- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-29
- Bylos Nr.
- 2S-238-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10153-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Atsakovas
- AB DnB NORD bankas
- Ieškovas
- J. V., G. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Romualdos Janovičienės.
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB DnB NORD bankas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas civilinėje byloje pagal ieškovų J. V. ir G. V. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankas dėl sutarties pripažinimo galiojančia ir įpareigojimo nutraukti išieškojimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai J. V. ir G. V. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti sutartį su atsakovu AB DnB NORD bankas galiojančia ir įpareigoti atsakovą nutraukti išieškojimą. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo procesą neginčo tvarka iš ieškovams priklausančio turto, uždrausti visiems asmenims atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus, vadovaujantis Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus civilinėje byloje Nr.I-683/2010 priimtomis nutartimis ar jų pagrindu išduotais vykdomaisiais raštais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš ieškovų J. V. ir G. V. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo hipotekos skyriaus byloje. Teismas atsižvelgė į tai, kad pardavus turtą ieškovams būtų padaryta didelė žala, priverstinai pardavus turtą iki bylos nagrinėjimo pabaigos jis gali būti perleistas dar keletą kartų, todėl būsimojo teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas AB DnB NORD bankas prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010-10-11 nutartį, spręsti klausimą iš esmės ir atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodo kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, vykdymo veiksmų sustabdymas neįtakoja galbūt ateityje teismo sprendimu tenkinto ieškovų reikalavimo, nėra realios grėsmės dėl galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo neįvykdymo arba jo vykdymo apsunkinimo. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neproporcingai pažeidžia atsakovo kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus ir išieškotojo teises, riboja atsakovo teisės numatytas Kreditavimo sutartyje. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovams suteikiama teisė nemokamai naudotis atsakovo suteiktu kreditu. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepranešus atsakovui nepagrįstai, nes nebuvo išimtinės grėsmės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo AB DnB NORD bankas, ieškovai J. V. ir G. V. prašo netenkinti pateikto atskirojo skundo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio ( atskirojo ) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies neteisingai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas. Vadovaujantis CPK 144 str. 1d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje sprendimo neįvykdymo grėsme yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, prieziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Nagrinėjamoje byloje ieškovų prašymas susijęs su kreditavimo sutartimi, jos pripažinimo galiojančia, t.y. ginčas nėra turtinis, pagal kreditavimo sutartį yra įkeistas didelės vertės nekilnojamas turtas. Tokia aplinkybė yra vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apelianto teiginiai, kad nėra realios grėsmės dėl busimojo teismo sprendimo vykdymo yra atmestini. Teisėjų kolegija daro išvada, kad įvykdžius išieškojimo procesą, turtas gali būti perleistas kitiems asmenims, todėl teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, neproporcingai pažeidė atsakovo teises yra atmestinas. Laikinosios apsaugos priemonės yra laikinojo pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis, bei visada reiškia tam tikrą suvaržymą šaliai, kurios atžvilgiu yra taikomos. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Atsakovas visada turi teisę pateikti prašymą dėl įmokėjimo reikalaujamos priteisti sumos į teismo specialiąją sąskaitą, laidavimo ar turto įkeitimo (CPK 146 str. 2d.). Bet to civilinio proceso normos numato laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo tvarką (CPK 146, 150 str.). CPK 147 str. numato teisę atsakovui kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam sukėlė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirojo skundo argumentas ,jog ieškovams yra suteikiama teisė nemokamai naudotis atsakovo suteiktu kreditu atmestinas, pirmos instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones klausimo dėl kreditavimo sutarties nesprendė.
CPK 148 str. 1d. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti ar tokia grėsmė yra ir, ar ji reali, priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas turėjo pagrindo manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą apsunkins šių priemonių taikymą arba pavers jį nebeįmanomą. Nepranešus apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimą, atsakovui suteikia teisė būti išklausytam vėliau, numatyta nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimo tvarka (CPK 151 str.)
Esant išvardintoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010-10-11 nutartį nepakeistą, priteisti iš atsakovo AB DnB NORD bankas bylinėjimosi išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 2d.)
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-11 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš AB DnB NORD bankas 8,50 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.