Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje E. I., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. I. 2020 m. rugpjūčio 8 d., apie 16.40 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventinės L. S. (duomenys neskelbtini) dukra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), metu, tyčia ne mažiau kaip tris kartus delnu bei vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, tuo sukeldamas (duomenys neskelbtini) A. B. fizinį skausmą. Šiais veiksmais E. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 20 d. įtariamuoju apklaustas E. I. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena vieno kambario bute kartu su sugyventine L. S., (duomenys neskelbtini) vaikais K. ir E. bei L. dukra A. iš pirmos santuokos. 2020 m. rugpjūčio 8 d., apie 14.00 val., su kaimynu pradėjo vartoti alų, išgėrė 4 butelius alaus po 0,5 l. Gėrė namo rūsyje, po valandos grįžo namo. Namuose buvo tik L. su K.. Jie nekonfliktavo. Maždaug po pusvalandžio namo grįžo A. su E.. L. buvo lovoje su K., jie buvo kambaryje. Jis A. paklausė, kur E. kepurė. Ji atsakė, ką ji žino, ar ji turi prižiūrėti jos daiktus. Jis jai pasakė, kaip ji čia jam kalba. A. necenzūriniais žodžiais visaip jį išvadino. Viskas vyko buto koridoriuje. Jis nesusilaikė, labai supyko dėl jos necenzūrinių žodžių ir vieną kartą sudavė jai dešinės rankos kumščiu ir delnu per veidą. Kiek smūgių buvo, pasakyti negali, nes buvo labai supykęs, bet jų buvo tikrai ne mažiau dviejų. Pirmas smūgis buvo stipresnis, likusieji tik prisilietimai. A. pradėjo verkti. Nuo smūgių A. nukritusi nebuvo, kraujo taip pat nebuvo. L. išėjo iš kambario, liepė nusiraminti, iškvietė policiją. Jis, kai išgirdo kaip L. kviečia policiją, pasišalino, buvo prie upės. Nakvojo pas mamą. 2020 m. rugpjūčio 9 d. jis paskambino L., paklausė, ar galima ateiti, ji leido. Jis nupirko A. ir L. rožių bei saldainių, nuėjo jų atsiprašyti. Jis nuoširdžiai jų atsiprašė, jos jam atleido. Matė, kad ant A. veido kairės pusės buvo nedidelė mėlynė prie kairės akies. Labai gailisi, kad taip atsitiko, jam labai gėda dėl tokio savo elgesio, daugiau tai nepasikartos. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, nėra gydytas priklausomybės ligų centre. Nuoširdžiai gailisi (b. l. 154).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 4 d. įtariamuoju apklaustas E. I. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu jis buvo išgėręs. Supyko ant A., nesusitvardė ir sudavė jai į veidą. Pasilieka prie savo parodymų, duotų pirmos apklausos metu. Jis asmeniškai prisimena tik du smūgius, bet jų galėjo būti ir daugiau. Kadangi buvo išgėręs ir supykęs, tai ne viską prisimena. Po kažkiek laiko nusiramino ir suprato, kad prisidirbo. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė, atsiprašė A. ir jos mamos, jo sugyventinės L.. Jam labai gėda. Daugiau tai nepasikartos, šiuo metu alkoholio nevartoja, išlaiko šeimą, nes L. nedirba, augina vaikus (b. l. 158).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. I. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Apklausta liudytoja L. S. parodė, kad ji gyvena kartu su savo sugyventiniu E. I. (duomenys neskelbtini) metus. Su jais gyvena vaikai, t. y. K. I. ir E. I., šių vaikų tėvas yra jos sugyventinis E. I.. Su jais taip pat gyvena ir trečias vaikas A. B., tačiau jos tėvas nėra dabartinis jos sugyventinis. 2020 m. rugpjūčio 8 d. ji visą dieną buvo namuose, jos sugyventinis nuo pat ryto gėrė alkoholinius gėrimus lauke su kaimynais. Apie 14.00 val. jis grįžo į namus, buvo labai girtas, tačiau nekonfliktavo. Apie 16.35 val. į namus grįžo dukra A., ji buvo be kepurės. Jos sugyventinis buto koridoriuje pradėjo rėkti ant dukros dėl to, kad ji kažkur pametė savo kepurę ir tuo pat metu rankos kumščiu sudavė jos dukrai A. į kairės pusės veidą. Ji išgirdo, kaip ji pradėjo garsiai verkti ir išbėgo į koridorių. Koridoriuje jai dukra pasakė, kad jis jai sudavė kumščiu į veidą. Ji sugyventiniui pradėjo reikšti priekaištus, kad jis muša jos dukrą ir jis jos akivaizdoje A. sudavė rankos delnu 3 ar 4 kartus į veidą. A. pradėjo dar labiau rėkti, ji tuo metu laikė ant rankų mažąjį savo sūnų K., todėl niekaip negalėjo apginti savo dukros, tik žodžiais jam kažką pasakė dėl jo veiksmų, tačiau, ką būtent, nepamena. Kaip jos sugyventinis E. mušė jos dukrą, taip pat matė ir kitas vaikas E. I.. E. I. dar buvo užsimojęs ranka į jos pusę, tačiau iš karto išbėgo iš namų. Jos dukra A. B. nurodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Į vietą buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo A. vietoje, nurodė laikyti šaltą ledą, nes matėsi patinimas. Anksčiau smurto atvejų nebuvo, į policiją dėl jo veiksmų nesikreipdavo, nes jis tik visą laiką konfliktavo su ja ir vaikais tik žodžiu (b. l. 26).

Apklausta liudytoja A. B. parodė, kad ji yra A. B., jai (duomenys neskelbtini) metų. Gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gyvena su sese E., mažu broliu K., mama L, ir patėviu E.. Su sese ir broliu sutaria gerai, kartu žaidžia. Su mama taip pat gerai sutaria, pasišneka. Su patėviu santykiai iki įvykio buvo geri. Įvykis buvo 3-4 savaites atgal, vakare, apie penktą valandą. Ji su sese buvo lauke, trumpam išėjo pažaisti, brolis liko su mama. Patėvis išėjo pas draugus išgerti į rūsį. Jis grįžo apie 05.00 val. Sesė lauke pametė kepurę. Mama pasakė, kad nieko tokio, ji kainavo tik 1 Eur. Kai patėvis grįžo, jis buvo girtas, pradėjo bartis ir rėkti dėl to, kad ji sesės neprižiūrėjo, nes ji pametė kepurę. Vėliau kepurė atsirado. Jis keiksmažodžiais šaukė. Pradėjo priekaištauti, daug keikėsi, šaukė per visus namus, kad neatsakinga, neprižiūri sesės ir panašiai. Ji jam atsakė, kad mama jai pasakė, jog nieko tokio, nupirks naują kepurę. Viskas vyko buto koridoriuje. Sesė buvo kambaryje, mama tuo metu buvo virtuvėje, gamino valgyti, mano, kad brolis buvo šalia jos, nes mėgsta žiūrėti, kaip ji gamina. Ji (A.) tuo metu su patėviu, kurį vadina vardu E., buvo koridoriuje. Kai ji jam pasakė, kad kepurė ne milijonus kainuoja, nusipirks naują, jis dar labiau supyko ir jai trenkė. Jis pirmą kartą trenkė iš delno. Ji pasakė, ką darai, tada jis sudavė su delnu dar 2 smūgius, pataikė į abu žandus. Sudavė dar vieną smūgį į kairės pusės žandą kumščiu, gal ir netyčia sudavė. Po suduoto smūgio kumščiu žandas paraudo, vėliau atsirado mėlynė. Kitą dieną ji jam priminė, kad jis jai sudavė kumščiu, jis sakė, jog nieko neprisimina, kad sudavė kumščiu turbūt netyčia. Ji mano, kad jis įvykio metu buvo girtas, jautėsi alkoholio kvapas iš burnos, be to, kai būna blaivus, elgiasi kitaip. E. išgeria ne dažnai, per savaitę du kartus, po darbo, išgeria buteliuką alaus ir eina ilsėtis, nes anksti keliasi. Jie gyvena viename kambaryje, patėvis miega virtuvėje, o kambaryje ji, mama ir brolis vienoje lovoje, sesė turi savo lovą. Kai sudavė į veidą jai skaudėjo, vertina 7-8 balais iš 10. Tai buvo pirmas kartas, anksčiau jis jos niekada nemušė. Taip pat brolio ir sesės nemuša. Tuo metu, kai jai sudavė, mama buvo virtuvėje, po 3 smūgio ji atėjo į koridorių ir pradėjo jį raminti. Brolis išsigando ir pradėjo verkti, mama paėmė broliuką ant rankų. Mama sakė, jei nebūtų brolio ant rankų, patėvis būtų ir jai sudavęs. Sesė taip pat buvo išsigandusi, ji buvo kambaryje ir viską matė. Mama išėjo iš virtuvės, nes ji pradėjo rėkti. Mama pradėjo skambinti policijai, patėvis tada apsirengė ir išbėgo, net batus rankoje turėjo, nespėjo apsiauti. Jie laukė, kol atvažiuos policija. Pirma atvažiavo greitoji pagalba, sakė jai pridėti ledo prie žando, kad nebūtų mėlynės. Jie sakė, jeigu jai bus blogiau, reikės važiuoti į ligoninę. Bet jai nereikėjo važiuoti į ligoninę, viskas buvo gerai. Veidą jai skaudėjo, po ledo skausmas aprimo, tik liko mėlynė, kuri greitai praėjo, per 3-4 dienas, ji buvo maža. Kitą rytą atėjo patėvis su gėlėm ir saldainiais, atsiprašinėjo jos. Ji atsakė, kad pagalvos. Ji jam pasakė, kad jam atleis, jeigu jis daugiau taip nedarys ir negers. Jis pažadėjo. Ji jam atleido, jis iki šiol negeria, gyvena kitur, bet ateina, lanko vaikus, nes jam taip liepė tyrėja. Ji norėtų, kad jis būtų su jais, bet elgtųsi taip, kaip ir dabar: būtų blaivas, gražiai bendrautų. Įvykio metu ji buvo pasimetusi, nelabai suprato, kad jis taip galėjo pasielgti, nesitikėjo iš jo. Šiuo metu jie bendrauja gerai. Po įvykio į polikliniką nesikreipė, jai nebuvo silpna ar bloga, gerai jautėsi. Pirmas smūgis buvo iš delno į dešinį, po to į kairį, po to į dešinį žandą, po to kumščiu į kairį. Po smūgio kumščiu atsirado mėlynė po kaire akim (b. l. 112).

Apklausta liudytoja R. B. parodė, kad dirba Vilniaus miesto VTAS. 2020 m. rugpjūčio 8 d. su kolega V. J. budėjo. Apie 17.30 val. iš policijos buvo gautas pranešimas dėl fizinio smurto prieš vaiką (duomenys neskelbtini). Kai atvyko į įvykio vietą, bute juos pasitiko policijos pareigūnai. Bute buvo mama L. S. ir (duomenys neskelbtini) jos (duomenys neskelbtini) vaikai. Juos taip pat informavo, kad buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, medikai apžiūrėjo nukentėjusiąją mergaitę, į ligoninę vežti jos nereikėjo. Ji asmeniškai bendravo su nukentėjusiąja A. B.. Su A. nuėjo į virtuvę ir ji paklausė, kaip ji jaučiasi, ar gali bendrauti. Mergaitė pasakė, kad galva nesisuka, gali bendrauti. Mergaitė neatrodė išsigandusi, drąsiai ir noriai bendravo su ja. Ji paaiškino, kad su sese buvo lauke, kai grįžo namo, sesė pasakė, kad lauke paliko ar pametė kepurėlę. Dėl to kilo žodinis konfliktas su patėviu, jis jai priekaištavo, kad blogai prižiūri sesę. Žodinis konfliktas peraugo į fizinį smurtą, jis jai vieną kartą rankos kumščiu sudavė į veido sritį, po ko 3-4 kartus delnais vėl į veidą. Ji pajuto fizinį skausmą. Ar buvo nukritusi, nesakė. Ji teigė, kad konfliktas įvyko koridoriuje prie buto durų. Ji prie veido kairės pusės laikė šaldytą mėsą. Veido kairė pusė buvo paraudusi, kitų sužalojimų ant jos nematė. Mergaitė sakė, kad tai buvo pirmas kartas, kai patėvis prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Anksčiau būdavo tik žodiniai konfliktai su patėviu, bet fizinio smurto nebuvo. Be to, mergaitė sakė, kad tuo metu, kai jis jai sudavė, buvo išgėręs. Mergaitė sakė, kad su patėviu sutaria gerai, kai jis būna blaivus. Bet patėvis 2-3 kartus per savaitę būna išgėręs. Su mama taip pat sutaria gerai. Mergaitė lanko mokyklą, bus (duomenys neskelbtini), mokykloje sekasi gerai. Ji taip pat sakė, kad gyveno su biologiniu tėvu, bet maždaug prieš (duomenys neskelbtini) metus buvo grąžinta mamai. Prieš vykstant į iškvietimą ji pasidomėjo šeima. L. S. šeimai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo taikyta (duomenys neskelbtini). Dėl kokių priežasčių, dabar negali pasakyti. Įvykio metu mama buvo blaivi, teigė, kad gali prižiūrėti vaikus, todėl vaikai buvo palikti su mama. Be to, patėvio nebuvo namuose. Šeima gyvena vieno kambario bute, butas tvarkingas, būtiniausios priemonės vaikams yra, vaikai prižiūrėti. Nebuvo pagrindo mergaitės paimti iš šeimos, mama pasakė, kad užtikrins vaikams saugią aplinką. Ji buvo įspėta, kad kai pasirodys sugyventinis, būtinai praneštų policijai. Mergaitei taip pat buvo paaiškinta, kad jeigu jausis nesaugiai turi skambinti 112 telefonu (b. l. 30).

Apklausta liudytoja I. V. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. su kolega S. S. (S. S.) dirbo pagal patvirtintą grafiką. Iš OVS buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), kad nukentėjo nepilnametė mergaitė. Atvykus nurodytu adresu, bute jau buvo GMP brigada, L. S. ir (duomenys neskelbtini) jos (duomenys neskelbtini) vaikai. GMP medikai apžiūrėjo nukentėjusiąją mergaitę A. B., suteikė jai pagalbą, į ligoninę jos nevežė. Mergaitė ir jos mama L. S. paaiškino, kad vaikai vieni buvo lauke. Grįžo namo, jaunesnioji mergaitė lauke pametė kepurę. Tarp patėvio E. I. ir A. kilo žodinis konfliktas dėl pamestos kepurės. A. jam atsakė, kad kepurė nebrangiai kainuoja, galima ir naują nupirkti, tuomet E. I. ranka sudavė A. į veidą. Kiek buvo smūgių, negali pasakyti. Matė, kad mergaitės kairės pusės žandas buvo paraudęs, ji laikė prie žando pridėjusi šaltą kompresą. Mergaitė su jais bendravo gan drąsiai, nuosekliai paaiškino apie įvykį. Pokalbio pradžioje jautėsi lengvas jaudulys, bet po to ji nusiramino. L. S. paaiškino, kad žodiniai konfliktai su sugyventiniu būna nuolat. Jiems atvykus į įvykio vietą, E. I. buvo pasišalinęs, jo surasti nepavyko. Jiems pildant procesinius dokumentus, atvyko ir vaiko teisių specialistai (b. l. 33).

