Kauno apygardos teismo nutartis

2021-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-523-290/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-26
Bylos Nr.
1S-523-290/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31613-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis, Danutė Giačaitė, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-523-290/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31613-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Dariaus Kantaravičiaus ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. birželio 11 d. nutarimo jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kad A. G. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti paskirtą bausmę – 1 metų laisvės atėmimą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 13 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

2. Bausmės pradžia - 2020 m. spalio 13 d., o pabaiga – 2022 m. spalio 6 d. Komisijos posėdžio dieną nuteistojo neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 3 mėnesiai 26 dienos.

3. Komisija 2021 m. birželio 11 d. nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2021 m. liepos 23 d. nutartimi, nuteistojo A. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. birželio 11 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atmetė.

4. Nuteistasis A. G. skundžia šią Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog buvo karantinas ir nebuvo vykdomos pataisos namų socialinės reabilitacijos programos, todėl jam buvo neįmanoma vykdyti individualų socialinės reabilitacijos planą. Jis nerado darbo, nes nebuvo laisvų darbo vietų. Išėjęs į laisvę turėtų legalų darbą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri atitinka intensyvios priežiūros sąlygas.

4.2. Pažymima, kad jis yra skatintas, kad elgiasi pavyzdingai kitų nuteistųjų atžvilgiu, kad laisvėje turi socialinį darbuotoją, kuris jam padės reabilituotis į visuomenę ir padės reikalingomis priemonėmis.

4.3. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis gali dengti įsiskolinimus, jei pataisos įstaiga jam suteiks darbą. Be to teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal „OASys“ jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 106 balų iki 94 balų. Tai rodo, kad jis stengiasi keistis, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nurodė, kad supranta savo anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, kad padarė iš to išvadas. Šiuo metu atlikdamas bausmę dalyvauja socialinės reabilitacijos numatytose programose ir tokiu būdu mažina kriminogeninius veiksnius.

4.4. Pažymi, kad jis bendrauja su savo artimaisiais, kurie taip pat pastebi jo teigiamus pasikeitimus ir požiūrį į gyvenimą be smurto bei alkoholio vartojimo. Būdamas laisvėje jis galėtų dirbti ir įrodyti, kad jo nusikalstama rizika yra mažinama, kad jis gali būti doras Lietuvos Respublikos pilietis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo matyti, kad teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. G. yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.

7. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 94 balai (vidutinė nuo 41 iki 99 balų). Be to, ją sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius – net 49 balai, kuriuos nuteistasis likusios bausmės atlikimo metu savo kryptingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Toks didelis dinaminių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų skaičius (daugiau nei pusė) sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad A. G. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Vertinimo metu, nuteistajam nustatyti ir 4 statiniai kriminogeniniai veiksniai: 1) kriminalinė istorija (viso teistas 12 kartų); 2) pirmas teistumas jauname amžiuje (esant 16 metų); 3) smurtinio elgesio istorija esant apsvaigus nuo alkoholio; 4) nusikalstamam elgesiui būdingas teisės pažeidimų modelis. Be to, jam nustatyti net 10 dinaminių kriminogeninių veiksnių: 1) nestabili, maža darbinė patirtis, nepastovi motyvacija ieškoti bei išlaikyti darbą; 2) turi finansinių įsiskolinimų, kurių pats nedengia; 3) lėšų valdymo sunkumai, apsunkinantys galimybę integruotis visuomenėje; 4) toksiški santykiai su partnerėmis; 5) gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; 6) nusikaltimo įvykdymo metu buvo būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu; 7) nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; 8) nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; 9) nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; 10) nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiūros / apribojimų pažeidimai). Taip pat šiuo metu nuteistasis A. G. nevykdo individualaus socialinės reabilitacijos plano. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis A. G. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad šis teistumas A. G. yra nebe pirmasis, kad jis anksčiau jau teistas net 12 kartų už įvairias nusikalstamas veikas (daugiausia už smurtą artimoje aplinkoje ir šias nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Pirmasis kontaktas su policija buvo tuomet, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas - jam esant 15 metų, o pirmasis teistumas - esant 16 metų. Be to, nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurį jis pažeidė, nesilaikė probacijos nurodymų, padarė tris administracinius nusižengimus, jo atžvilgiu buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 1,93 promilės neblaivumas. Tai reiškia, kad nuteistasis nevykdo teismo paskirto įpareigojimo - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Šios aplinkybės neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

9. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje rinkdavosi neoficialius darbus, taip pat darbinė veikla nebuvo nuolatinė bei pastovi, buvo nedarbingumo laikotarpių, kurių metu asmuo neturėjo pajamų bei ryžosi nusikalsti (įvykdė vagystę). Nuteistasis paskutiniu metu buvo bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl neturėjo ir pastovių pajamų. Kalbėdamas apie turimus įsiskolinimus A. G. nurodė, jog buvo paėmęs greitųjų kreditų, taip pat nemokėjo alimentų ir turi apie 3000 eurų skolą, kas parodo, kad nuteistajam trūksta lėšų paskirstymo kompetencijos. Tikėtina, jog oficialaus darbo neturėjimas gali apsunkinti nuteistojo A. G. integraciją į visuomenę bei gali atsirasti poreikis įvykdyti finansinio pobūdžio nusikaltimą.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistojo A. G. nusikalstamas elgesys išryškėjo, kai jis laisvalaikį leisdavo kartu su partnerėmis vartodamas alkoholį, o to pasekmė - nuolatiniai konfliktai, kurių metu nuteistasis naudojo smurtą partnerių atžvilgiu. Vertinant asmens gyvenimo istoriją, stebima, jog jam būdingas nuolatinis įsitraukimas į nusikalstamą veiką: jau nuo paauglystės elgdavosi delinkventiškai (pirmas teistumas 16 m.), viso teistas 12 kartų, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ketvirtą kartą. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos ir švelnesnės baudžiamosios priemonės, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė, toliau vykdė nusikalstamas veikas, teismo pripažintas recidyvistu. Taigi daroma išvada, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su A. G. nusikalstamu elgesiu ateityje.

11. Iš socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis A. G. pripažįsta, jog būdamas laisvėje alkoholį vartoja per dažnai ir tai jo gyvenime kelia tam tikras problemas (t. y. laisvėje dažniausiai vartojo stiprų alų arba degtinę, vartojo nuolat, dažniau nei kelis kartus per savaitę bei dėl alkoholio vartojimo pasitaikydavo, kad negalėjo dirbti, neidavo į darbą, taip pat yra patyręs abstinencijos būseną). Būdamas apsvaigęs tampa konfliktiškas, nesuvaldo savo emocijų, praranda savitvardą bei smurtauja artimoje aplinkoje (prieš partneres, su kuriomis tuo metu gyvena). Nuteistojo manymu, jog tokį jo elgesį išprovokavo partnerės bei suvartotas alkoholio kiekis. Paskutinės keturios nusikalstamos veikos, už kurias šiuo metu ir atlieka bausmę, taip pat įvykdytos apsvaigus nuo alkoholio bei naudojant smurtą artimoje aplinkoje. Šiuo metu nuteistasis nurodo, jog per didelis alkoholio vartojimas jam nėra problema, tačiau pažymi, jog jis visgi susijęs su jo nusikalstamo elgesio raiška.

12. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį nustatyta, kad nuteistajam A. G. trūksta moralinės brandos, gilesnių savianalizės įgūdžių, jo vertybinė sistema nepakankamai susiformavusi. Nuteistojo emocinės gerovės ypatumai iš dalies gali būti susiję su jo nusikalstama veika, o taip pat neabejotinai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje, santykiui su aplinka bei aplinkiniais. Kalbėdamas apie nusikaltimus, nuteistasis smurtavimo artimoje aplinkoje nevertina, kaip agresyvaus elgesio bei nurodo, jog vis susiklosto tokios aplinkybės (t. y. nukentėjusios elgesys išprovokuoja jo paties smurtinį elgesį). Pastebimi menki konfliktų sprendimo įgūdžiai, žema tolerancija frustracijai, asmenybiniu aspektu, trūksta reiklumo sau, stengiasi minimalizuoti savo nusikaltimus, ieškoti pateisinančių aplinkybių. Pažymima, kad analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją pastebėta, jog net ir anksčiau dalyvaudamas tiksliniuose užsiėmimuose nuteistasis negebėjo keisti nei alkoholio vartojimo įpročių, nei savo elgesio. A. G. neturi problemų sprendimo įgūdžių, nepasimoko iš savo klaidų (už to paties pobūdžio nusikaltimus teisiamas kelintą kartą), kadangi nesupranta, jog bet kokiomis esamomis aplinkybėmis yra daugiau nei viena veiksmų eiga. Nuteistasis ne visas socialines situacijas geba interpretuoti tinkamai, taip pat stokoja empatijos nukentėjusiosios atžvilgiu bei pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu ir sėkmės tikimybe. Tai gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų.

13. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas nuteistojo A. G. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nuteistojo elgesys dar nėra pakankamas spręsti, jog jo pažanga pataisos proceso metu jau yra akivaizdi sprendžiant, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog vis dar yra ir su jo mąstymu bei elgesiu susijusių sričių, kurias būtina stiprinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog jo resocializacija pataisos įstaigoje yra pakankama ir teigiami jo elgesio ir mąstymo pokyčiai sudaro pagrindą manyti, kad jis taikius lygtinį paleidimą laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o jo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

14. Nuteistasis savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, selektyviai vertindamas vien neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti aktualias įstatymo nuostatas bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nuteistasis A. G. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu vis dar nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

15. Apygardos teismas daro išvadą, kad abejoti pirmosios instancijos teismo ir Komisijos priimtais sprendimais nuteistajam A. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl komisijos nutarimo panaikinimo, yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, o ją naikinti skundo motyvais jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. G. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Danutė GiačaitėDarius KantaravičiusJurgis Kiškis