- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-14
- Bylos Nr.
- e2-875-454/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22319-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- N. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, I. Z., L. G., V. R. K., G. J., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Aušra Ručienė, Giedrė Subačiūtė
atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Laurynui Zinkevičiui,
atsakovų I. Z., L. G., V. R. K., G. J. atstovei advokatei Giedrei Subačiūtei–Dulinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. patikslintą ieškinį atsakovams I. Z., L. G., V. R. K., G. J., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl servitutų nustatymo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2016 m. lapkričio 8 d. patikslintu ieškiniu prašo nustatyti 60 kv. m. neatlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., esančiu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., adresu (duomenys neskelbtini), savininkams (viešpataujantis daiktas) pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas S2; bei nustatyti 21 kv. m. kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku per žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., adresu (duomenys neskelbtini), savininkams (viešpataujantis daiktas) pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas S1; įpareigoti atsakovus patraukti geležinį garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra pastatytas ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto sklypo dalyje; iš atsakovų ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., el. b. l. 27–31).
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0908 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė žemės sklypą įgijo pagal 2012 m. balandžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-108. Ieškovei įgijus žemės sklypą buvo pastebėta, jog iki pastarojo nėra privažiavimo, kas užtikrintų galimybę tinkamai naudotis įgytu žemės sklypu pagal paskirtį. Iš (duomenys neskelbtini) link ieškovės sklypo yra nutiestas keliukas, tačiau jis baigiasi ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypais. Iš nutiestų vandentiekio trasų bei elektros kabelių matyti, jog galimai kelias buvo nutiestas būtent toje vietoje, kur ieškovė šiuo ieškiniu prašo nustatyti servitutą. Gretimų sklypų savininkai – (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (pastarasis sklypas nėra geodeziškai apmatuotas, tačiau ieškovės žiniomis priklauso Lietuvos Respublikos valstybei) – atsakovai nesutinka suteikti ieškovei kelio servituto, jog ji galėtų tinkamai naudotis nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Ieškovė ne kartą kreipėsi į gretimų sklypų savininkus, jog šie suteiktų teisę servitutui, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta, nemotyvuojant jokiais objektyviais argumentais. Kartu su ieškiniu pateikiamas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei gretimų sklypų dalių planas, kuriame nurodytas prašomas ieškovės nustatyti kelio servitutas. Kadangi iš visų įmanomų būdų pats ekonomiškiausias būdas nustatyti kelio servitutą būtų nedidelės atkarpos sujungimas su jau nutiestu keliuku iš (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė siekdama kuo mažiau pažeisti kitų asmenų teises į nuosavybę, parinko būtent tokį servituto nustatymo būdą. Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) yra geležinis garažas, kuris šiuo metu yra būtent toje žemės sklypo vietoje, kurioje prašomas nustatyti servitutas. Šis garažas yra mobilus – geležinis, todėl jo patraukimas nėra apsunkintas. Esant nurodytam reikalavimui dėl servituto nustatymo, keliamas ir kitas reikalavimas dėl garažo patraukimo, kadangi nustatytu servitutu būtų neįmanoma naudotis.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pašalinti Teisingumo ministeriją iš proceso dalyvių, o bylą nagrinėti pagal Nacionalinės žemės tarnybos suformuotą poziciją (1 t., el. b. l. 57–58).
Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovė Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., el. b. l. 62–65).
Atsiliepime nurodė, atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise su Lietuvos Respublika valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kelio servitutai nenustatyti, bendro naudojimo teritorijoje stovi du laikini metaliniai garažai. Į sklypą patenkama (duomenys neskelbtini) ir esamu pravažiavimu iš (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, parengtą 2009 m. ir patvirtintą Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A-239, suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Parengtame plane nurodytas projektuojamas kelias per (duomenys neskelbtini) kiemą. Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registre. Iškilę ginčai taip savininkų sprendžiami tarpusavio susitarimu arba teismine tvarka. Kelio servituto klausimas į žemės sklypų (duomenys neskelbtini), galėtų būti sprendžiamas rengiant prie statinių (duomenys neskelbtini), teritorijos planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų. Įvertinus tai, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planu įvažiavimo į šį žemės sklypą klausimas yra išspręstas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo nepagrįstai įtraukta į bylą atsakove bei nėra jokių pagrindų nustatyti ieškovės prašomų servitutų.
