Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. K. bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. V. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras I. V. perdavė teismui su kaltinamuoju aktu baudžiamąją bylą, kurioje J. V. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, t. y. tuo, kad 2019 m. birželio 8 d. apie 10.55 val. (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto metu smurtavo prieš A. Ž., tai yra rankomis sudavė du smūgius į kairę ir dešinę ranką, po ko tęsdamas nusikalstamus veiksmus, smurtavo prieš K. Ž., tai yra rankomis pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, jam nukritus prispaudęs laikė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiesiems A. Ž. ir K. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

Susipažinus su byla ir prokuroro surašytu kaltinamuoju aktu, daroma išvada, kad byla turi būti perduodama prokurorui, nes kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 219 straipsnio reikalavimų bei yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisme.

Kaltinamuoju aktu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos, todėl kaltinamojo akto turinys turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus kaltinamojo akto turiniui. Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju. Gavęs kaltinamąjį aktą, jis galutinai sužino, kuo yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Šie duomenys suteikia galimybes kaltinamajam pasiruošti gynybai bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamajame akte, be BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7 punktuose nurodytų formaliųjų jo turinio elementų, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006). Tokiu būdu bus užtikrinta asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui.

Viena iš pirmosios instancijos teismo pareigų bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje yra patikrinti, ar tinkamai surašytas kaltinamasis aktas, ar tai netrukdo nagrinėti bylos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal BPK 219 straipsnio 4 punktą kaltinamajame akte turi būti nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kaltinamasis aktas neatitinka šių reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. LAT praktikoje pažymima, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje, aprašydamas kaltinamojo J. V. galimai padarytą nusikalstamą veiką, prokuroras nurodė, kad J. V. asmeninio konflikto metu smurtavo prieš A. Ž. bei prieš K. Ž. ir šiems nukentėjusiems sukėlė fizinį skausmą. Tuo tarpu visi kaltiname akte nurodyti duomenys (A. Ž. protokolas-pareiškimas, jo apklausos protokolas, policijos pareigūno J. A. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, kt.), kuriais yra grindžiamas kaltinimas J. V., galimai patvirtina J. V. smurtinius veiksmus, atliktus A. Ž. (o ne A. ir K. Ž.) atžvilgiu. Taigi, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, visiškai prieštarauja nusikalstamos veikos aprašyme suformuluotam kaltinimui.

Taip pat teismas pastebi, kad įtarimas kaltinamajam J. V. yra pareikštas dėl to, kad jis 2019 m. birželio 08 d. apie 10.55 val., (duomenys neskelbtini). Asmeninio konflikto metu smurtavo prieš A. Ž., rankomis sudavė ne mažiau du smūgius į galvos sritį, taip mušdamas nukentėjusiajam A. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, pereinant į skruostą, odos nubrozdinimo dešinio skruosto srityje nežymiai sutrikdė sveikatą, t. y., įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 154-155). Be to, kaltinamasis J. V. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino dėl A. Ž. nežymaus sveikatos sutrikdymo smurtaujant prieš jį, o ne prieš A. Ž. ir K. Ž. (1 t., b. l. 156-158). Taigi, teismui nesuprantama, kodėl prokuroras kaltinamajame akte J. V. kaltina smurtavus prieš A. Ž. bei K. Ž. ir šiems asmenims sukėlus fizinį skausmą. Tokios kaltinimo dviprasmybės, trūkumai tarpusavyje neleidžia aiškiai apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribų ir siekiant rungtyniško, lygiateisio, teisingo ir BPK 234 straipsnio 2 dalies prasme, netrukdomo bylos nagrinėjimo, privalo būti taisomos dar iki bylos perdavimo teisminiam nagrinėjimui.

Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 3 dalis). Taigi, kaip minėta, prokuroro priimamas dokumentas – kaltinamasis aktas turi būti pakankamai konkretus: kaltinamasis turi aiškiai žinoti, dėl kokios veikos padarymo jis tapo įtariamuoju, pagal kokią BK normą ta veika kvalifikuojama, kokiais duomenimis grindžiamas kaltinimas. Esant aukščiau nurodytai situacijai, kaltinamasis šiuo atveju nežino, kokių konkrečių veiksmų atlikimu ir kokių asmenų atžvilgiu jis yra kaltinamas, tuo pačiu jis negali tinkamai pasiruošti gynybai, o tai yra esminis kaltinamojo akto trūkumas, trukdantis objektyviai ir išsamiai išnagrinėti bylą teisme, prieštaraujantis BPK 219 straipsnio reikalavimams, suvaržantis įstatymų garantuotas kaltinamojo teises - BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytą kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, teikti įrodymus dėl jo, duoti paaiškinimus dėl pareikšto kaltinimo.

Kaltinamajame akte, kaip ikiteisminį tyrimą užbaigiančiame ir svarbiausiame šios stadijos procesiniame dokumente, kaip valstybės vardu reiškiamoje oficialioje pozicijoje turi atspindėti ne tik tiesiogiai BPK 219 straipsnyje nurodyti reikalavimai kaltinamajam aktui, bet jis, konkrečioje byloje, siekiant objektyviai, išsamiai ir greitai ištirti visas bylos aplinkybes teisme, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir joje kylančius ginčo aspektus, turi būti pagrįstas racionaliais tokį valstybinį kaltinimą pagrindžiančiais argumentais, tiek, kad kaltinamasis aktas ir valstybės kaltintojo pozicija būtų visiškai aiški. To nesant bylos nagrinėjimas rungtyniškame procese, kurį įtvirtina BPK 7 straipsnis, negali būti sklandus ir taip pat gali sąlygoti bylos nagrinėjimo trukdymą. Tinkamas kaltinamojo akto surašymas yra reikšmingas ir teisės į gynybą užtikrinimo aspektu.

Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, kurioje be kita ko pabrėžiama, jog: “Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui teisingai išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad jeigu ikiteisminis tyrimas yra atliktas nekvalifikuotai, neišsamiai ar turi kitų trūkumų, ikiteisminį tyrimą (ar atskirus jo veiksmus) būtų galima atlikti pakartotinai. Ypač pabrėžtina, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija.” (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Pagal Konstitucinio Teismo doktriną: kaltinimo pareiškimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas, nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką – asmeniui pareiškus kaltinimus, yra išreiškiama prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymą (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas).

Šiuo atveju aukščiau paminėti kaltinamojo akto trūkumai rodo, kad baudžiamojoje byloje pateiktas kaltinamasis aktas nesilaikant jau minėtų konstitucinių principų bei BPK 219 straipsnio reikalavimų. Teismas pastebi, kad visi aptarti kaltinamojo akto trūkumai ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimai nustatyti ne bylos nagrinėjimo teisme metu, o rengiantis bylos nagrinėjimui ir vertinant, ar nėra kliūčių galinčių sutrukdyti sklandų, operatyvų, išsamų ir nešališką teisminį bylos nagrinėjimą. Minėtų BPK pažeidimų teisinių padarinių šalinimas teisminio nagrinėjimo stadijoje iš esmės trukdytų bylos nagrinėjimą ir reikštų svarbių asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia teisės į teisingą teisinį procesą pažeidimus, todėl byla grąžinama prokurorui, nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams bei procesiniams pažeidimams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

perduoti bylą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismą.