Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-15 · Administracinė byla Nr. I-1387-422/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-15
Bylos Nr.
I-1387-422/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00410-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
E. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr.1-1387-422/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00410-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.,37.6.; 55.1.1.;55.1.3. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 15 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

nedalyvaujant pareiškėjui E. J., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 5600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 12 d. buvo kalinamas drausmės grupės kamerose Nr. 103 ir 104, pažeidžiant reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Dėl kamerų perpildymo bei grotuotų langų jam trūko gryno oro, ventiliacija neveikė, kamerose visi rūkydavo, todėl nuolat svaigdavo galva, sutriko psichika, pradėjo save žaloti, dažnai depresuodavo, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 5600 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai atsiliepime į skundą (b.l. 32-35) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas 6 –ame nuteistųjų būryje (drausmės grupėje) kalėjo nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 12 d. Pripažino, kad pareiškėjui tam tikrais laikotarpiais nebuvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tekusi gyvenamojo ploto norma, tačiau šis pažeidimas negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 straipsnio prasme. Ploto trūkumas iš dalies buvo kompensuotas didesniu gyvenamuoju plotu, kuomet ginčo kamerose gyveno 2-3 nuteistieji. Pažymėjo, kad pareiškėjas tyčia darė režimo pažeidimus, suvokdamas, kad bus perkeltas į drausmės grupę, t.y. savo sąmoningais veiksmais siekė savo teisinės padėtis pabloginimo. Gyvenamosiose patalpose užtikrinamas vėdinimas per langus, kas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, atstovas, apie posėdį jiems pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Kybartų PN pareigūnų veiksmais laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 12 d. jį kalinant drausmės grupės kamerose, pažeidžiant gyvenamojo ploto normą bei higienos normų reikalavimus.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. viso bendro kameros ploto, todėl, skaičiuojant kameros gyvenamąjį plotą iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Atsakovo atstovo pateiktos 2017 m. balandžio 5 d. pažymos Nr. 1/8-1198 duomenys apie pareiškėjo laikymo sąlygas Kybartų PN ( b.l. 37) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas kalėjo 6 –ame nuteistųjų būryje (drausmės grupėje) kamerose Nr. 103 ir Nr. 104 . Šių kamerų plotas 16,49 kv.m., jose ginčo laikotarpiu tam tikrais periodais kalėjo 1-5 asmenys.

Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie kamerų gyvenamąją plotą, jose kalėjusių asmenų skaičių neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.

Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu reglamentuota gyvenamojo ploto norma buvo pažeista laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. sausio 15 d. ir 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjui kalint kameroje Nr. 103 ir laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 12 d., tai sudaro pagrindą atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.

Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad kameroje buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerose dėl grotuotų langų, ventiliacijos nebuvimo, nuteistųjų rūkymo trūko oro.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, laisvės atėmimo įstaigų gy­venamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Taisyklės) 13.12. ir 16.10 punktus, drausmės grupės gyvenamieji kambariai ir kameros vėdinamos per langus, išskyrus gyvenamąsias patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Atsakovo atstovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad kameros yra vėdinamos per langus (b.l. 38), šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas, todėl esant sudarytai galimybei vėdinti kameras per langus aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl nepakankamo vėdinimo, t.y. oro trūkumo, esant perpildytai kamerai. Kaip ne kartą yra pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, toks nepatogumas, kaip oro trūkumas, yra susijęs su gyvenamosios patalpos ploto trūkumu (perpildymu), todėl ši aplinkybė nevertinama kaip atskiras žalos padarymo pagrindas ir vertintinas kaip gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimo pažeidimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015).

Dėl gryno oro trūkumo dėl kameroje buvusių nuteistųjų rūkymo pažymėtina, kad Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Higienos normos HN 76:2010 14 punkte bei Higienos normos HN 134:2015 7 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Prie bylos prijungtoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad pareiškėjas yra rūkantis asmuo (b.l. 18), be to, jis nepateikė teismui jokių įrodymų, kad, esant reglamentuotam draudimui rūkyti gyvenamosiose patalpose, dėl nuteistųjų rūkymo kamerose sukeltų nepatogumų, pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis Kybartų PN pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl įvertinus aukščiau išdėstytą, spręstina, kad oro kokybė kamerose priklausė nuo pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) valinių veiksmų, todėl Kybartų PN atsakomybė šiame kontekste negalima.

Byloje esantys duomenys apie pareiškėjo sveikatą (b.l. 11-31) patvirtina, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus yra kreipęsis dėl kojos sąnario uždegimo, virškinimo sutrikimų sukelto galvos skausmo, kojos susižalojimo (į spintelės vinį) ir pan. Duomenų, kad minėti sveikatos sutrikimai būtų sąlygoti netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra, todėl, teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie galimai netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo psichinei ar fizinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimo), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. E. J. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008; administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus tai, kad pareiškėjas Kybartų PN pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą patalpose buvo laikomas 70 parų, gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana nežymiai (jam teko 3,3 kv.m.), tačiau pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą mažino kamerose buvusių baldų užimamas plotas, atsižvelgiant į tai, kad buvimą kamerose sąlygojo paties pareiškėjo valiniai veiksmais - bausmės atlikimo režimo pažeidimai, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų buvimo Kybartų PN metu būtų kreipęsis į pareigūnus, administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad jo sveikatos būklė, jam būnant Kybartų PN, būtų pablogėjusi, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 350 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti E. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė