Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-04-10 · Byla Nr. ATP-148-337/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-10
Bylos Nr.
ATP-148-337/2015
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-03055-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Pažeidėjas
J. J.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-148-337/2015
Proceso Nr. 4-08-3-03055-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
Teisėja Ingrida KirsnytėPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino A. J. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir, vadovaudamasis ATPK 30¹ str. bei 33 str., paskyrė subendrintą galutinę nuobaudą – 930 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 mėnesiams. A. J. nubaustas už tai, kad jis 2014-11-14, 22 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintas stovintis automobilis. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, su nukentėjusiu neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir apie eismo įvykį nepranešė policijai, jos nesulaukė. Tokiais savo veiksmais J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 101, 219.1, 220, 222 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. J. prašo panaikinti dalį skundžiamo nutarimo dėl jo pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d. ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad skundžiamo nutarimo dalis dėl jo pripažinimo kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą yra neteisėta ir nepagrįsta dėl neteisingai įvertintų, byloje nurodytų aplinkybių, netinkamai pritaikytos materialinės bei procesinės teisės normų. Apeliantas tvirtina, jog ATPK 130 str.1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, o sprendžiant dėl atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos turi būti atskleistas ne tik kaltės dėl tokio pasitraukimo, bet ir motyvo bei tikslo turinys. Tuo tarpu, pasak apelianto, remiantis bylą nagrinėjant teisme ištirtais įrodymais nėra jokio pagrindo kategoriškai teigti, jog jis tyčia, suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, jog jis važiavo iš darbo, buvo blaivus, jo automobilis buvo draustas privalomos civilinės atsakomybės draudimu, automobilis, į kurį jis atsitrenkė, buvo tik nesmarkiai apgadintas, matė pro šalį važiuojantį policijos automobilį.

Tvirtina, kad priimdamas sprendimą teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kurie nurodo ne vienokio ar kitokio fakto buvimą, o išreiškia nuomonę: teismas nurodė, jog atmeta jo parodymus, kad jis nepajuto kontakto su kitu automobiliu, nes teisme visi kiti apklausti proceso dalyviai – nukentėjusysis D. R. J. U., policijos pareigūnai A. R. ir M. R. tvirtino, kad automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas privalėjo justi ir juto susidūrimą su kitu automobiliu, nors smūgis buvo nestiprus. Atkreipia dėmesį, jog pro šalį važiavę ir iš nedidelio atstumo stebėję eismo įvykį kelių policijos pareigūnai – teisme liudytojais apklausti A. R. ir M. R. nurodė, jog jie paties susidūrimo nematė, jokio garso negirdėjo, kad galėjo įvykti eismo įvykis suprato tik tada, kai iš „Audi A4“ automobilio išlipo vairuotojas ir priėjo prie jo vairuojamo automobilio. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į J. U. parodymus, kad susidūrimo garsas buvo nedidelis, jų automobilyje muzika negrojo, tuo tarpu jis pats teismui nurodė, kad jo automobilyje buvo įjungtas radijas, garsiai grojo muzika ir net buvo sunku susišnekėti telefonu, todėl logiška, kad nestipraus susidūrimo garso neišgirdo.

Be viso to apeliantas atkreipia dėmesį, jog jo automobilio galiniai langai yra tamsinti, jis vežė daug daiktų, todėl blogai matėsi vaizdas už automobilio, dėl šių aplinkybių jis nematė, kad už jo automobilio stovi koks nors kitas automobilis. Šiuos teiginius patvirtina ir liudytojo A. R. parodymai. Taip pat automobiliams padaryti pažeidimai patvirtina jo duotus parodymus, jog važiuodamas atbuline eiga nematė stovėjusio automobilio „Audi A4“ ir sustodamas atsirėmė savo automobilio gale įtvirtintu kabliu į „Audi A4“ priekinį bamperį. Kadangi atsirėmimo ir stabdymo momentas sutapo, nepajuto, kaip jo automobilis kabliu atsirėmė į automobilio „Audi A4“ bamperį. Atkreipia dėmesį, jog automobilio „Audi A4“ bamperio apgadinimas yra labai nežymus, draudimo bendrovė nukentėjusiajam pasiūlė tik iki 100 eurų draudiminę išmoką.

