Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Mevedevienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. I. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. sausio 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-01241-07 dėl pareiškėjo nutrauktas, nesant veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 201 str. 3 d., požymių ir pavesta policijai surinkti medžiagą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 163 (2) str. taikymo. 2008 m. sausio 24 d. policijos nutarimu pareiškėjas nubaustas administracine tvarka pagal LR ATPK 163 (2) str., jam skirta 2000 Lt bauda ir konfiskuota 3660 pakelių cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis.

Atsakovo nuomone, pagal įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai bei šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami didesni reikalavimai. Turimi duomenys patvirtina, kad pareiškėjas abejingai vertina kitų eismo dalyvių saugumą, naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį, padidinto pavojaus šaltinį, sistemingai pažeidžia Kelių eismo taisykles, keldamas akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui. Pažymėjo, kad, nors pareiškėjo atžvilgiu ir buvo nutraukti ikiteisminiai tyrimai (dėl vieno iš jų pareiškėjas nubaustas administracine tvarka), tačiau tai, jog pareiškėjas tris kartus buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, dėl jo atliekami ikiteisminiai tyrimai atitinkamai jį charakterizuoja. Pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, administracinio poveikio priemonės, kaip drausminančios priemonės, pareiškėjui yra neveiksmingos. Pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų pažeidimų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą ir tai sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, taip, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 10 p., 17 str. 1 d. 11 p. nuostatose. Prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 18-IL-20-02843-e, kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠK įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė panaikinti V. I. 2017 m. balandžio 12 d. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006283 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) (b. l. 8–9).

Teisėjų kolegija pažymi, jog GŠK įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. GŠK įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Analogiškai GŠK įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog GŠK įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas pareiškėjui iš esmės siejamas su trimis pareiškėjo atžvilgiu pradėtais ir nutrauktais ikiteisminiais tyrimais: 1) 2017 m. gegužės 5 d. Lietuvos kriminalinės policijos biure pradėtu ikiteisminiu tyrimu byloje Nr. 01-1-21706-17 V. I. atžvilgiu pagal LR BK 180 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 146 str. 2 d. (dėl plėšimo, pasikėsinimo neteisėtai atimti laisvę). Ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento 2018 m. spalio 2 d. nutarimu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo; 2) 2007 m. lapkričio 19 d. Kauno AVPK KP NTT ENTS pareiškėjo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 201 str. 3 d. (dėl neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų laikymo neturint tikslo realizuoti). Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 20-1-01241-07 ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 201 str. 3 d. požymių. Padaryta veika kvalifikuota pagal ATPK 163 (2) straipsnį ir pareiškėjas 2008 m. sausio 24 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn, skiriant jam 2000 Lt baudą ir 3660 pakelių cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis konfiskaciją; 3) 2010 m. rugpjūčio 16 d. Muitinės kriminalinėje tarnyboje V. I. atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 199 (2) str. 1 d. (dėl neteisėto disponavimo akcizais neapmokestinamomis prekėmis). 2011 m. kovo 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina (b. l. 23–26, 27, 29–36) (tai buvo konstatuota ir skundžiamame sprendime), kad aukščiau nurodyti ikiteisminiai tyrimai pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukti. Pareiškėjas neigė padaręs nurodytas nusikalstamas veikas, pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nebuvo įrodyta, už vieną iš padarytų veikų (nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 20-I-01241-07) jis patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu nėra tinkamas pagrindas pripažinti jį asmeniu, keliančiu grėsmę GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms bei daryti išvadą, kad šiuo aspektu pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Kitu ginčo sprendimo priėmimo pagrindu atsakovas nurodė Kauno AVPK turimą informaciją apie pareiškėjo administracinius nusižengimus, t. y. kad pareiškėjas nuo 2001 metų baustas administracine tvarka 16 kartų, iš jų 12 kartų baustas už greičio viršijimą, 1 kartą – už automobilio vairavimą neužsisegus saugos diržo, 1 kartą – už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, 1 kartą – už važiavimą, esant draudžiamam šviesoforo signalo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 37–71) patvirtina ir dėl šios aplinkybės byloje nekilo ginčo, kad pareiškėjas skundžiamo sprendimo priėmimo metu 17 kartų buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn: 2001 m. gruodžio 1 d. pagal LR ATPK 124 (1) straipsnio 6 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius LR ATPK kodekse, pažeidimas neaprašytas); 2003 m. liepos 25 d. pagal LR ATPK 124 straipsnio 4 dalį (nustatyto greičio viršijimas nuo 30 iki 50 kilometrų per valandą); 2008 m. sausio 24 d. pagal LR ATPK 163 (2) straipsnį (akcizais neapmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką); 2008 m. rugpjūčio 28 d. pagal LR ATPK 134 straipsnio 1 dalį ( vairuotojų naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimas); 2009 m. kovo 20 d. pagal LR ATPK 124 (1) straipsnio 6 d. (naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis taisyklių pažeidimas); 2009 m. rugsėjo 23 d. pagal LR ATPK 124 (1) straipsnio 2 dalį (kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymas); 2009 m. gruodžio 16 d. pagal LR ATPK 124 straipsnio 4 dalį (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą); 2010 m. vasario 24 d. pagal LR ATPK 124 (1) straipsnio 1 dalį (važiavimas esant draudžiama šviesoforo signalui); 2010 m. kovo 16 d. pagal LR ATPK 124 straipsnio 4 dalį (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/h); 2011 m. gruodžio 13 d. pagal LR ATPK 124 straipsnio 4 dalį (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/h); 2012 m. gruodžio 11 d. pagal LR ATPK 124 straipsnio 4 dalį (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/h); 2016 m. spalio 11 d. pagal LR ATPK 124 straipsnio 5 dalį (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 km/h); 2017 m. gruodžio 27 d. pagal LR ANK 416 str. 4 d. (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/h); 2018 m. gegužės 30 d. pagal LR ANK 416 str. 4 d. (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/h); 2018 m. birželio 14 d. pagal LR ANK 416 str. 3 d. (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km/h); 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 rugsėjo 3 d. pagal LR ANK 416 str. 3 d. (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km/h). Pareiškėjas 2016 m. spalio 16 d. buvo padaręs pažeidimą pagal LR ATPK 124 str. 5 d., tačiau administracinio teisės pažeidimo teisena buvo nepadėta/nutraukta, pasibaigus LR ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Atsakovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 3 d., 2018 m. spalio 12 d., 2018 m. spalio 13 d. ir 2018 m. lapkričio 4 d. yra padaręs administracinius nusižengimus, tačiau duomenų apie jam skirtas nuobaudas į bylą nėra pateikta (b. l. 38–39).