Iš L. S. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d., apie 16.35 val., buto (duomenys neskelbtini), koridoriuje jos sugyventinis E. I. sudavė rankos kumščiu jos (duomenys neskelbtini)i dukrai A. B. į kairės pusės veidą ir rankų delnais 3-4 smūgius į veidą. Viskas įvyko jos ir kitų jos vaikų E. I. ir K. I. akivaizdoje. Jos dukrai A. B. buvo sukeltas fizinis skausmas (b.l. 8).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. 16.40 val. užregistruotas įvykis, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis E. I. prieš 1 minutę mušė jos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų dukrą. Mušė per galvą. Pokalbio metu sugyventinis ruošiasi pabėgti (b. l. 11).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), koridorius. Užėjus į butą, patenkama į koridorių, kuriame kairėje pusėje ant sienos yra kabykla, ant kurios kabo viršutiniai rūbai. Šalia stovi vaikiškas vežimėlis. Dešinėje pusėje yra durys, už kurių yra vonios ir tualeto kambarys. Priešais minėtas duris yra įėjimas į virtuvę. Tiesiai koridoriuje dešinėje pusėje stovi spintelė, ant kurios yra padėta kuprinė. Šalia spintelės yra įėjimas į kambarį. Bute bendra tvarka nepažeista, daiktai neišmėtyti. Daiktų ir objektų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti nenustatyta (b. l. 17–21).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi vaizdo įrašai, filmuoti 2020 m. rugpjūčio 8 d., pareigūnų „Body“ kamera BC 1724, vaizdo įrašo trukmė nuo 17:00 val. iki 17:09 val.:

Įjungus 1 vaizdo įrašą, matyti, kaip pareigūnas užeina į laiptinę, lipa į (duomenys neskelbtini) aukštą, (duomenys neskelbtini) butą. Buto durys atidarytos. Pareigūnas užeina į butą. Buto koridoriuje moteris su mažu vaiku ant rankų. Iš virtuvės į koridorių išeina du GMP medikai. Vienas iš jų sako, kad čia mergaitė, jai trenkė. Moteris sako, kad tas tai pabėgo, kažkur prie „bezdžionkės“ sėdi. Pareigūnė klausia, kaip jis atrodo. Virtuvėje matyti mergaitė rausvais plaukais, prie kairio skruosto prispaudusi kažką laiko. Kambaryje stovi moteris su vaiku ant rankų ir sako, kad su oranžiniais šortais, pabėgo iš karto kai iškvietė. Pareigūnė patikslina, ar jie sugyventiniai. Moteris atsako, kad taip. Pareigūnė klausia, ar pirmą kartą smurtas. Moteris atsako, kad toks tai taip, nes ji maitino mažiuką, sėdėjo ant lovos, o ji (A.) su sese atėjo, prie upės buvo. A., nespėjus įeiti, jis pradėjo ją trankyti, matosi mėlynė bus, už tai, kad ji kepurę kažkur pametė, pradėjo ją daužyti. Pareigūnė patikslina, ar čia jos tėvas, ar patėvis. Moteris atsako, kad patėvis. Pareigūnė klausia, ar jis šiandien išgėręs. Moteris atsako, kad taip, jis rūsyje su kaimynais gėrė degtinę. Pareigūnė klausia, ar ji vartojo šiandien alkoholį. Moteris atsako, kad ne, ji maitina krūtimi, dar maitina. Ji sako, lyg kepurė milijoną kainuoja, pradėjo trankyti. Ji nuėjo jį patraukti nuo jos, tai gerai, kad mažiuką laikė, nes būtų dar ji gavusi. Jis iš karto apsirengė ir nubėgo. Skambino, skundėsi jis savo švogeriui, tai sakė, kad kažkur prie „bezdžionkės“ sėdi jis. Pareigūnei paklausus, kur ta „bezdžionkė“, moteris aiškina, kad už darželio, link nuosavų namų, ten tiltukas. Pareigūnė prašo pateikti dokumentus. Kamera pasisuka, koridoriuje matyti GMP medikai. Pareigūnė patikslina brigados numerį. Pareigūnė klausia, ar jie veš kažkur mergaitę. Medikas atsako, kad ne, paliks stebėjimui. Moteris sako, kad jai paaiškino, jeigu bus bloga tai tada. Pareigūnė klausia, kuo trenkė mergaitei. Moteris atsako, kad dukra sakė jai iš kumščio, o po to pradėjo taip daužyti (ji rodo kaip abiejų rankų delnais daužė). Pareigūnė patikslina, ar kelis sykius. Moteris atsako, kad taip, per veidą. Pareigūnas bando dar patikslinti, moteris kreipiasi į mergaitę ir sako „A., pasakok“. Matyti A., ant kairės rankos ji laiko vaiką, dešinėje rankoje laiko kompresą, jį spaudžia prie kairio skruosto. A. sako, kad paskui į galvą dėjo. Pareigūnas patikslina, ar iš delno per veidą. A. atsako, kad taip. GMP medikai atsisveikina, sako, kad negali vežti, nėra kur palikti kitų vaikų. Moteris patvirtina, kad nėra kur palikti kitų dviejų vaikų. Pareigūnas klausia, ar šalia nėra giminių. Moteris atsako, kad jo motina yra, bet ji tik (duomenys neskelbtini) būna, nėra kam palikti, kaimynams taip pat negali palikti. GMP medikas sako, kad dabar mergaitės būklė nėra tokia, kad vežti. Moteris sako, kad mergaitė ir pavalgiusi normaliai. Moteris sako, kad ir ji būtų gavusi, jeigu tuo metu nelaikytų mažojo ant rankų. Pareigūnė klausia, kodėl ji gyvena su tokiu vyru, moteris atsako, kad daug kartų vijo. Pareigūnė sako, kad blogai vijo, kad neišėjo. Pareigūnas klausia, ar sugyventinis šiame bute registruotas. Moteris atsako, kad ne, neregistruotas. Pareigūnas paaiškina, kad ji gali jo neįsileisti. Sukrauti rūbų maišus ir palikti už durų. Moteris sako, kad taip ir padarys. Pareigūnas klausia ar šitas butas jos. Moteris atsako, kad jos.

Įjungus 2 vaizdo įrašą, matyti GMP medikas, jis stovi buto koridoriuje. Pareigūnė sako, kad viskas priklauso nuo jos, jeigu jai taip patogu gyventi, jį įleidžia, o pati mato, kad kenčia vaikai. Pareigūnė prašo moters padiktuoti telefono numerį. Moteris diktuoja. GMP medikai atsisveikina ir išeina iš buto. Kamera pasisuka į virtuvės pusę, matyti nukentėjusioji. Pareigūnė klausia jos vardo. Mergaitė atsako A.. Prie kairio skruosto ji laiko kompresą. Pareigūnė prašo parodyti sumuštą vietą. Mergaitė atsuka kairę veido pusę. Pareigūnė prašo, kad A. papasakotų, kas atsitiko. A. sako, kad jos ėjo namo ir jis pradėjo ant jos rėkti, kad mažoji sesė pametė kepurę lauke. Jis jai pradėjo sakyti, kad ji turėjo prižiūrėti sesę, bet ji prižiūrėjo mažą, bet čia nieko tokio, kad ji pametė kepurę. Pareigūnė klausia, ar su mažuoju buvo lauke. A. mama atsako, kad jie trise visada eina į aikštelę ant sūpynių pasisupti. Pareigūnė klausia, ar ji išleidžia tokius mažiukus, visus (duomenys neskelbtini) vaikus. Moteris atsako, kad per balkoną viskas matosi. A. pabūna su juo pusvalandį, o tada veda namo miegoti, jis eina miegoti. Pareigūnė klausia A., kas buvo toliau. A. atsako, kad jie ėjo namo, o jis (patėvis) pradėjo ant jos rėkti dėl to, kad sesė kepurę pametė, o ji jam atsakė, kad čia nieko tokio, gali naują nusipirkti, ji nedaug kainuoja, tada jis pradėjo ją mušti. Pareigūnė klausia, ar kai mušė sakė kažką. A. atsakė, kad keikėsi. Moteris taip pat pritarė, kad sugyventinis keikėsi. Pareigūnė klausia A. pavardės, ji atsako. Pareigūnė klausia, ar jis anksčiau skriaudė jas. Jos atsako, kad tik keikdavosi. Pareigūnė klausia, kaip ji gyvena su tokiu vyru, ar nori, kad vaikų teisės pradėtų važinėti. Moteris atsako, kad per A. tėvą vaikščiojo (vaikų teisės), taip ir per jį irgi vaikščiojo. Pareigūnė klausia A. gimimo metų. A. atsako. Pareigūnė klausia ar jai dabar skauda. Mergaitė atsako, kad dabar jau ne. Moteris sako, kad tuoj sukraus jo daiktus, aiškina, kad, kai su A. tėvu gyveno, sukrovė jo daiktus ir išvarė. Pareigūnė klausia kitų vaikų anketinių duomenų (b. l. 118).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas L. S. skambutis į BPC. Moteris pranešė, kad reikalinga policija, nes jos sugyventinis muša vaiką. Taip pat užfiksuotas E. I. skambutis į BPC, kurio metu jis pranešė, kad netyčia trenkė vaikui per veidą ir klausė, ar už tai jis bus suimtas (b. l. 122–123).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a kopija, pateikta el. paštu. 1. Kvietimo informacija: Kvietimo ID (duomenys neskelbtini), kvietimo data 2020 m. rugpjūčio 8 d., atvykimo laikas 16:47; įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini), aukštas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). A. B., amžius (duomenys neskelbtini) m. 2. Kvietimo priežastis: Moteris, (duomenys neskelbtini) m. sumušimai galvos, žaizdos (4a. DK-nėra). Pranešėjos sugyventinis E. I. prieš 1 min. mušė jos (duomenys neskelbtini) metų dukrą. Mušė per galvą. Pokalbio metu sugyventinis ruošiasi pabėgti. Kvietėjas: BPC. L. S.. 3. Sužalojimas/skausmo vieta: veidas, skausmas sutinimas. 4. Papildoma informacija: mamos ir mergaitės žodžiais, mergaitei į veidą iš kumščio trenkė patėvis, stebimas paraudimas ir skundžiasi veido skausmu. Preliminari diagnozė: galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas. Daugiau reikšmingos tyrimui informacijos nėra (b. l. 126).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi jis, konflikto su sugyventinės (duomenys neskelbtini) dukra A. B. metu prieš ją panaudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia ne mažiau kaip tris kartus delnu bei vieną kartą kumščiu sudavė į veidą ir taip sukėlė nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą.

Įtariamajam E. I. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. I. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokurorė, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. E. I. prašo baudos mokėjimą išskirstyti dalimis per 1 (vienerių) metų terminą (b. l. 46–47, 164). A. B., jos įgaliota atstovė advokatė A. Grinevič, įstatyminė atstovė D. Č. 2020 m. rugsėjo 9 d. pranešimu yra informuotos apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę –dirbantis (b. l. 135), neteistas (b. l. 145), baustas administracine tvarka (b. l. 137-144), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus ne prokurorės pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, o griežtesnę – areštą, nustatant jo dydį, artimą šios bausmės rūšies minimaliai ribai, arešto vykdymą atidedant. Teismo vertinimu, skiriant prokurorės siūlomą 34 MGL dydžio, t. y. 1700 Eur, baudą, bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirtis nagrinėjamu atveju nebūtų tinkamai įgyvendinta. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (2 ir 5 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamojo sutuoktinė šiuo metu nedirba, šeimoje auga (duomenys neskelbtini) vaikai. Paskyrus baudos bausmę vieninteliam maitintojui šeimoje, kartu finansiškai nukentėtų ir kiti šeimos nariai. Tokiu būdu nebūtų įgyvendintas minėtas teisingumo principas. Nors BK 55 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su arešto arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas kaltinamajam arešto bausmę, jos vykdymą atideda ir nustato atitinkamas pareigas, kurios ne tik padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, bet ir turėtų teigiamą įtaką visai šeimai.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, taip pat paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju būtų aktualios šios pareigos: auklėti ir prižiūrėti savo (duomenys neskelbtini) vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 5 d. 4, 5, 10 p.).

Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu E. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 159), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD su 2 vaizdo ir 2 garso įrašais, prisegtas prie bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. I. skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 4, 5 ir 10 punktais, E. I. paskirtos 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) auklėti ir prižiūrėti savo (duomenys neskelbtini) vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 2) tęsti darbą; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD su 2 vaizdo ir 2 garso įrašais, prisegtą prie bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.