Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai V. A.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 2011-10-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį 1 metų laisvės apribojimu 1 metams nustatant įpareigojimus, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

laikotarpiu nuo 2011-11-05 iki 2012-06-01 vengė pareigos pagal 2002-03-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1968-23/2002 išlaikyti vaiką – G. A., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį po 160 Lt V. A. naudai jų dukros G. A. išlaikymui iki jos pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Taip K. A. padarė BK 164 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. A., nurodydamas savo poziciją dėl reiškiamų kaltinimų, teigė savo kaltę pripažįstantis. Nurodė, kad niekur nedirba, tad neturi iš ko mokėti. Jam yra žinomas teismo sprendimas, kuriuo iš jo priteisti alimentai, jam žinoma ši jo pareiga, tačiau jis jos nevykdo. Jis neoficialiai yra mokėjęs vaiko išlaikymui, tačiau seniai. Laikotarpiu nuo 2011-11-06 iki 2012-06-01 nemokėjo, nes neturėjo iš ko. Jis ieškojo darbo biržoje, internetu. Darbo biržoje užsiregistravo 2011-08-01, tačiau iš ten gavo tik vieną pasiūlymą dirbti statybose betonuotoju, tačiau jis neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, nes neturėjo patirties. Jis yra darbingas, neserga. Turi kulinaro-konditerio profesiją, tačiau su ja nedirbęs 12 metų. Darbo biržoje niekur mokytis nesiunčia, o pats neturi už ką. Kartais jis uždarbiauja nelegaliai, gauna 40-50 Lt per dieną, tačiau taip būna 2-3 kartus per mėnesį. Kaltinime nurodytu laikotarpiu nelegaliai jis dirbo apie 10 kartų, uždirbo 400-500 Lt. Dukros išlaikymui iš šios sumos nieko nemokėjo. Pinigus išleido savo reikmėm. Reikėjo apsirengti, nusipirkti telefoną, papildymą sąskaitos. Savo veiksmus vertina blogai, šiuo metu bando gauti darbą. Yra pirkęs dukrai telefoną, tačiau seniai. Jam yra žinoma, kad įsiskolinimas yra 7791,10 Lt. Jis yra dirbęs puse etato UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet labai trumpai. Išėjo savo noru. Pinigų jam nesumokėjo.

Nukentėjusioji V. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos dukters tėvas K. A. visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo. Iš jo yra priteisti alimentai nuo 2002-03-12. kaltinamasis apie šią savo pareigą žino, tačiau laikotarpiu nuo 2011-11-05 iki 2012-06-01 jis nesumokėjo nė cento. Su juo apie tai ji nekalbėjo, nes tai yra beprasmiška. Per laikotarpį, kai iš jo yra priteisti alimentai, pinigai buvo pervesti per jo darbovietę gal tik porą kartų. Prieš penkis metus jis jos prašymu yra davęs 40 ar 60 Lt, nes ji neturėjo pinigų dukters pratyboms. Tai buvo vienintelė jo pagalba. Ji bendravo su kaltinamojo motina. Ši sakė, kad jis bijo eiti dirbti, nes turi daug skolų, tame tarpe ir jos alimentai, ir antstoliai jo algą atims. Tad jis dirbs tik tam, kad atiduoti skolas. Antstoliai. Jos dukra, kai būdavo pas močiutę, jai taip pat yra sakiusi, kad kaltinamasis rytais eina į darbą, vakare grįžta, tačiau kur jis dirba – nežino. Kiek uždirba taip pat nežino. Kaltinamasis žino jos telefoną, adresą, dukters telefoną, tad kliūčių sumokėti pinigus nėra. Ji negali pasakyti, kodėl jis nemoka. Mano, kad pinigai išleidžiami alkoholiui. Dukra jai nėra sakiusi, kad kaltinamasis jai būtų davęs pinigų.

Pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002-03-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1968-23/2002 K. A. dukters G. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, pradedant nuo 2002-02-14 iki dukters pilnametystės, privalo mokėti kas mėnesį po 160 Lt (b. l. 23).

Iš antstolio I. G. 2012-06-07 pažymos matyti, kad K. A. bendra periodinių išmokų skola sudaro 7791,10 Lt (b. l. 37).

Iš 2012-05-11 Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus pažymos matyti, kad K. A. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje registruotas nuo 2011-08-01. NSDI negauna (b. l. 41).

Iš 2012-05-14 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2012-05-01 informacijos apie K. A. valstybinio socialinio draudimo Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra (b. l. 46).

Iš Sodros pateiktų duomenų matyti, kad K. A. nuo 2011-06-01 iki 2011-07-08 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 83).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą minėtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad jie pilnai patvirtina K. A. pareikštus kaltinimus.

Byloje surinkti aukščiau išvardyti įrodymai patvirtina, kad K. A. buvo žinoma teismo sprendimu nustatyta jo pareiga mokėti dukters išlaikymui po 160 Lt kas mėnesį, tačiau laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2012-06-01 šių pinigų jis nemokėjo. Nors kaltinamasis ir teigė, kad šių pinigų nemokėjo dėl to, kad neturėjo lėšų, vis tik jis taip pat nurodė, kad šiuo laikotarpiu turėjo tam tikrų nelegalių darbinių pajamų, tačiau visas jas išleido savo reikmėm. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis nurodė už minėtas lėšas įgijęs ne pirmo būtinumo prekes (telefoną, sąskaitos papildymus). Nukentėjusios parodymai taip pat patvirtina, kad kaltinamasis sąmoningai pragyvena iš nelegalios darbinės veiklos. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis nuo 2011-06-01 iki 2011-07-08 yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau legalius darbinius santykius nutraukė savo noru. Visuma šių duomenų leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis sąmoningai vengia įsidarbinti ir dirbti legaliai, jam tenkančios pareigos mokėti pinigus dukters išlaikymui nevykdo veikdamas tiesiogine tyčia. Taigi, visuma minėtų byloje esančių įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas, remdamasis minėtais įrodymais, sprendžia esant nustatytus minėtus kaltinimo faktus. K. A. veika pagal BK 164 straipsnį kvalifikuota teisingai.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veika baigta, veikė tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vengė išlaikyti vieną vaiką, į susidariusio įsiskolinimo dydį. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. A. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: K. A. yra teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ankstesnis teistumas yra už analogišką veiką, kas leidžia spręsti, kad kaltinamasis nepadarė jokių išvadų, skirta santykinai švelni bausmė savo prevencinių tikslų nepasiekė. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, nevedęs, turi mažametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, registruotas darbo biržoje. Įvertinęs visumą šių nustatytų aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta parenkant kaltinamajam arešto bausmę, nustatant jos trukmę, artimesnę sankcijoje numatytam minimumui.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nekeistina, o jam įsiteisėjus – naikintina, o kaltinamasis nukreiptinas atlikti arešto bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti 20 (dvidešimt) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo faktinio patalpinimo į arešto atlikimo vietą.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nekeisti, o jam įsiteisėjus – panaikinti ir K. A. nukreipti arešto bausmės atlikimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.