Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-08-27 · Civilinė byla Nr. e2-1024-302/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-27
Bylos Nr.
e2-1024-302/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00162-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „NELSTA“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1024-302/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00162-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NELSTA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NELSTA“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, išvadą teikiančios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NELSTA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo pirkimo „Kauno miesto savivaldybės nuosavybės ir patikėjimo teise valdomų pastatų vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ (Pirkimo Nr. 419458) sąlygas (jų paaiškinimus) neteisėtomis, neaiškiomis, o ieškovės 2019 m. vasario 20 d. pateiktos pretenzijos palikimą nenagrinėta – neatitinkančia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės UAB „NELSTA“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pirkimo „Kauno miesto savivaldybės nuosavybės ir patikėjimo teise valdomų pastatų vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 419458) sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

3. Teismas nustatė, kad ginčo pirkimas pasibaigė perkančiajai organizacijai atmetus visus pasiūlymus; Kauno miesto savivaldybės administracija, pakoregavusi pirkimo sąlygas, 2019 m. balandžio 11 d. paskelbė išskaidytą Kauno miesto savivaldybės nuosavybės ir patikėjimo teise valdomų pastatų vidaus patalpų remonto darbų pirkimą; vykdydama naujai paskelbtus pirkimus, perkančioji organizacija planuoja atlikti vidaus patalpų remonto darbus tik ugdymo įstaigose, tuo tarpu kultūros paveldo objektuose vidaus patalpų remonto darbų pirkimas nėra paskelbtas.

4. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo pirkimo procedūros yra pasibaigusios ir, išskaidžius pirkimus, yra paskelbti du nauji pirkimai, pakoregavus pirkimo sąlygas, teismas sprendė, kad nebetenka teisinės reikšmės ankstesnio pirkimo sąlygų teisėtumo nagrinėjimas šioje byloje, nes ieškovei nėra kliūčių dalyvauti paskelbtuose naujuose pirkimuose.

Šalies argumentai

5. Teismas konstatavo, kad ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar skųsdama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, inicijuodama kitus teisminius ginčus net ir dėl to paties pirkimo, įgyvendino savo konstitucinę teisę į teisminę gynybą, todėl pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikus prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas, vadovaudamasis priežasties teorija, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje teismo proceso pabaiga konstatuota dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo pasibaigimo ginčyti ginčo pirkimo sąlygą, nes ginčo pirkimo procedūros pasibaigė atmetus visus pasiūlymus. Teismas, įvertinęs, kad bylos baigtis nepriklausė nei nuo vienos iš šalių valios, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog kuri nors iš šios bylos proceso šalių netinkamai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos tarp jų nepaskirstytinos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė UAB „NELSTA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

7.1. Atsakovės poreikis konkrečiu pirkimo objektu (vidaus patalpų remonto darbai kultūros paveldo objektuose) nebuvo patenkintas, todėl poreikis remonto darbams tokiuose objektuose išliko ir naujas analogiškas pirkimas bus skelbiamas. Taigi, teismas privalėjo išnagrinėti pirkimo sąlygų teisėtumo klausimą.

7.2. Naujai paskelbtuose pirkimuose iš objektų sąrašų buvo pašalinti visi kultūros paveldo objektai, ar esantys tokio objekto teritorijoje, apsaugos zonoje. Tokiais veiksmais perkančioji organizacija iš esmės pripažino, kad ginčijamos pirkimo sąlygos ir jų paaiškinimai buvo neteisėti, nepakankamai apibrėžti, neaiškūs, dviprasmiški.

7.3. Ginčijamo pirkimo atveju, teismo procesas priklausė nuo subjektyvių atsakovės veiksmų, t. y. jei būtų gauta daugiau pasiūlymų (buvo gauti tik du) ir ilgiau užsitęstų pasiūlymų vertinimas (pvz.: neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo procedūra, jos trukmė, priklauso ir nuo perkančiosios organizacijos veiksmų bei valios), sprendimas nutraukti pirkimo procedūras galėjo būti ir nepriimtas iki skundžiamos nutarties priėmimo, ir pirmosios instancijos teismas būtų nagrinėjęs bylą iš esmės pagal ieškinio reikalavimus.

Atsiliepimas

8. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

8.1. Atskirajame skunde apeliantė nenurodė reiškiamą reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių. Apeliantė neturėjo ir neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas. Skundu reikalaujama ne tik panaikinti nutartį, bet ir tenkinti ieškinį, tačiau skunde nėra nurodyta aplinkybių, galinčių pagrįsti tai, kad ieškinio reikalavimai turėtų būti bent tam tikra apimtimi patenkinti ir/ar ieškinio (ne)tenkinimo klausimą turėtų išspręsti Lietuvos apeliacinis teismas. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimų iš esmės nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, todėl bylos esmė nėra atskleista.

