Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs įtariamojo V. P. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas prokurorės prašymas ir ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-00338-11 terminas pratęstas 2 (dviems) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate 2011-03-08 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-00338-11, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 3 d., gavus BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus pareiškimą, dėl to, kad 2011-01-03 atvykus į Kauno r., (duomenys neskelbtini) esantį UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį pastatą buvo pastebėti įsilaužimo į pastatą požymiai ir pagrobti pastato viduje buvę daiktai. 2011-06-21 gavus E. J. pareiškimą, šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. 2011-09-29 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK KPS tyrėjos tarnybiniu pranešimu Nr. 20-65-3-PR-2248, nustačius, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausęs turtas gali būti iššvaistytas, bet ne pagrobtas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 str. 2 d., o 2011-11-21 vyresniosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu Nr. 20-65-3-PR5-2635 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d., 216 str. 1 d. Tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 str. 2014-02-11 nutarimu atskirtas į atskirą tyrimą Nr. 20-9-00124-14. Šioje byloje įtariamieji: V. P., kuriam įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., D. A., kuriam įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 184 str. 2 d., 182 str. 2 d.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Kauno apylinkės teismui 2014-03-06 pateikė prašymą pratęsti ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-00338-11 terminą iki 2014-06-30.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi prokurorės prašymas buvo tenkintas iš dalies ir ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-00338-11 terminas pratęstas 2 (dviems) mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo V. P. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundas yra nepagrįstas todėl atmestinas.

Ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus yra reikalaujama greito ir išsamaus tyrimo, tačiau ikiteisminis tyrimas gali užtrukti ir dėl objektyvių priežasčių. Ikiteisminio tyrimo teisėja, išnagrinėjusi prokurorės prašymą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-00338-11 termino pratęsimo, nenustatė, kad ikiteisminis tyrimas yra vilkinimas, tačiau pažymėjo, kad procesas ikiteisminiame tyrime nebuvo pakankamai intensyvus, planingas taip pat nustatė, kad ši byla yra sudėtinga, atliekama dėl sunkių nusikaltimų padarymo, ikiteisminis tyrimas tęsiamas ilgą laiką, ir 2014-03-25 nutartyje konstatavo, kad būtina ikiteisminį tyrimą užbaigti skubiai, todėl prašymą tenkino iš dalies ir ikiteisminio tyrimo terminą pratęsė dviems mėnesiams. Ši ikiteisminio tyrimo teisėjos išvada yra pagrįsta ir motyvuota, paremta ikiteisminio tyrimo duomenimis.

Gynėjas skunde teigia, kad teisinės pagalbos prašymas pradėtas rengti ir V. J. psichiatrinio tyrimo klausimai pradėti spręsti per vėlai. Šie veiksmai turėjo būti atlikti prieš metu ar net du. Kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad bylos kuriose kreipiamasi dėl teisinės pagalbos ar paskirto ilgai trunkančios ekspertizės, laikytinos sudėtingomis, todėl gynėjas įžvelgia ne tik akivaizdų vilkinimą, bet ir tam tikrą piktnaudžiavimą minėtais ikiteisminio tyrimo veiksmais.

Išties baudžiamasis procesas įpareigoja prokurorą pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-00338-11 tęsiasi jau gana ilgą laiką – nuo 2011-03-08.

Proceso greitumo principas suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas nebūtų vilkinimas. Visgi, proceso vilkinimu gali būti apibūdinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikri veiksmai atliekami nepagrįstai ilgai. Pagal EŽTT praktiką proceso trukmė turi būti vertinama atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir sudėtingumą, į pareiškėjo ir valstybės institucijų elgesį, taip pat į sprendžiamų klausimų reikšmę pareiškėjui. Bendriausia prasme galima teigti, kad bylos sudėtingumas paprastai yra veiksnys, tiesiogiai ir proporcingai susietas su proceso trukme, t. y. kuo sudėtingesnė byla, tuo ilgesnė proceso trukmė yra pateisinama. Vertinant bylos sudėtingumą, reikšmingi visi jos aspektai. Nors negalima teigti, kad tam tikras baudžiamajame procese nagrinėjamų veikų pobūdis visais atvejais savaime lemia bylos sudėtingumą, kai kurių kategorijų baudžiamosios bylos EŽTT praktikoje paprastai laikomos sudėtingomis. Tai bylos dėl finansinio, ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų (turto pasisavinimo, mokesčių vengimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir kt.), sukčiavimo ir panašiai (inter alia Hasslund v. Denmark, no. 36244/06, judgement of 11 December 2008; Grauslys v. Lithuania, no. 36743/97, judgement of 10 October 2000; Simonavičius v. Lithuania, no. 37415/02, judgement of 27 June 2006). Pagal nacionalinių teismų praktiką ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 24 punktas).

Nuo Kauno apylinkės teismo 2013-10-31 nutarties, kuria pratęstas ikiteisminio tyrimo terminas buvo atlikta eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų: surašyta užduotis atlikti finansinį tyrimą, 2014-02-11 nutarimu išskirta ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 str. 1 d., siekiant pagreitinti ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-00338-11 užbaigimą, 2014-02-11 gauta specialisto išvada, kad V. J. reikalinga skirti ekspertizę, 2014-03-04 gauta teismo nutartis dėl ambulatorinės ekspertizės skyrimo V. J., 2013-11-26 kreiptasi į „Lietuvos paštą“, 213-12-06 gautas atsakymas, 2013-11-26 kreiptasi į Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS dėl informacijos pateikimo, 2013-12-11 gautas atsakymas, 2014-02-07 atliktas daiktų parodymo atpažinti veiksmas, 2013-11-19, 2014-01-22, 2014-01-31 apžiūrėti daiktai, 2014-01-23 atlikta papildoma A. S. apklausa, rinkti duomenys apie V. J., 2014-02-11 gauta specialisto išvada, jog V. J. reikalinga skirti ekspertizę, 2014-03-04 gauta teismo nutartis dėl ambulatorinės ekspertizės skyrimo, 2013-11-15 surašytas teisinės pagalbos prašymas Ukrainos Generalinei prokuratūrai, 2014-02-13 iš generalinės prokuratūros persiųstas gautas atsakymas iš Ukrainos generalinės prokuratūros į Teisinės pagalbos prašymą, kuris 2014-02-24 išsiųstas vertimui į lietuvių kalbą, atlikti kiti tyrimo veiksmai. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šiuos atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir į tai, jog byloje yra du įtariamieji, bei liudytojas, kuris apklaustas LR BPK 80 str. 1 p., 82 str. 1 d. pagrindu, byla yra pakankamai didelės apimties, šiuo metu ją sudaro 15 tomų, byloje paskirta ekspertizė V. J., gautas atsakymas iš Ukrainos generalinės prokuratūros į Teisinės pagalbos prašymą, kuris dar nėra išverstas į lietuvių kalbą, todėl galima teigti, kad byla yra pakankamai sudėtinga, o ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl sunkių nusikaltimų padarymo.

Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo termino nepratęsimas ar tyrimo nutraukimas, išsamiai neištyrus visų galimai padaryto nusikaltimo aplinkybių, sukeltų daugiau neigiamų padarinių nei ikiteisminio tyrimo termino pratęsimas, kadangi tokiu atveju būtų neįvykdyta LR BPK 2 str. nustatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas ir baudžiamasis procesas neatliktų savo paskirties. Nutraukus ikiteisminį tyrimą liktų neapginti baudžiamo įstatymo saugoti teisėti interesai, o įtariamieji V. P. ir D. A., galimai padarę nusikalstamas veikas, išvengtų baudžiamosios atsakomybės pagal visas tiriamas veikas, kas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui baudžiamajame procese. Įvertinus šias aplinkybes, negalima teigti, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas.

Pažymėtina, kad tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas proceso greitumo principas nepaneigia ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigos išaiškinti išsamiai visas reikšmingas bylos aplinkybes. Nepaisant to, kad kiekvienas asmuo turi teisę į greitą procesą, būtina akcentuoti, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be pakankamai visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo, išnagrinėjimo. Asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas, o ne vien tik minėtu aspektu užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje. Dėl šios priežasties galima pateisinti ilgesnį, bet teisingesnį procesą (EŽTT sprendimas 2004 m. rugsėjo 21 d. byloje Kušmierek v. Poland). Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo nuomonei, kad objektyvios šiuo metu ikiteisminio tyrimo tęsimo aplinkybės - sulaukti teisinės pagalbos prašymo gauto iš Ukrainos vertimo, atlikti V. J. ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, galutinių pranešimų apie įtarimą įteikimas įtariamiesiems, jų apklausos bei baigiamojo procesinio sprendimo priėmimas.

Neabejotina, kad dėl ilgai besitęsiančio ikiteisminio tyrimo įtariamasis patiria tam tikrų nepatogumų. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra laikytina tokia, kuri nebūtų pateisinama pateiktų įtarimų kontekste. Sisteminė LR BPK nuostatų analizė rodo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl pernelyg ilgos jo trukmės – tai kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma išnaudojus visas galimybes užbaigti ikiteisminį tyrimą per tinkamą laiką. Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta jokio pagrindo ją keisti ar naikinti įtariamojo V. P. gynėjo advokato Aido Mažeikos skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti įtariamojo V. P. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. kovo 25 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.