Atsakovai I. Z., L. G., V. R. K., G. J. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., el. b. l. 73–82).
Atsiliepime nurodė, atsakovai, jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, jog nenustačius jos siūlomo kelio servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal paskirtį. Ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane, parengtame 2009 m. ir patvirtintame Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A-239 yra nurodytas projektuojamas kelias per (duomenys neskelbtini) kiemą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. rašte ieškovei ir/arba jos įgaliotiems asmenims buvo išaiškinta teisė patekti į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą per laisvą nesuprojektuotą valstybinę žemę, t. y. per valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė tapusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininke, visą laiką žemės sklypą faktiškai eksploatavo ir naudojo, kasmet tvarkė jo aplinką, rinko šiukšles, genėjo medžius bei kitus želdinius, tokiu būdu rūpinosi jai priklausančiu sklypu ir faktiškai jį valdė, patekdama į savo žemės sklypą per suplanuotą įvažiavimą per valstybinę žemę. Ieškovė vykdė jai priklausančio sklypo valymo ir tvarkymo darbus, nesant jokio servituto, ir jokių kliūčių pateikti jai į savo sklypą iš valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nėra ir nebuvo sudaryta, o tai įrodo, kad ieškovei yra numatytas patekimas į jos sklypą iš valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir ji šiuo įvažiavimu naudojasi. Kompetentingų savivaldybės institucijų išaiškinimai dėl suplanuoto įvažiavimo į ieškovės sklypą, bei paties ieškovės veiksmai patvirtina, jog nėra jokio pagrindo nustatyti ieškovės prašomų servitutų. Ieškovė ne tik, kad neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad galėtų neva tinkamai naudotis savo žemės sklypu, bet neteisėtai ir savavališkai pati užtvėrė suplanuotą pravažiavimą per valstybinę žemę į jos sklypą. Pati ieškovė, elgdamasi nesąžiningai ir dirbtinai sukūrė subjektyvias kliūtis, jog negalėtų patekti į savo sklypą per nustatytą įvažiavimą iš valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovė iki pat šios dienos nėra pašalinusi betono blokų nuo įvažiavimo į jai priklausantį sklypą per valstybinės žemės teritoriją, esančią prie statinių (duomenys neskelbtini). Ieškovė, siekdama įgyti servituto teisę į kitų asmenų nekilnojamąjį turtą, ne tik, kad neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodama kitų asmenų, šiuo atveju atsakovų, nuosavybės teisių ir interesų, bet pati savo neteisėtais ir savavališkais veiksmais betono siena dirbtinai užsitvėrė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane nustatytą įvažiavimą į ieškovės žemės sklypą. Projektuojant ieškovės įgytą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), servitutas iki šio žemės sklypo negalėjo būti nustatytas, kadangi žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, kuriai negali būti nustatomas servitutas, dėl to, kad neegzistuoja objektas – žemės sklypas, kuriam servitutas gali būti nustatomas. Tačiau, tai jokiu būdu nereiškia, jog ieškovė neturi teisės naudotis valstybiniu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), patekdama į savo sklypą, (duomenys neskelbtini), priešingai, jai yra suprojektuotas kelias per (duomenys neskelbtini) kiemą. Nors garažai ir nėra nekilnojamieji statiniai, tačiau atsakovai savo sklype neturėtų kitos tinkamos vietos į kurią minėti garažai galėtų būti perkelti. Nustačius ieškovės siūlomą servitutą atsakovai faktiškai prarastų jiems priklausančius garažus, kuriais faktiškai ir nuolatos naudojasi. Sumažėtų atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas bei neigiamai pakistų paties turto rinkos vertė, o tuo pačiu pablogėtų ir atsakovų gyvenimo kokybė. Ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir todėl ieškinys turi būti atmestas visa apimtimi.
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra (2 t., el. b. l. 76–80).
Atsiliepime nurodė, kad parengtas laisvos (neužstatytos) 908 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas 2009 m. gegužės 20 d. buvo suderintas su pretendentės N. S. įgaliotinės I. M. perįgaliotu asmeniu E. K.. E. K. yra pasirašiusi ir UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2009 m. gegužės 20 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. 60-2-599. Nurodytas planas 2010 m. gruodžio 6 d. buvo suderintas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos. Parengus laisvos (neužstatytos) 908 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą bei suderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A-239 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ patvirtino minėto žemės sklypo planą, pagal kurį buvo suformuotas 908 kv. m žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Patvirtintame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane patekimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), numatytas iš (duomenys neskelbtini) pravažiavimo keliu per nesuformuotą valstybinę žemę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano rengimas buvo inicijuotas institucijos, turinčios iniciatyvos teisę. Parengtas laikantis teisės aktuose nurodytų procedūrų bei suderintas su teisės aktuose nurodytomis institucijomis, patvirtintas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, todėl yra teisėtas ir galiojantis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0908 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 15). Ieškovė prašė nustatyti 60 kv. m. neatlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nuosavybės teise atsakovams (1 t., el. b. l. 7, 24). Ieškovė kelio servitutą prašė nustatyti pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas S2; bei nustatyti 21 kv. m. kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku per žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 9–11). Pagal šį parengtą planą, kuriame kelias pažymėtas S1; atsakovai įpareigotini patraukti laikiną metalinį garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu stovi ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto sklypo dalyje.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis). Tai išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu, nustatoma savanoriškai arba priverstinai. Sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).
Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registre. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, parengtas 2009 m. ir patvirtintas Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A-239 (1 t., el. b. l. 83). Parengtame plane nurodytas projektuojamas kelias per (duomenys neskelbtini) kiemą (2 t., el. b. l. 54, 55, 92–94). Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė negali patekti į jai priklausantį sklypą, nes pastatyta gelžbetoninė tvora (1 t., el. b. l. 182–186). Byloje pateiktas ieškovės įgaliojimas I. M. (2 t., el. b. l. 87). Ieškovė šiuo įgaliojimu I. M. suteikė teisę tvarkyti visus klausimus, susijusius grąžintu žemės sklypu. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovės minėta įgaliotinė pirko gelžbetoninės tvoros elementus (2 t., el. b. l. 101–103). Todėl visiškai tikėtina, kad užtvaras į sklypą atsirado ieškovės įgaliotinės I. M. iniciatyva, siekiant, kad aplinkiniai kaimynai sklypo nepaverstų vėl šiukšlynu. Ieškovės atstovė posėdyje nurodė, jog patekimas per (duomenys neskelbtini) negalimas ir dėl to, kad ten yra rūsių duobės. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų šią aplinkybę. Taip pat išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nebuvo akcentuojama bei apžiūrimos kokios nors rūsių liekanų duobės.
Esant tokioms aplinkybėms, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis objektyviai yra būtinas, jei asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes servituto nustatymas tokiu būdu reikštų nepagrįstą kito savininko (savininkų) nuosavybės teisės ribojimą. Aplinkybė, kad asmuo prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Dėl to servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu.
Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007). Todėl pašalinus visą ar dalį gelžbetoninės tvoros, nebūtų jokių kliūčių ieškovei patekti į jai priklausantį žemės sklypą per (duomenys neskelbtini). Teismas mano, kad ieškovė, įgyvendindama savo teises ir siekdama, kad jai priklausantis sklypas būtų tinkamo naudojimo nustatant servitutą, neišnaudojo ir nesiekė išnaudoti visas objektyviai įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti kuo mažiau apribojant atsakovų teises ir interesus. Laikytina, kad patikslintas ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė I. Z. šioje byloje patyrė 1263,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., el. b. l. 56–61, 111–115). Patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei I. Z. priteistinos 1263,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 15,17 Eur, todėl jos priteistinos iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 1263,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt tris eurus 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,17 Eur (penkiolika eurų 17 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.