Taip pat, pasak apelianto, visiškai nepagrįstas teismo motyvas, jog jo kaltę įrodo ta aplinkybė, jog iškart po įvykio jis vengė bendrauti su policijos pareigūnu, kadangi, kaip jis ir paaiškino teisme, po įvykio jam paskambino nepažįstamas numeris, neprisistatė ir pradėjo klausinėti kur jo automobilis, kur yra jis pats, tuo metu automobilyje grojo muzika, nesuprato su kuo kalba, buvo pavargęs ir todėl pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) kaime, o automobilis pas žmoną, po to telefonas išsikrovė. Liudytojas A. R. tokius parodymus patvirtino.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, nurodo, jog su apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas byloje reikšmingas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

J. J. skundžiamu nutarimu nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas savo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymo neneigia, tačiau nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 130 str. 1 d. J. J. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo jo veikoje, teigiama, kad nėra jokio pagrindo kategoriškai teigti, jog jis tyčia, suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas J. J., daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad J. J. padarė jam inkriminuotą, ATPK 130 str. 1 d. numatytą, pažeidimą.

ATPK 130 str. 1 d. yra numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis susijęs. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Kartu nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties požymis. Be to, pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Pirmosios instancijos teismo ištirti bei nutarime aptarti įrodymai patvirtina, kad apeliantas sukėlė eismo įvykį. Kaip ir minėta, pažeidėjas savo kaltę neigia, teigdamas, kad susidūrimo nepajuto, tačiau tokie jo teiginiai prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai. Liudytoja M. R. tiek bylos tyrimo metu, tiek nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad matė kaip automobilis ,,Renault Laguna“ išvažiavo iš aikštelės ir ruošėsi sukti į kairę, išvažiavo į sankryžą prieš eismą, po to pavažiavo atbulomis ir susidūrė su automobiliu ,,Audi“. Ji matė, kaip automobiliai susiglaudė, automobilio ,,Audi“ vairuotojas priėjo, tačiau automobilio ,,Renault Laguna“ vairuotojas išvažiavo, pasuko į dešinę. Liudytoja taip pat nurodė, jog ji automobilių susidūrimo garso negirdėjo, nes buvo maždaug už 50 metrų. Automobilių kontaktas nebuvo stiprus, bet pajuntamas. Jie dar bandė vytis tą automobilį, tačiau nusivijo ne tą. Jie (pareigūnai) pradėjo ieškoti, kam priklauso iš įvykio vietos pasišalinęs automobilis. Paskambinus atsiliepęs vyriškis kalbėjo nerišliai ir necenzūriniais žodžiais. Kai jam paskambino antrą kartą, jau nekėlė ragelio. Vairuotojas į policiją atvyko praėjus kelioms dienoms (11, 44-45 b.l.). Liudytojas A. R. nematė paties susidūrimo momento, tačiau parodė matęs, jog automobilis („Renault Laguna“) išvažiavęs sustojo ir važiavo atbulomis nemažu greičiu, taip pat matė, kaip iš galo vairuotojas išlipo ir priėjo prie jo. Tada tas vairuotojas nusuko į dešinę ir nuvažiavo. Duomenų bazėje nustatė automobilio savininką, o jam paskambinus asmeniniu telefonu ir prisistačius, sakė, kad automobiliu važiavo galimai žmona ir numetė ragelį. Nuvažiavę į gyvenamąją vietą nerado to automobilio. Automobiliui ,,Audi A4“ po įvykio buvo nubraukti dažai ant priekinio bamperio, likusi galimai kablio atsirėmimo žymė (12, 45-46 b.l.). Nukentėjusysis D. R. paaiškino, jog išsuko iš aikštelės, matė, kaip priekyje automobilis suko į priešpriešinę eismo juostą, tada pavažiavo atbulomis ir vėl važiavo į priekį. Iš pradžių kitas automobilis norėjo sukti į kairę pusę, tačiau po susidūrimo į kairę pusę nebesuko. Įvykus susidūrimui, jis (nukentėjusysis) išlipęs iš savo automobilio nuėjo prie kito automobilio, iki jo lango, norėjo pakalbėti su vairuotoju, bet automobilis nuvažiavo į dešinę pusę. Pro juos pravažiavę pareigūnai pradėjo vytis tą automobilį, tačiau nepavijo. Smūgis nebuvo stiprus, bet jie kėdėje sujudėjo. Garsas buvo lyg metalai susiliestų. Mano, kad kito automobilio vairuotojas suprato, jog kliudė kitą automobilį, nes po kontakto dar kurį tai laiką, 10-15 sekundžių, pastovėjo ir tik tada nuvažiavo. Kitas automobilis sustojo nuo smūgio. Padarytą žalą draudimas įvertino apie 100 Eur sumai, tačiau žala gali būti padaryta ir didesnė. Padaryta žala iki šiol neatlyginta (21, 56-57 b.l.). Tapačiai aplinkybes aiškino ir liudytoja J. U., buvusi apgadintame automobilyje (20, 46 b.l.).

