Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „BITĖ Lietuva“ prašymą suinteresuotiems asmenims A. A., S. A., antstolei Marijai Gaivenei dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas UAB „BITĖ Lietuva“ prašymu prašo nustatyti, kad skolininkei A. A. priklauso pusė S. A. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Nurodė, kad antstolė Marija Gaivenė (toliau – Antstolis) vykdo vykdomąjį raštą Nr.e2-283-983/2017, kurį 2017-04-05 išdavė Trakų rajono apylinkės teismas dėl 633,02 Eur išieškojimo iš skolininkės A. A. (toliau – skolininkė) išieškotojui UAB „Bitė Lietuva“. Vykdymo proceso metu Antstolis nustatė, kad skolininkės sutuoktinis S. A. dirba (duomenys neskelbtini). Antstolis 2018-05-17 išsiųstame siūlyme vykdomojoje byloje Nr.0007/17/01054 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pareiškėjas nurodo, kad turtas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė nuosavybė, prašo nustatyti skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad byloje yra pateikta pakankamai duomenų tam, kad pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 593 str. 3 d.)

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr.0007/17/01054 Antstolė vykdo išieškojimą pagal 2017-04-05 Trakų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr..e2-283-983/2017 dėl 630,77 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. A. išieškotojui UAB „BITĖ Lietuva“. Vykdymo procese pareiškėjas gavo 2018-05-17 Antstolės Patvarkymą Nr.S-18-7-4211 dėl siūlymo nustatyti turto dalį, kuriame nurodoma, kad skolininkė šiuo metu nedirba, nekilnojamoji ir kito kilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Skolininkės sutuoktinis S. A. dirba (duomenys neskelbtini). 2018-04-19 Antstolis priėmė Patvarkymą Nr.S18-7897 dėl išskaitytų sumų aprašymo ir arešto.

Išieškotojas, nepraleisdamas antstolio nustatyto termino kreipiasi į teismą prašydamas nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų

Skolininkė A. A. nepateikė Antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 str. numato išieškotojo teisę kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). <...> tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Remiantis Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis A. A. ir S. A. susituokė 2007-04-14. Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų sutartis nėra sudaryta. Skolininkė piniginių lėšų banko sąskaitose, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Darytina išvada, kad suinteresuoto asmens S. A. gaunamas darbo užmokestis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl laikytina, kad suinteresuoto asmens S. A. gaunamas darbo užmokestis abiem sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis.

Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, teismas nustato skolininkės turto dalį, t. y. jog suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. A. priklauso 1/2 dalis areštuoto sutuoktinio S. A. darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini). Kita prašymo dalis, kuri susijusi su antstolio neareštuotu skolininkės sutuoktinio turtu, atmestina remiantis šioje nutartyje jau nurodytais motyvais, kuriais nurodyta apie būtiną sąlygą tokio pobūdžio prašymui patenkinti, t. y. konkretaus-realaus (o ne spėjamo-menamo) turto aprašymą ir areštą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 str., teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad A. A. priklauso ½ dalis areštuoto sutuoktinio S. A. darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini).

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus atskiruoju skundu.