8.2. Teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus pripažįstamas tik tiems ūkio subjektams, kurie gali įrodyti, kad turi ar turėjo suinteresuotumą sudaryti konkrečią sutartį ir būtent dėl skundžiamų perkančiosios organizacijos veiksmų jiems buvo padaryta žala. Pirkime apeliantė pasiūlymo nepateikė ir įrodinėjo, kad pasiūlymą pateikti jai sutrukdė ginčijamas atsakovės atsakymas ir/ar su juo susijusios pirkimo sąlygų nuostatos.

8.3. Viešai prieinami finansiniai ir kiti duomenys apie apeliantę patvirtina, kad tinkamo pasiūlymo pirkime ji nebūtų sugebėjusi pateikti, nes ji neatitinka kvalifikacijos reikalavimo dėl vidutinių metinių tiekėjo veiklos pajamų.

8.4. Byloje apeliantė iš esmės įrodinėjo neva atsakovės atsakyme nepagrįstai nurodyta, kad atliekant pirkimu įsigyjamus darbus kultūros paveldo objekte ar objektuose, esančiuose tokio objekto teritorijoje, apsaugos zonoje atliekantiems asmenims ir rangovui specialių kultūros paveldo srities atestatų turėti nereikės, tačiau apeliantė neturi ne tik kokių nors „atitinkamų“ ar „specialių“ atestatų kultūros paveldo objektams, bet apskritai neturi jokių statybos veiklos įmonėms suteikiamų kvalifikacijos atestatų.

8.5. Apeliantė pirkimo sąlygų nuostatų neteisėtumą grindė visų tiekėjų galimu teisių pažeidimu, tačiau nenurodė kaip tiksliai pasireiškė jos teisių pažeidimas.

8.6. Atsakovė, atsižvelgdama į poreikį kuo greičiau įsigyti pirkimo objektą, organizavo naujus pirkimus dėl atitinkamų remonto darbų įsigijimo. Tačiau apeliantė naujuose pirkimuose nedalyvavo ir naujų pirkimų sąlygų neginčijo.

8.7. Apeliantė negalėjo ginčyti pirkimo sąlygų teisėtumo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ji buvo praleidusi VPĮ numatytus pretenzijos ir ieškinio pateikimo terminus, o atsakovės atsakymas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos pirkimo sąlygų ir/ar pirkimo procedūrų teisėtumui. Teismo sprendimas dėl ieškinyje pareikšto materialinio reikalavimo negalėjo turėti materialiųjų teisinių pasekmių apeliantės teisėms ir teisėtiems interesams, net jeigu pirkimas ir nebūtų pasibaigęs. Nagrinėjama byla buvo inicijuota išimtinai tik dėl nesąžiningo siekio pasipelnyti viešojo intereso sąskaita nutraukiant arba užvilkinant pirkimą.

8.8. Priimant ginčijamą nutartį jau buvo susidariusi faktinė situacija, kurios siekė apeliantė inicijuodama bylą. Apeliantės ieškinio reikalavimas nesukeliantis materialiųjų teisinių padarinių, todėl jos reikalavimas negalėjo būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, o byla privalėjo būti nutraukta.

8.9. Naujai paskelbtas viešasis pirkimas buvo išskaidytas į dalis, tačiau nei viename iš naujai paskelbtų pirkimų apeliantė pasiūlymo nepateikė. Ši aplinkybė patvirtina, kad pirkimą išskaidžius ir sumažėjus kvalifikaciniams reikalavimams, apeliantė vis tiek nebuvo pajėgi jame dalyvauti.

8.10. Atskirajame skunde deklaratyviai teigiama, kad neva vieno iš naujai paskelbtų pirkimų sąlygos buvo patikslintos atsižvelgus į apeliantės ieškinio reikalavimus, tačiau apeliantė nenurodė su kuo jos nurodomi pakeitimai yra susiję, nei kokios konkrečiai sąlygos buvo pakoreguotos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. sausio 30 d. paskelbė supaprastintą viešąjį pirkimą „Kauno miesto savivaldybės nuosavybės ir patikėjimo teise valdomų pastatų vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ (Pirkimo Nr. 419458). Perkančioji organizacija 2019 m. vasario 14 d. atsakyme (Nr. 32-2-146) tiekėjams į užduotą klausimą nurodė, kad pastatų, kurie yra paveldo kultūros objektai ar esantys tokio objekto teritorijoje, apsaugos zonoje ir pan., vidaus patalpose bus vykdomi tik tokie paprastojo remonto darbai, kuriems atestatai nėra reikalingi. Ieškovė 2019 m. vasario 20 d. pateikė pretenziją, prašydama ištaisyti pirkimo dokumentų reikalavimus pagal pretenzijoje nurodytus pastebėjimus dėl pirkimo sąlygų neaiškumo, neatitikimo VPĮ reikalavimams. Atsakovė 2019 m. vasario 20 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad nagrinėjamu atveju ji tik teikė atsakymus į tiekėjų paklausimus, o konkurso sąlygos liko nepakeistos bei laikė, kad UAB „NELSTA“ praleido 5 darbo dienų terminą pretenzijai dėl konkurso sąlygų pateikti. 2019 m. kovo 22 d. perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sprendė, kad Pirkimas yra pasibaigęs, nes atmesti visi pateikti pasiūlymai.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčijamas Pirkimas yra pasibaigęs ir, išskaidžius pirkimus, paskelbti du nauji pirkimai pagal pakoreguotas sąlygas, sprendė, kad ginčijamo Pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas praranda prasmę, todėl tai sudaro pagrindą nutraukti civilinę bylą.