Taigi, visi pirmosios instancijos teisme apklausti proceso dalyviai – nukentėjusysis D. R., liudytoja J. U. bei tyrimą atlikę policijos pareigūnai A. R. ir M. R. viso proceso metu nuosekliai nurodė tokį patį eismo įvykio mechanizmą, jų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, pažymi, jog kontaktas buvo nestiprus, jo automobilyje garsiai grojo muzika ir jis susidūrimo tiesiog nepajuto, tačiau iš byloje esančių įvykį betarpiškai mačiusių liudytojų parodymų nustatyta, kad įvykio metu buvo girdimas susidūrimo garsas, automobiliai sujudėjo, o nukentėjusysis, priėjęs prie apelianto automobilio, bandė su juo pasikalbėti. Liudytojai patvirtino, jog po susidūrimo pažeidėjas pakeitė važiavimo kryptį bei nuvažiavo į priešingą pusę nei ketino važiuoti prieš susidūrimą bei į priešingą pusę nei buvo policijos pareigūnai. Taip pat policijos pareigūnui paskambinus J. J. jis vengė su jais bendrauti, teigė, jog galimai automobilį vairavo jo žmona, kalbėjo nerišliai ir necenzūriniais žodžiais, numetė ragelį, o vėliau telefono nebekėlė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog J. J. ne tik kad nebendravo su policijos pareigūnais telefonu, tačiau į policiją atvyko tik 2014-11-21, tai yra po aptariamų įvykių praėjus beveik savaitei. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina faktą, jog automobilių kontaktą apeliantas pajuto, o jo skunde nurodyti argumentai vertinami kritiškai, kaip galimas siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad apylinkės teismas nevertino buvusio kontakto tarp automobilių stiprumo, tai yra, kad jis buvo nestiprus bei buvo padaryta tik nedidelė žala, kurią draudimo bendrovė įvertino tik 100 Eur. Teismas įrodymus vertina vadovaudamasis ATPK 257 str. nuostatomis, kuriame nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Taigi nestipraus kontakto tarp automobilių buvimas negali būti vertinamas kaip besąlygiškai pateisinantis apelianto veiksmus dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, laikant, kad jis nepajuto smūgio, šios aplinkybės vertinamos visų byloje esančių įrodymų kontekste. Tai, kad pažeidėjos automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kad jam buvo atlikta techninė apžiūra nesumažina J. J. atsakomybės dėl pažeidimų, numatytų pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. J. veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, apeliacinio skundo argumentai J. J. kaltės klausimu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.

Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis bei atsižvelgęs į ATPK 30 str. įtvirtintas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis ATPK 30¹ str., J. J. paskyrė tiek padarytų pažeidimų pavojingumą, tiek pažeidėjo asmenybę atitinkančias nuobaudas.

Remdamasis išdėstytais argumentais skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas