pirmas smūgius sudavė tėvas. Taip pat nurodo, kad tėvas jį smaugė ir jis jautė, kad pradeda dusti. Tėvas pirmas sudavė smūgius, o po kurio laiko pradėjo smaugti. Vaikinas paaiškina, kad žaidė telefonu, o tėvas prie jo pradėjo kabinėtis. Po to vaikinas nueina į kitą kambarį ir nurodo, kad jie pradėjo muštis, dėl ko ant jo užkrito televizorius. Vaikinas nuolatos painioja įvykių seką, yra labai neramus, nurodo, kad pamiršo kaip viskas buvo. Mama nurodo, kad vaikinas dėl ligos pamiršta, kai kuriuos dalykus ir taip būna dažnai. Daugiau reikšmingos informacijos įraše nėra.

Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu PSS-20241003-220243UTC+0300 nustatyta, kad vaizdo įrašas spalvotas. Įrašo trukmė 25 minutės 33 sekundės. Peržiūrėjus įrašą nustatyta, kad jame užfiksuota ta pati informacija, kaip ir prieš tai apžiūrėtame vaizdo įraše. Dėl to vaizdo įrašas papildomai neaprašomas.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Inesos Cicėnienės tarnybinio pranešimo dėl pokalbio su nukentėjusiuoju matyti, kad telefonu susisiekta su nukentėjusiuoju D. R., siekiant nustatyti, ar pastarasis pagal jam išduotą užduotį kreipėsi į TME, siekiant nustatyti įvykio metu padarytą sveikatos sutrikdymo mastą. D. R. nurodė, kad į TME nesikreipė, su tėvu jau susitaikė ir tėvui jokių pretenzijų neturi.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatyme numatytą uždraustą nusikalstamą veiką –žodinio konflikto metu panaudojo prieš savo sūnų D. R. fizinį smurtą, tai yra rankos kumščiu sudavė D. R. į galvos sritį ne mažiau 5 smūgių, po ko žodiniam konfliktui tęsiantis jis (M. R.) pargriovė D. R. ant lovos ir ranka suspaudė kaklą tokiais veiksmais sukeldamas D. R. fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinius pranešimus, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami M. R. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

M. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris vedęs, dirbantis, neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei tai, kad jis ir nukentėjusysis sutinka jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina prokurorės pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus bei draudimus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas ir kiti klausimai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

M. R. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sūnų D. R.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Skaitmeninius dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – BPC garso įrašus, Body kameros vaizdo ir garso įrašus, palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. (M.) R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skiri jam 1 metų (vienerių metų laisves apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) tęsti darbą arba per 2 mėnesius užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. (M.) R. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) tęsti darbą arba per 2 mėnesius užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 72² straipsniu, M. (M.) R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Skaitmeninius dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - BPC garso įrašus, Body kameros vaizdo ir garso įrašus, palikti saugoti prie bylos.

M. (M.) R. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Augustė Juozapavičienė