Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S. ir M. M. skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjai M. S. ir M. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. SD-1851 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto“ bei įpareigoti atsakovę Kauno rajono savivaldybės administraciją atlikti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nurodytus veiksmus ir priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti du įsiterpusius valstybinės žemės sklypus ir sujungti juos su pareiškėjų sklypais, kadastro (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai skunde nurodė ir teismo posėdyje jų atstovai paaiškino, kad pareiškėjai 2018 m. spalio 23 d. pateikė prašymą Kauno rajono savivaldybės administracijai, prašydami organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekdami suformuoti du įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, sujungiant juos su pareiškėjų sklypais, t. y. su pareiškėjai M. S. priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir su pareiškėjui M. M. priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybės administracija skundžiamu 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. SD-1851 atsisakė pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, nes pareiškėjų sklypai ribojasi su vietinės reikšmės keliu, priklausančiu savivaldybei, o pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 13 straipsnį, žemė, užimta valstybės ar savivaldybės kelių, yra priskiriama neprivatizuojamai žemei. Tačiau, pareiškėjų teigimu, žemės plote, kuriame prašoma formuoti įsiterpusius sklypus, nėra vietinės reikšmės kelio, priklausančio savivaldybei. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-24 patvirtintas Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų objektų sąrašas nenumato, kad prie pareiškėjų sklypų esantis žemės plotas yra vietinės reikšmės kelias. Atsakovės teiginiai, kad pareiškėjų sklypai ribojasi su vietinės reikšmės keliu, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Zapyškio žemėtvarkos projekte taip pat nėra suprojektuota kelio įsiterpusių sklypų formavimo vietoje. Iš Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos matyti, kad aptariamas žemės plotas nėra vietinės reikšmės kelias. Joks teisės aktas nedraudžia įsiterpusio sklypo, esančio ne sodininkų bendrijos teritorijoje, formuoti ir jungti prie žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijos teritorijoje. Skundžiamas administracinis aktas visiškai nemotyvuotas ir neteisėtas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Minėtos įstatymo nuostatos įgyvendinimo tvarką detalizuojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 punktas apibrėžia įsiterpusio sklypo sąvoką požymius. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Nagrinėjamu atveju žemės sklypai, pasiūlymų schemoje pažymėti Nr. 1 ir Nr. 2, yra įsiterpę tarp pareiškėjų sklypų ir kitų privačių sklypų kadastro (duomenys neskelbtini). Įsiterpusius sklypus sudaro siaura juosta, kurios plotis plačiausioje įsiterpusio sklypo Nr. 1 vietoje sudaro 6,71 m, o plačiausioje įsiterpusio sklypo Nr. 2 vietoje sudaro 9,42 m, t. y. nesiekia maksimalaus 10 metrų pločio. Įsiterpusio sklypo Nr. 1 plotą sudaro 134 kv. m ir Nr. 2 – 120 kv. m. Taigi, prašomi formuoti sklypai nesiekia maksimaliai leidžiamų formuoti įsiterpusių žemės sklypų plotų. Įsiterpusių sklypų plotuose nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 2.6 punktas nustato, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taigi, nėra jokių kliūčių rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti du įsiterpusius valstybinės žemės sklypus ir sujungti juos su pareiškėjų sklypais, kadastro (duomenys neskelbtini). Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog skundžiamu administraciniu aktu atsisakyta pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą suformuojant du įsiterpusios valstybinės žemės sklypus ir prijungiant juos prie pareiškėjų žemės sklypų, kadangi pareiškėjų nurodytas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas yra viešasis kelias, suprojektuotas žemėtvarkos projekte ir priklausantis Kauno rajono savivaldybei. Šis kelias yra skirtas bendram naudojimui, patekimui į žemės sklypus bei prie (duomenys neskelbtini) upelių ir galimybės jį privatizuoti nėra, be to, privatūs žemės sklypai ir pageidaujami suformuoti ir prijungti žemės sklypai yra skirtingose administracinėse teritorijose, t. y. pareiškėjų žemės sklypai, skirtingai nei prašomi prijungti, yra sodininkų bendrijos teritorijoje. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 ir 10 straipsnius, disponavimas valstybine žeme galimas tik griežtai laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų. Šio įstatymo 9 straipsnio 4 punkte įtvirtintas viešosios teisės principas: sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Sodininkų bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, mėgėjų sodo teritorija – tai savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Pagal turimą sodininkų bendrijos „Vandenis“ žemės sklypo planą, žemės sklypai, kurių kadastro (duomenys neskelbtini), patenka į sodininkų bendrijos teritoriją. Taisyklių 49 punkte nurodyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti projektą informuojami Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, nustatyta tvarka. Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimus. Iš pateikto teisinio reguliavimo galima spręsti, kad nėra teisinio pagrindo mėgėjų sodininkystei skirtą teritoriją išplėsti įgyvendinant Taisyklių 47 punkto nuostatas. Žemės santykius reglamentuojantys Žemės įstatymas ir Žemės reformos įstatymas sudaro vieningą teisės normų sistemą, tik šiuos santykius reguliuoja skirtinga apimtimi. Sistemiškai aiškindamas abiejų įstatymų nuostatas, Žemės reformos įstatymas nustato valstybinės žemės įgijimo privačių asmenų nuosavybėn būdus bei nustato išimtis, kokia žemė negali būti privatizuojama. Tuo tarpu Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas nurodo, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Šiuo pagrindu tokie sklypai gali būti parduodami, jeigu jie apskritai gali būti privatizavimo objektu ir nepatenka į Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nustatytų draudimų sąrašą, pagal kurį žemė, užimta valstybės ar savivaldybės kelių, yra nepriskiriama neprivatizuotinai žemei. Tai reiškia, kad nurodyti valstybinės žemės sklypai be aukciono gali būti parduodami tik tuomet, jeigu jų nedraudžiama privatizuoti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjų skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėjų nurodyti įsiterpę valstybinės žemės sklypai prie pareiškėjų žemės sklypų yra pažymėti kaip viešieji keliai, todėl negali būti parduodami kaip įsiterpę žemės sklypai. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai, bendrojo naudojimo geležinkelių, jūrų uostų, aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai. Be to, pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, žemė neprivatizuojama, jeigu užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Skundas netenkintinas. Ginčas kilo dėl atsakovės atsisakymo pradėti rengti (organizuoti) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Skundžiamu Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. SD-1851 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto“ buvo atsisakyta pradėti rengti pareiškėjų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – prijungti du įsiterpusios valstybinės žemės sklypus. Atsakovė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė pradėti rengti (organizuoti) pareiškėjų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, argumentavo tuo, jog pareiškėjų pageidaujamame prisijungti valstybinės žemės plote yra vietinės reikšmės kelias, priklausantis savivaldybei ir pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį, žemė, užimta valstybės ar savivaldybės keliu, priskiriama neprivatizuotinai žemei, be to, atsakovė atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjų žemės sklypai yra sodininkų bendrijos teritorijoje, o pageidaujamas prijungti valstybinės žemės plotas yra už sodininkų bendrijos teritorijos. Pareiškėjų teigimu, skundžiamo sprendimo argumentai nepagrįsti ir neteisėti, nes viešojo kelio, priklausančio savivaldybei, egzistavimo nepatvirtina jokie faktiniai ir teisiniai pagrindai, taip pat jokie teisės aktai nedraudžia įsiterpusį žemės sklypą, esantį ne sodininkų bendrijos teritorijoje, formuoti ir jungti prie žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijos teritorijoje. Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėja M. S. yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), savininkė. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), savininkas yra pareiškėjas M. M.. Pareiškėjų nuosavybės teise valdomi žemės sklypai pagal naudojimo būdą yra mėgėjų sodo žemės sklypų teritorijos ribose. Pareiškėjai 2018 m. spalio 23 d. kreipėsi į atsakovę prašydami organizuoti pareiškėjų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti du įsiterpusios valstybinės žemės sklypus ir prijungti juos prie minėtų pareiškėjų žemės sklypų, kadastro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė šį prašymą atsisakė tenkinti nurodžiusi, jog negali organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, nes įsiterpusios valstybinės žemės dalyje yra vietinės reikšmės kelias. Nagrinėjamam ginčui yra aktualios Žemės reformos, Žemės įstatymo, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.). Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje (Taisyklių 1 p.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 2.6 punkte. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Pagal minėtas Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto bei Taisyklių 2.6 punkto nuostatas, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – prijungti įsiterpusį žemės plotą prie besiribojančio žemės sklypo, pirmiausia įsiterpęs žemės sklypas turi būti laisvas ir pageidaujamo prijungti įsiterpusio laisvo valstybinės žemės plote nebūtų galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taigi, nagrinėjamo ginčo objektas yra valstybinės žemės sklypas, kuris turi atitikti teisės aktų reikalavimus, t. y. turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio, be to, įsiterpęs žemės sklypas turi būti laisvas. Nagrinėjamam ginčui yra aktuali žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pirmoji sąlyga: valstybinės žemės sklypas turi būti laisvas. Atsakovės teigimu, pareiškėjų pageidaujamo prisijungti valstybinės žemės sklypo plotas nėra laisvas, jame yra vietinės reikšmės kelias. Žemės santykius reglamentuojantys Žemės įstatymas ir Žemės reformos įstatymas ginčo santykius reguliuoja skirtinga apimtimi. Žemės reformos įstatymas nustato valstybinės žemės įgijimo privačių asmenų nuosavybėn būdus bei nustato išimtis, kokia žemė negali būti privatizuojama. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas reglamentuoja, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis išvardija atvejus, kada žemė vykdant žemės reformą yra neprivatizuojama. Tokiai žemei, pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktą, priskiriama žemė, užimta valstybės ir savivaldybės kelių. Taigi, įsiterpę valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami, jeigu jie apskritai gali būti privatizavimo objektu ir nepatenka į Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nustatytų draudimų sąrašą. Todėl valstybinės žemės sklypai be aukciono gali būti parduodami tik tuomet, jeigu jų nedraudžiama privatizuoti. Byloje esantys ginčo teritorijos planavimo dokumentai – kadastro žemėlapiai, Kauno apskrities Kauno rajono Zapyškio kadastro vietovės planas, Kauno apskrities Kauno rajono Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, Sodininkų bendrijos „Vandenis“ planas patvirtina, kad teritorijų planavimo dokumentuose ginčo teritorijoje yra nustatyta kelio buvimo vieta prie pareiškėjų žemės sklypų pietinės dalies ribos, sutampančios su sodininkų bendrijai skirta mėgėjų sodo teritorijos riba ir vietinės reikšmės kelias yra pravažiavimo kelias iš (duomenys neskelbtini) į pareiškėjų ir kitus privačius žemės sklypus (kadastro (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kurį pareiškėjai siekia prisijungti prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užimtas vietinės reikšmės pravažiavimo kelių. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo pradėti organizuoti įsiterpusios valstybinės žemės ir pareiškėjų sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, nes įsiterpęs valstybinės žemės plotas nebuvo laisvas. Pažymėtina ir tai, jog įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. procesiniu sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-201-954/2018 pareiškėjas M. M. buvo nubaustas už savavališką bendro naudojimo kelio užtvėrimą, kurį kaip laisvą įsiterpusios valstybinės žemės plotą pareiškėjai nori prisijungti prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje. Taigi, nėra jokių pagrįstų abejonių, jog valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjai siekia prisijungti prie savo žemės sklypų, yra užimtas vietinės reikšmės pravažiavimo keliu. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjai siekia prijungti kaip įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie asmeninės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, nėra laisvas, todėl nėra sąlygos, jog valstybinės žemės sklypas, įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, būtų laisvas, būtinos pradėti rengti (organizuoti) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Nors pareiškėjai skundo argumentus grindė tuo, jog tokio vietinės reikšmės kelio nėra ginčo Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše, tačiau aplinkybė, kad vietinės reikšmės kelias nėra įregistruotas vietos savivaldybėje, nepaneigia kelio buvimo fakto, kurį akivaizdžiai patvirtina pirmiau minėti ginčo teritorijos planavimo dokumentai. Būtent tokią teisės aiškinimo praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas analogiško pobūdžio faktines aplinkybes kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-48/2013, 2009-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-189/2009). Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, atsakovė, atsisakydama pradėti rengti pareiškėjų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pagrįstai vadovavosi Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkto nuostata, nurodydama pareiškėjams, jog žemė, užimta valstybės ar savivaldybės keliu, yra priskiriama neprivatizuotinai žemei. Skundžiamu sprendimu buvo įvertinti ginčo atvejui reikšmingi faktai ir aplinkybės, kurios iš esmės nulėmė skundžiamo sprendimo priėmimą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad priimant sprendimą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluotų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, ir šie reikalavimai iš esmės nebuvo pažeisti. Taigi naikinti skundžiamą sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo. Nors sprendimo argumentas, jog pareiškėjų žemės sklypai yra sodininkų bendrijos teritorijoje, o žemės sklypo plotai, kuriuos pareiškėjai pageidauja prisijungti, yra ne sodininkų bendrijos teritorijoje, nėra teisiškai pagrįstas, tačiau šis argumentas nebuvo pagrindinis, dėl kurio buvo atsisakyta pradėti rengti (organizuoti) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Administracinėje byloje nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą aktą pareiškėjų skunde nurodytais argumentais, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą administracinį aktą, nenustatyta. Pripažinus, kad ginčijamas administracinis aktas yra teisėtas ir pagrįstas, netenkintinas pareiškėjų išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją atlikti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nurodytus veiksmus ir priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti du įsiterpusius valstybinės žemės sklypus ir sujungti juos su pareiškėjų sklypais, kadastro (duomenys neskelbtini). Kiti pareiškėjų skundo ir teismo proceso dalyvių išsakyti argumentai laikytini pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui, todėl detaliau nevertintini. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus ir teisės aktų reglamentavimą, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nenustatyta jokių teisinių pagrindų, leidžiančių tenkinti pareiškėjų skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjų M. S. ir M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.