Pažymėtina, kad pagal GŠK įstatymo nuostatas, įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. GŠK įstatymo nuostatų (17, 18, 30 straipsniai) turinys rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis bei jų elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-639-756/2015).

Pirmiau nurodyti duomenys apie pareiškėjo padarytus administracinius teisės pažeidimus, jų kiekis ir pobūdis (važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, 11 kartų patrauktas administracinėn atsakomybėn už nustatyto leidimo greičio žymų viršijimą ir pan.), pareiškėjo elgesys, nereaguojant į jam taikomas administracinio poveikio priemones, patvirtina, kad, naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį, jis sistemingai pažeidžia kelių eismo taisykles, taip keldamas akivaizdžią grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o jam taikomos administracinio poveikio priemonės yra neveiksmingos.

Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Pareiškėjas nuo leidimo ginklui išdavimo (2017 m. balandžio 12 d.) yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už 5 administracinius teisės pažeidimus, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, padaryti pažeidimai yra nepraradę aktualumo GŠK įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme.

Nors pareiškėjo elgesys tiesiogiai nėra susijęs su legaliai turimais ginklais, jų panaudojimu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti pareiškėjo netinkamo elgesio faktai pažeidžia GŠK įstatyme įtvirtintus ginklo turėtojui keliamus itin aukštus reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimus ir įrodo, jog jis kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, t. y. patenka į GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto veikimo sritį. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz. 2018 m. kovo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

Pareiškėjo argumentus, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo remtasi iš esmės tais pačiais duomenimis, kuriais atsakovas disponavo bei įvertino 2017 m. balandžio 12 d., išduodamas leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, naujai įvertinant tik aplinkybę dėl pareiškėjo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21706-17, teisėjų kolegija atmeta, nes ginčijame sprendime buvo remiamasi charakterizuojančių pareiškėją aplinkybių visuma, t. y. duomenimis, leidžiančiais daryti išvadą, jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, dalis kurių atsirado vėliau nei 2017 m. balandžio 12 d. (duomenys apie 2017 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. kovo 10 d., 2018 m. gegužės 30 d., 2018 m. birželio 16 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. padarytus administracinius teisės pažeidimus) (b. l. 68–71). Be to, atsakovas turi teisę iš naujo įvertinti reikšmingus duomenis dėl asmens atitikimo ginklo turėtojui keliamiems reikalavimams.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas bylos aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog, nors atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai jį grindė pirmiau nurodytų ikiteisminių tyrimų duomenimis, tačiau, pašalinus šiuos ginčo sprendimo motyvus kaip netinkamus, teismo nuomone, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo pakankamai duomenų pripažinti pareiškėjo elgesį, kaip keliantį pavojų savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, todėl atsakovo priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teismas sprendžia, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl pareiškėjo atstovo pretenzijos dėl skundžiamo sprendimo neatitikties VAĮ 8 straipsnio nuostatoms, laikomos nepagrįstomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.