13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu ginčo pirkimas pasibaigė, perkančiajai organizacijai atmetus visus pasiūlymus, įprastai negalėtų būti pakankama priežastis pripažinti, jog ieškovės teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį išnyko nepriklausomai nuo to, ar pirkimo sąlygos buvo (ne)teisėtos. Ieškovei kreipiantis teisminės gynybos galiojo ginčo pirkimo sąlyga, todėl pagal kasacinio teismo ir ESTT praktikoje pripažįstamą plačios teisės ginti interesus teisme doktriną ieškovė turėjo aiškų teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygų teisėtumą ir reikšti reikalavimą nutraukti vykdomo pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015). Dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių išskirtinumo teismai šalių nesutarimus turi spręsti kaip peržengiančius privačių ginčų ribas, inter alia, siekdami užkirsti kelią ateityje kilti panašaus pobūdžio ginčams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo procedūrų pabaiga galėtų būti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą tik tuo atveju, kai būtų visiškai aišku, kad naujas analogiškas pirkimas nebus skelbiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).

14. Kai ginčo pirkimo procedūros yra pasibaigusios ir yra jau paskelbtas naujas pirkimas dėl to paties objekto, nebetenka teisinės reikšmės ankstesnio pirkimo sąlygų ginčijimas, todėl ir jų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas praranda prasmę. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pasibaigus ginčijamam Pirkimui buvo paskelbti du nauji pirkimai pagal pakoreguotas sąlygas, taigi daroma išvada, jog naujo pirkimo dėl analogiško objekto skelbimas buvo neišvengiamas, todėl vien tik Pirkimo procedūrų pabaiga negalėjo būti pagrindu pripažinti ieškovės teisinio suinteresuotumo pabaigą ir nutraukti civilinę bylą.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kokiu atveju tiekėjas, kreipdamasis į teismą, turi siekti apginti egzistuojantį turtinį interesą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį (arba atkurti turtinę padėtį). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu reiškia tiekėjo suinteresuotumą gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Vadinasi, tiekėjui, kuris tokio intereso neturi ar šis nėra pažeistas, nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad tiekėjui (ieškovui) nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus, a fortiori nustatyti atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas, viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia jo subjektinių kaip viešojo pirkimo dalyvio teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 51 punktą).

17. Sutiktina su atsakove, kad nagrinėjamu atveju ieškovė savo teisinio suinteresuotumo neįrodė. Ji net nenurodė, kaip pasireiškia jos suinteresuotumas ginčyti pasibaigusio Pirkimo sąlygas. Ieškovė neteikė pasiūlymo ir pasibaigusiame Pirkime bei reikalavo, kad atsakovė patikslintų Pirkimo sąlygas, jas labiau sugriežtinant, t. y. kad į Pirkimo sąlygas būtų įtrauktas reikalavimas turėti tam tikrus atestatus. Tuo tarpu, pati ieškovė (pagal viešai prieinamus duomenis) neturi jokių statybos įmonės suteikiamų atestatų. Šios aplinkybės ieškovė nemėgino net ginčyti, o be to ji nepaneigė ir kitos aplinkybės, kuri sąlygojo jos negalėjimą pateikti pasiūlymą ginčijame pirkime, - ji neturėjo Pirkimo sąlygų 2.5.2.1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, tačiau sąlygos numatančios tokį reikalavimą ji neginčijo.

18. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, pasibaigus ginčijamam Pirkimui, paskelbė du naujus pirkimus dėl tų pačių darbų, ieškovė turėjo teisę dalyvauti naujai paskelbtuose pirkimuose, pateikdama pasiūlymus, o nesutikdama su naujų pirkimų sąlygomis juos ginčyti. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė nei viename iš šių pirkimų nepateikė pasiūlymų ir neginčijo pirkimų sąlygų. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasibaigusio ginčijamo Pirkimo sąlygų teisėtumo tolesnis vertinimas neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė neturėjo teisinio suinteresuotumo apginti egzistuojantį turtinį interesą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog ginčijamo ir pasibaigusio Pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas yra reikalingas, nes tokiu būdu būtų užkirstas kelias ateityje kilti panašaus pobūdžio ginčams. Taigi prieinama išvada, kad nagrinėjama civilinė byla buvo nutraukta pagrįstai.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20. Netenkinus atskirojo skundo, apeliantės UAB „NELSTA“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

21. Netenkinus apeliantės UAB „NELSTA“ atskirojo skundo, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis), tačiau atsakovė nepateikė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė