- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-06-05
- Bylos Nr.
- 1-820-900/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-02111-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
rašytinio proceso tvarka susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Akmenėje, LR pilietė, lietuvė, turinti profesinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota darbo biržoje, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas), neteista, kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Š. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2012 m. spalio mėnesio antstoliui A. L. teikė klaidingus duomenis apie iš E. Š. gaunamus alimentus, gavo iš antstolio tai patvirtinančias pažymas, jas teikė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, todėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius permokėjo 3 083,61 Lt socialinių išmokų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamosios (įtariamosios) G. Š. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (84-85 b. l.), kuriame ji teigia, kad buvęs vyras E. Š. nuolat vėluodavo mokėti alimentus, jos finansinė padėtis buvo gana sunki, todėl sugalvojo antstoliui A. L. nerodyti visos sumos, kurią gaudavo iš buvusio vyro. Ji pati teikdavo antstoliui informaciją apie iš vyro gautą išlaikymą, todėl turėjo galimybę pateikti klaidingą informaciją. Taip pasielgė dar ir dėl to, kad turi sergantį vaiką, jam pakeistas širdies vožtuvas, reikėjo pinigų vežioti jį į Vilnių, o vyras papildomų pinigų vaiko gydymui neskyrė. Jis pervesdavo tik alimentus, daugiau vaikų nerėmė. Kadangi padėtis buvo sunki, sugalvojo teikti antstoliui klaidingą informaciją, nurodydavo, kad vietoj 400 Lt gavo, pvz., 100 ar 200 Lt. Kartais nurodydavo ir visą sumą, bet retokai. G. Š. sutinka, kad taip galėjo pradėti elgtis nuo 2010 m., tikslios datos neprisimena, kad byloje surinkti duomenys teisingi. Tokiu būdu iš Šiaulių rajono savivaldybės Socialinio skyriaus pradėjo gauti 400-700 Lt/mėn. didesnes pašalpas. Supranta, kad apgaule gavo nepriklausiusią gauti pinigų sumą.
Liudytojo A. A. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (51-52 b. l.), kuriame nurodyta, kad jis dirba antstolio A. L. padėjėju. Išieškotoja antstolio A. L. kontorai 2010 m. liepos 22 d. pateikė vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo iš skolininko E. Š. išieškojimo, buvo užvesta vykdomoji byla. G. Š. nuo 2010 m. liepos iki 2012 m. gruodžio mėnesio prašė pažymų apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą. Pasak G. Š., pažymas reikėjo pristatyti į socialinį skyrių. Pažymos būdavo išduodamos kas keli mėnesiai G. Š. parašius prašymą. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, matė, kad E. Š. dirba, apie tai informavo G. Š., bet ji neprašė nukreipti išieškojimą į darbovietę, todėl jokių dokumentų į E. Š. darbovietę nesiuntė, darbdavio apie vykdomą išieškojimą neinformavo. Gautas pažymas G. Š. socialiniam skyriui. G. Š. antstolio kontorai nepateikė dokumentų, patvirtinančių išlaikymo mokėjimą. 2012 m. lapkričio 16 d. į kontorą atvyko skolininkas E. Š. ir pranešė, kad G. Š. galėjo pateikė klaidingus duomenis, nes nenurodo, jog jis moka išlaikymą arba nurodo ne tiek, kiek sumoka. E. Š. pateikė mokėjimo kvitus, patvirtinančius, kad mokėjo G. Š. visą priteistą išlaikymą. Tuomet į kontorą pasiaiškinti buvo iškviesta G. Š., kuri prisipažino, kad suklaidino antstolį, pateikė klaidingą informaciją socialiniam skyriui.
Liudytojo E. Š. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (53-54 b. l.), iš kurio matyti, kad jis su G. Š. išsituokė 2010 m. pavasarį. Alimentus buvo prisiteisti seniai, 2008 m. bendra išlaikymo suma padidinta iki 800 Lt. Tuo metu visi (4) vaikai buvo nepilnamečiai, vėliau du iš jų sulaukė pilnametystės. Maždaug nuo 2009 m. birželio mėnesio jis moka po 400 Lt. Nuo 2009 m. birželio iki dabar nebuvo atvejo, kad jis nemokėtų jokios pinigų sumos. Buvo keli mėnesiai, kai neturėjo 400 Lt, tuomet mokėdavo po 300 Lt, mažiau nėra buvę. G. Š. tikrai žinojo, kad jis dirba, ji jam skambindavo, jie bendravo dėl vaikų ir jos keliamų problemų. E. Š. parodė, kad jis atsitiktinai iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus darbuotojos sužinojo, kad G. Š. teikia pažymas iš antstolio, esą ji negauna alimentų, ir taip gauna pašalpas. Sužinojęs tai kreipėsi į antstolį A. L., nes išsigando, kad gali augti skola, jei antstolis nežino, kad jis moka alimentus. Antstoliui pateikė 2012 m. mokėjimo kvitus nuo vasario mėnesio. G. Š. skambindavo kiekvieną mėnesį, klausdavo, kada bus pinigai, gavęs atlyginimą pervesdavo pinigus. Nežino, kokias sumas žmona nurodė iš jo gavusi.
Antstolio A. L. 2012 m. gruodžio 19 d. pareiškimu (3 b. l.); 2013 m. kovo 19 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad E. Š. pateikė dokumentus, patvirtinančius alimentų mokėjimą (55 b. l.), AB DNB Nord banko 2013 m. kovo 15 d. raštas ir sąskaitos išrašas, kuriose užfiksuotos nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. atliktos operacijos, patvirtinančios alimentų mokėjimą G. Š. (62-66 b. l); Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. raštas, bylojantis, kad G. Š. pateikus klaidingą informaciją buvo permokėta 3 083,61 Lt (78 b. l.); Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013 m. balandžio 14 d. raštas (80 b. l.), kad G. Š. sutinka kiekvieną mėnesį į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atsiskaitomąją banko sąskaitą mokėti po 100 Lt, kol bus padengta visa permoka.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sukčiavimas, nes atitinka visus BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, abejoti jos kaltumu nėra pagrindo. Nustatyta, kad G. Š. pateikė antstoliui A. L. melagingą informaciją apie iš buvusio sutuoktinio gaunamus alimentus, gavusi iš antstolio atitinkamas pažymas, jas pateikė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui ir taip savo naudai neteisėtai įgijo svetimą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui priklausantį turtą - 3 083,61 Lt išmokų.
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajai 6 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kaltinamoji neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro siūlymui baudžiamosios bylos procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos baudos rūšimi ir dydžiu (107 b. l.).
Sukčiavimas baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 m. (BK 182 str. 1 d.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, nes kaltinamoji suvokė, kad apgaule suklaidindama antstolį gauna pažymas, kurių pagrindu vėliau nepagrįstai gaus socialinių pašalpų ir numatė, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui atsiras turtinė žala bei tokių padarinių norėjo (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikaltimams nuosavybei, kuriuos reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti.
Kaltinamoji neteista (90 b. l.), bausta administracine tvarka, bet galiojančių nuobaudų neturi (97-98 b. l.), nedirba (95 b. l.), nuo 2008 m. gruodžio 11 registruota darbo biržoje (95 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK Viešosios policijos Prevencijos poskyrio K. policijos nuovados pareigūnų charakterizuojama teigiamai, iš gyventojų nusiskundimų dėl G. Š. nėra gauta, kaimynai moterį apibūdina patenkinamai (104 b. l.). Neįtraukta į VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro, psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitą ir/ar VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą bei į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą (92-94 b. l.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir, ją padariusi, apgailestauja; kad nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 str. 1 d. 2 ir4 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta.
Parinkdamas konkrečios bausmės rūšį ir nustatydamas dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamosios asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Kadangi G. Š., be sveikų vaikų, dar augina ir sunkiai sergantį vaiką, skirti viešuosius darbus (įpareigoti neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis) būtų neracionalu, nes ji netektų dalies laiko, taip būtino slaugyti savo sergantį vaiką. Dėl prastos kaltinamosios finansinės padėties skirti baudą taip pat netikslinga. Arešto ir laisvės atėmimo bausmės būtų neadekvačios pagal padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tad, teismo manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajai laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis parenkamas maksimalus (BK 48 str. 2 d.). Per nustatytą bausmės vykdymo terminą kaltinamoji įpareigojama atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 str. 6 d. 2 p.). Laisvės apribojimo bausme nuteisti asmenys per se privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 str. 3 d. 1 p.).
Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (86-87 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, jam įsiteisėjus - panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti už tai 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per nurodytą laiką Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui atlyginti 3 083,61 (trijų tūkstančių aštuoniasdešimt trijų litų 61 ct.) turtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
G. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, jam įsiteisėjus - panaikinti.
Išaiškinti G. Š., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu ji turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.