- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- eI1-202-386/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01541-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,
2020 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 8 d. nutartimi pašalintas iš proceso šalių trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei priimtas pareiškėjo V. P. skundas dalyje atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl 2000 Eur neturtinės žalos ir 53,17 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog 2020 metų kovo 5 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorių dėl dingusių iš sąskaitos pareiškėjo asmeninių lėšų. 2020 m. kovo 18 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. pasirašytu atsakymu Nr. 7-1464 teigiama, kad skundas yra nepagrįstas. Nesutikdamas su tokia Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus pozicija, pareiškėjas šį sprendimą 2020 m. kovo 10 d. skundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos. 2020 m. balandžio 7 d. Kalėjimų departamentas sprendimu Nr. 2S-1294 atsisakė pareiškėjo skundą tenkinti, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas apsipirko parduotuvėje už 53,17 eurų, tai patvirtindamas savo parašu. 2020 m. balandžio 6 d. pareiškėjas skundu pakartotinai kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl dingusių lėšų iš asmeninės sąskaitos. 2020 m. balandžio 29 d., Kalėjimų departamentas sprendimu Nr. 2S-1578 atsisakė skundą tenkinti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas V. P. apsipirko parduotuvėje už 53,17 Eur, tai patvirtindamas nuteistųjų apsipirkimo žiniaraštyje savo parašu. Be to teigiama, jog UAB „Handelhus“ darbuotojos bei pataisos namų darbuotojai raštiškai patvirtino, kad 2020 m. sausio 28 d. apie 8.00 val. pareiškėjas apsipirko įstaigos antrojo sektoriaus parduotuvėje už 53,17 Eur.
Su tokiu teiginiu pareiškėjas nesutinka, nurodo, kad apsipirkti parduotuvėje negalėjo, ant žiniaraščio, patvirtinančio išlaidas, nepasirašė, kadangi buvo patalpintas į antrą KTP (budinčių-prižiūrėtojų darbo vietą), kur pasirašė sutikimą, kad būtų konvojuotas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno (toliau - ir LSMUL) klinikas ir iš karto buvo patalpintas į konvojuojamajam skirtą kamerą, iš kurios, iki kol atvyko konvojus, išėjęs ar išvestas nebuvo, kadangi tai draudžia konvojavimo taisyklės. Po atliktos kojos operacijos buvo parvežtas ir tolimesnį gydymą tęsė Laisvės atėmimų vietos ligoninėje. Maždaug po mėnesio laiko buvo gražintas atgal į Pravieniškių PN-AK antrą sektorių, tuomet ir ketino apsipirkti parduotuvėje, tačiau būrio viršininkė pateikė nuteistųjų pinigų apskaitos lapą bei pasakė, jog pinigų pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje nėra. Pareiškėjas įtaria, kad pinigus iš jo asmeninės sąskaitos pasisavinti galėjo M. A. (šiuo metu atliekantį bausmę Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje), pasirašydamas žiniaraštyje suklastojant pareiškėjo parašą.
Atkreipia dėmesį, kad apsipirkimas organizuojamas tik nuo 09.00 val., tai patvirtina Pravieniškių PN-AK antrojo sektoriaus nuteistųjų apsipirkimo parduotuvės 2020 m. gegužės 15 d. grafikas.
Teigia, kad dėl dingusių asmeninių lėšų iš pareiškėjo sąskaitos, jam kilo suvaržymai perkant maistą ir būtiniausias prekes. Apie mėnesį laiko, atliekant bausmę KTP nuo 2020 m. kovo 2 d., negalėjo įsigyti maisto bei higienos reikmenų, todėl neturėjo galimybės atlikti kasdienių asmens higienos procedūrų. Su prašymu į administraciją kreipėsi, jog išduotų būtinas higienos priemones, tačiau administracija prašymą tenkino tik praėjus mėnesiui laiko. Tai pažemino pareiškėjo orumą, vertė jaustis nepilnaverčiu, sukėlė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė nemiga, nervingumu, galvos skausmais.
Pažymi, kad Kalėjimų departamento, kaip viešojo administravimo subjekto, priimti individualūs administraciniai aktai sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi skundą išnagrinėjo ne pagal kompetenciją ir netinkamai bei nesilaikė VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, pažeidė gero administravimo principą, administraciniai aktai nėra tinkamai pagrįsti teisės normomis ir pakankamai motyvuoti bei argumentuoti.
Nurodo, kad dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų – Kalėjimų departamento 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 2S-1294 ir 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 2S-1578 bei Pravieniškių PN-AK sprendimo Nr. 7-1464 iš esmės atsisakymo visapusiškai, kompetentingai išnagrinėti pareiškėjo skunde išdėstytus faktus dėl pinigų pasisavinimo iš pareiškėjo sąskaitos bei dokumentų klastojimo, patyrė turtinę bei neturtinę žalą, ilgai trunkančius išgyvenimus, kurie pasireiškė nemiga, nuolatiniu, kasdien lydinčiu stresu bei emociniu sukrėtimu, tai išgyvena iki šiol.
Atsiliepimas
Pravieniškių PN-AK, atstovaujantys atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog pareiškėjas skundžia teismui, kad 2020 m. sausio 28 d. iš jo asmeninės sąskaitos buvo nuskaičiuoti 53,17 Eur už apsipirkimą Pataisos namų parduotuvėje, nors pareiškėjo teigimu, jis neapsipirkinėjo, o tai galimai padarė kitas nuteistasis. Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į Pataisos namus su analogiškais skundais 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. balandžio 2 d. Siekiant objektyviai išsiaiškinti skunde nurodytas aplinkybes, Pataisos namų Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje atliktas tyrimas (2020 m. balandžio 24 d. tyrimo išvada Nr. 42-6709), kurio metu iš surinktos dokumentinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 28 d., apie 08:00 val., prieš išvykdamas iš Pataisos namų Antrojo sektoriaus neplaniniu konvojumi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę, apsipirko Pataisos namų Antrojo sektoriaus parduotuvėje už 53,17 Eur. Pataisos namų Turto valdymo skyriaus Buhalterijos padalinio darbuotoja, gavusi Pataisos namų Antrojo sektoriaus parduotuvės pateiktus duomenis (nuteistųjų apsipirkimo žiniaraštį), iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos atskaitė parduotuvėje išleistų 53,17 Eur piniginių lėšų sumą. Nors pareiškėjas savo skunduose teigia, kad 2020 m. sausio 28 d. nuteistųjų apsipirkimo žiniaraštyje prie 53,17 Eur išleistos pinigų sumos yra ne jo parašas, tačiau remiantis Pataisos namų Antrojo sektoriaus pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei parduotuvės darbuotojų paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 28 d. nuteistųjų apsipirkimo žiniaraštyje sąmoningai pasirašė ne savo parašu, galimai tuo norėdamas suklaidinti parduotuvės darbuotojus bei iš to gauti sau asmeninės naudos.
Šalies argumentai
Nurodo, kad 2020 m. gegužės 6 d. pareiškėjas pakartotinai Pataisos namams pateikė skundą dėl to paties dalyko, papildomai nurodydamas, kad PPN pareigūnas Karpavičius, jo nuomone, yra korumpuotas ir susimokęs su kitu nuteistuoju, kuris neva ir apsipirko 2020 m. sausio 28 d. pareiškėjo vardu ir išleido jo pinigus. 2020 m. gegužės 6 d. skundo nagrinėjimo metu, siekiant objektyviai išsiaiškinti nurodytas aplinkybes, 2020 m. gegužės 22 d. buvo apklausti Pataisos namų Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai, kurie tarnybiniuose pranešimuose paneigė pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Pareigūnai nurodė, kad pokalbio su pareiškėju metu melagingi duomenys pateikti nebuvo. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad 2020 m. sausio 28 d. kitas nuteistasis pasinaudodamas pareiškėjo asmenine sąskaita apsipirko Pataisos namų Antrojo sektoriaus nuteistųjų parduotuvėje, pareigūnams taip pat nėra žinoma.
Pravieniškių PN-AK nuomone, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
Mano, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžia, kad šiuo atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. P. kreipėsi su skundu į teismą prašydamas priteisti 53,17 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos, jo teigimu, atsiradusios dėl dingusių lėšų iš jo asmeninės sąskaitos, atlyginimą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2020 m. sausio 28 d. iš jo asmeninės sąskaitos buvo nuskaičiuoti 53,17 Eur už apsipirkimą Pravieniškių PN-AK parduotuvėje, nors, pareiškėjo teigimu, jis neapsipirkinėjo, o tai galimai padarė kitas nuteistasis.
Atsakovės atstovas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, nurodo, kad pareiškėjas šiuos pinigus išleido asmeniškai apsipirkinėdamas Pravieniškių PN-AK esančioje nuteistųjų parduotuvėje.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK su skundais dėl pinigų dingimo iš jo asmeninės sąskaitos. Siekiant objektyviai išsiaiškinti skunde nurodytas aplinkybes, Pataisos namų Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje atliktas tyrimas.
Atlikus tyrimą, 2020 m. balandžio 24 d. surašyta tyrimo išvada Nr. 42-6709 „Dėl nuteistojo V. P. asmeninėje sąskaitoje galimai dingusių piniginių lėšų aplinkybių nustatymo“. Išvadoje konstatuota, kad nuteistasis V. P. 2020 m. sausio 28 d., apie 08.00 val., prieš išvykdamas iš Pataisos namų Antrojo sektoriaus neplaniniu konvojumi į LSMUL, apsipirko Pataisos namų Antrojo sektoriaus parduotuvėje už 53,17 Eur. Pravieniškių PN-AK turto valdymo skyriaus Buhalterijos padalinio darbuotoja, gavusi Pataisos namų Antrojo sektoriaus parduotuvės pateiktus duomenis (nuteistųjų apsipirkimo žiniaraštį), iš nuteistojo V. P. asmeninės sąskaitos atskaitė parduotuvėje išleistų 53,17 Eur piniginių lėšų sumą. Nors nuteistasis V. P. 2020 m. balandžio 2 d. skunde Nr. 71(6)-281 teigia, kad 2020 m. sausio 28 d. nuteistųjų apsipirkimo žiniaraštyje prie 53,17 Eur išleistos piniginių lėšų sumos yra ne jo parašas, tačiau, remiantis Pataisos namų Antrojo sektoriaus pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei parduotuvės darbuotojų paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, padaryta išvada, kad nuteistasis V. P. 2020 m. sausio 28 d. nuteistųjų apsipirkimo žiniaraštyje sąmoningai pasirašė ne savo parašu, galimai tuo norėdamas suklaidinti parduotuvės darbuotojas bei iš to gauti sau asmeninės naudos.
Iš į administracinę bylą pateiktų Pataisos namų Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų M. K., A. G., D. C. tarnybinių pranešimų matyti, kad pareigūnai nurodė, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad 2020 m. sausio 28 d. kitas nuteistasis, pasinaudodamas pareiškėjo asmenine sąskaita, apsipirko Pataisos namų Antrojo sektoriaus nuteistųjų parduotuvėje, pareigūnams nėra žinoma.
Išanalizavęs teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad, ginčo atveju, sprendžiant, ar pareiškėjo reikalavimas dėl materialinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti, ar jo nurodytas viešojo administravimo subjektas, t. y. Pravieniškių PN-AK, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, ar šios institucijos darbuotojų veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, ar pareiškėjui buvo padaryta žala, kurios atsiradimą lėmė Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmai (neveikimas). Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, pareiga atlyginti žalą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, nekyla.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-749/2007 patvirtina, kad pareiškėjas turi nurodyti, kokiais neteisėtais veiksmais ar neteisėtu neveikimu arba neatidžiai ir nerūpestingai elgiantis viešojo administravimo srityje jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala.
Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IX skyrius, tame tarpe 56, 57 straipsniai).
Reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pareiškėjas savo skunde nurodė, kad turtinę ir neturtinę žalą patyrė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atsisakymo visapusiškai, kompetentingai išnagrinėti pareiškėjo skunde išdėstytus faktus dėl pinigų pasisavinimo iš pareiškėjo sąskaitos bei dokumentų klastojimo, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų iš pareiškėjo sąskaitos dingo pinigai. Pareiškėjas patirtą žalą grindžia tik prielaidomis, nenurodė konkrečiais teisės aktais nustatytų Pravieniškių PN-AK pareigų, kurių šiuo atveju neįvykdė ar netinkamai (aplaidžiai) vykdė Pravieniškių PN-AK pareigūnai. Teismas pažymi, kad abstraktūs ir konkrečiais faktais bei įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo negali būti pripažįstami pagrindu tenkinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent Pravieniškių PN-AK pareigūnai elgėsi neteisėtai, ir kad pareiškėjas dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų patyrė žalą.
Byloje nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės (arba turtinės) žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.