Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1226-553/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-18
Bylos Nr.
2S-1226-553/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09421-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
A. Š.
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1226-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09421-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 106.4; 106.8.1; 122.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-26 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-16514-967/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. Š., dėl neteisėto vaikų išvežimo ir grąžinimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. Š., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl neteisėto vaikų išvežimo ir prašė: 1) atsakovės veiksmus išsivežant 2014 m. liepos pradžioje iš Lietuvos Respublikos nepilnamečius vaikus D. B. ir G. B. į Jungtines Amerikos Valstijas, Čikagą be vaikų tėvo A. B. sutikimo ir neturint atitinamo galiojančio tokiam išvykimui teismo procesinio sprendimo, leidžiančio jai išvykti su nepilnamečiais vaikais be vaikų tėvo sutikimo, pripažintini neteisėtais pagal 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 straipsnį; 2) įpareigoti atsakovę nedelsiant grąžinti pagrobtus Hagos konvencijos civiliniais aspektais nepilnamečius vaikus į jų įprastinę (nuolatinę) gyvenamąją vietą Lietuvoje; 3) nepilnamečių vaikų neteisėto grobimo Hagos konvencijos civiliniais aspektais ir jų grąžinimo į jų įprastinę (nuolatinę) gyvenamąją vietą Lietuvoje procedūros klausimą perduoti nagrinėti Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismui; 4) taikyti laikinąsias apsaugo priemones ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-26 nutartimi atsisakė ieškinį priimti. Nutarties motyvuose nurodė, kad ieškovas siekia į Lietuvos Respubliką grąžinti jo ir atsakovės nepilnamečius vaikus, šiuo metu kartu su atsakove esančius Jungtinėse Amerikos Valstijose, kiti ieškinio reikalavimai – išvestiniai iš pagrindinio. Neteisėto vaikų negrąžinimo atveju taikoma 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, todėl teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimo grąžinti vaikus nagrinėjimo jurisdikcija priklauso Jungtinių Amerikos Valstijų teismams. Teismas atkreipė dėmesį, kad jeigu vienas iš tėvų išvyksta su vaiku gyventi į užsienio valstybę, neturint tėvo sutikimo, likęs Lietuvoje tėvas gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į Lietuvos Respubliką. Ji įgaliota vykdyti centrinei įstaigai paskirtas funkcijas vaiko teisių ir teisėtų interesų srityje pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Ieškovui nenurodžius aplinkybių, kad jis kreipėsi į centrinę instituciją pagalbos, ir ji jam nebuvo suteikta, ieškovo pareikštą ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme, ir jį grąžino ieškovui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, ieškinį priimant arba perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovės A. Š. veiksmus, išsivežant 2014 m. liepos mėn. pradžioje iš Lietuvos Respublikos nepilnamečius vaikus D. B. ir G. B. į Jungtines Amerikos valstijas (toliau – JAV), Čikagą be vaikų tėvo sutikimo ir neturint atitinkamo galiojančio tokiam išvykimui privalomo teismo procesinio sprendimo, leidžiančio jai išvykti su nepilnamečiais vaikais be vaikų tėvo sutikimo, neteisėtais pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį, išnagrinėjimas CPK 5 straipsnio pagrindu priklauso valstybės, iš kurios vaikas yra neteisėtai išvežtas, teismo jurisdikcijai. CPK 784 straipsnis numato, jog Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Tiek ieškovo, tiek atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nepaisant to, kad A. Š. su vaikais šiuo metu gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose ir jos išvykimas trunka ilgiau nei šešis mėnesius. Todėl ieškovo ieškinys turėjo būti priimtas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Ieškovo nuomone, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsisakius ieškovo prašymą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų persiųsti JAV centrinei vaikų teisių apsaugos įstaigai, vienintelis likęs egzistuojantis teisinis būdas, kurio dėka galima būtų įvertinti ginčo šalių nepilnamečių vaikų išvykimo su atsakove teisėtumą, yra ieškovo ieškinyje nurodyto šio reikalavimo išnagrinėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-03-26 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-03-26 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantas skundžia iš esmės vieninteliu argumentu, jog teismas netinkamai aiškino Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) nuostatas ir ieškovo ieškinys turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2014-07-04 išsivežė vaikus į Čikagą, JAV, kadangi 2014-04-07 Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos kanclerio potvarkiu Nr. DP-130 ji nuo 2014-07-14 buvo perkelta laikinai dirbti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje, JAV, vyriausios specialistės pareigose. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, perkelti valstybės tarnautojai kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip trejus metus, todėl LR Užsienio reikalų ministerija 2014-11-24 rašte Nr. (22.29) 5-7025 nurodė preliminarią A. Š. atšaukimo iš pareigų Čikagoje datą – 2017-06-01 – 2017-08-31. Ieškovas teigia, kad išvežti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos (Lietuvos Respublikos) atsakovė, vaikų motina, neturi jo kaip tėvo sutikimo, todėl laikytina, kad ji vaikus pagrobė.

Teismui, nagrinėjančiam bylą su užsienio (tarptautiniu) elementu, visų pirma reikia išspręsti teismingumo klausimą, t. y. nuspręsti, ar byla priklauso jo kompetencijai, ar kitos valstybės teismo kompetencijai. Tinkamas teismingumo klausimo išsprendimas užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytą asmens teisę kreiptis į nepriklausomą ir bešališką teismą realizavimą. Teismingumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tarptautinės privatinės teisės normomis (nustatytomis CPK ar tarptautinėse sutartyse), tarptautinės privatinės teisės principais, atsižvelgiant į konkrečios bylos tarptautinį pobūdį ir specifiką.

Nagrinėjant klausimą dėl tarptautinio vaikų grobimo, taikytina Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, kurios preambulėje įtvirtinta, kad „Susitariančiosios Valstybės išreiškė savo troškimą tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia jų neteisėtas išvežimas ar laikymas, nustatyti tvarką, kuri užtikrintų greitą jų sugrąžinimą į valstybę, kurioje jie nuolat gyvena, taip pat užtikrinti teisės matytis su vaiku apsaugą".

Pagal 1980 m. Hagos konvencijos 10 straipsnį, valstybės, kurioje yra vaikas, centrinė įstaiga imasi arba pasirūpina, kad būtų imtasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas savanoriškai būtų gražintas, o pagal 12 straipsnio nuostatas, bylą nagrinėja valstybės, kurioje yra vaikas, teismas ar kompetentinga institucija, jeigu nuo vaiko grobimo praėjo mažiau kaip vieneri metai. Atsakovė vaikus išsivežė 2014-07-04, o ieškovas ieškinį dėl neteisėto vaikų išvežimo ir jų gražinimo pateikė 2015-03-19, t. y. nepraėjus vienerių metų terminui, todėl byla dėl neteisėto vaikų išvežimo yra teisminga JAV kompetentingoms institucijoms. Aplinkybę, kad išvežtų nepilnamečių ginčo šalių vaikų grąžinimo į vaikų įprastinę (nuolatinę) gyvenamąją vietą procedūra turi vykti Jungtinėse Amerikos Valstijose, pripažįsta ir pats apeliantas, pasisakydamas dėl bylos teismingumo ieškinyje. Apelianto subjektyvus Hagos konvencijos nuostatų aiškinimas nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, kiti argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė