Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas D. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 5-TE-280 „Dėl D. Ž. veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti iš atsakovo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad iki atleidimo iš tarnybos jis ėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2019 m. spalio 30 d. Pareiškėjas (kartu su kitu policijos pareigūnu) skundžiamu įsakymu buvo pripažintas savo veiksmais pažeminęs pareigūno vardą. Pareiškėjo vertinimu, jis nepažemino pareigūno vardo ir nepadarė jokio pažeidimo, todėl Įsakymas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas ir buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas paaiškino, jog kasmetinių atostogų metu 2019 m. liepos 21 d. jis kartu su tuo metu atostogavusiu kolega G. S. ir advokatu G. D. nuskrido į Tenerifę. Pareiškėjas 2019 m. liepos 22 d. advokato G. D. buvo informuotas, kad advokatui reikia apžiūrėti jo atstovaujamai įmonei nuosavybės teise priklausantį namą, kuris galbūt yra užgrobtas kitų asmenų. Visi asmenys kartu nuvyko prie to namo. Kartu su advokatu namo apžiūroje dalyvavo ir namo savininkės Ispanijos įmonės „R.SL“ direktorė K. G.. Namą galbūt buvo užgrobę nepažįstami žmonės, su kuriais bendravo advokatas G. D. ir K. G.. Nei pareiškėjas, nei jo kolega G. S. su name buvusiais asmenimis nebendravo, iš jų nieko nereikalavo ir neprašė, o atvykę Ispanijos pareigūnai nereiškė priekaištų ar pastabų nei pareiškėjui, nei kolegai. Pareiškėjas minėtame name buvo ne tarnybos metu, policininko statuso niekam neatskleidė, su kitais name buvusiais asmenimis nebendravo ir jokių reikalavimų niekam nereiškė, durų ir spynų nelaužė, tiesiog buvo patalpose ir stebėjo, kad nebūtų fiziškai užpultas jo pažįstamas advokatas, kuris tuo metu atliko savo profesines pareigas. Pareiškėjas nurodė, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdybos 2020 m. balandžio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-4 ,,Dėl Kauno apskr. VPK pareigūnų G. S. ir D. Ž. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) nustatyta, jog nebuvo gauta jokių duomenų apie pareiškėjo patekimą į vilą jėga ar piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba policijos pareigūno statusu. Išvadoje taip pat nebuvo nustatyti ir jokie kartu buvusių advokato G. D. bei „R. SL“ direktorės K. G. neteisėti veiksmai, o tai aiškiai patvirtina, jog D. Ž. neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepadarė jokių pažeidimų, nepažemino pareigūno vardo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas remiantis žiniasklaidoje pasirodžiusiais užsakomaisiais straipsniais, kuriuose buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios ir tendencingos aplinkybės. Nėra aišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo gauti K. Č., R. A. (R. A.) ir K. G. paaiškinimai, kurie pateikiami Išvadoje (žodžiu ar raštu tarnybinį patikrinimą atlikusiam pareigūnui, ar remiamasi žiniasklaidoje pasirodžiusiais perpasakotais asmenų paaiškinimais, ar galbūt Ispanijos policijai duotais paaiškinimais). Atsakovas remiasi tik subjektyviais kitų asmenų, galbūt neteisėtai užgrobusių namą (net ir užsieniečių, nekalbančių lietuviškai), paaiškinimais apie tai, kad jie 2019 m. liepos 22 d. išsigando pareiškėjo ir G. S. buvimo name, kuris teisėtai nuosavybės teise priklauso bendrovei „R. SL“. Pareiškėjas pažymėjo, jog tuo metu name buvo „R. SL“ vadovė, tačiau ji nereiškė jokių pretenzijų dėl pareiškėjo buvimo ar elgesio. Išvadoje pateikiami minėtų asmenų paaiškinimai nėra tinkamai, teisėtai ir leistinai surinkti įrodymai. Išvadoje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad D. Ž. kaip nors būtų naudojęsis savo pareigomis geriems ryšiams su advokatu gauti, nėra nustatyti jokie netinkami ar neteisėti pareiškėjo veiksmų motyvai bei tikslai, taip pat nėra jokių duomenų, kad D. Ž. (ar G. S.), 2019 m. liepos 22 d. būdami name Tenerifėje, siekė gerų ryšių su advokatu ar kokių nors kitų neteisėtų tikslų, tai yra tik tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno pateikta prielaida ar spėjimas. Pareiškėjas teigia, kad Išvadoje yra nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnis, kuriame įtvirtintas savavaldžiavimo administracinis nusižengimas, tačiau šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo padarytas nusižengimas, kadangi nei pareiškėjas, nei G. S. nėra patraukti (ar traukiami) administracinėn atsakomybėn už tokio nusižengimo padarymą, nėra ir jokių Lietuvos Respublikoje ar Ispanijoje inicijuotų procesų dėl galimo nusižengimo. Tokie teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Netinkamu pareiškėjo elgesiu iš esmės buvo pripažintas pats vykimo į Ispaniją faktas, tačiau pareiškėjas (taip pat ir jo kolega) į Ispaniją vyko atostogauti, o ne tarnybos metu. Pareiškėjui nebuvo draudžiama keliauti į užsienio šalis. Išvadoje netgi pripažinta, kad nėra duomenų, jog D. Ž. arba G. S. būtų brovęsi į namą, panaudoję jėgą, piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ar policijos pareigūno statusu. Pareiškėjas nurodo, jog Išvadoje nepagrįstai teigiama, kad, jam ir G. S. vykstant į Ispaniją, buvo siekiama užtikrinti advokato, neturinčio teisės legaliai veikti Ispanijoje, apsaugą. Toks teiginys neatitinka tikrovės. Tiek kitų Europos Sąjungos šalių advokatai turi teisę laikinai teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, tiek ir Lietuvos Respublikos advokatai turi teisę laikinai teikti teisines paslaugas kitose Europos Sąjungos šalyse, vadovaudamiesi Europos Bendrijos steigimo sutarties 50 straipsniu bei Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 63 straipsniu. Lietuvoje veiklą įregistravę advokatai taip pat gali naudotis laisvo asmenų ir darbo judėjimo Europos Sąjungos šalyse teisėmis, jiems galioja Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodeksas. Pareiškėjas teigia, kad Išvadoje nėra nurodyta, kokia konkreti veika, žeminanti pareigūno vardą, buvo padaryta ir koks teisės aktas, jo dalis buvo pažeistas. Nors Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 4 punktą ir 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, tačiau nėra įvardintos jokios konkrečios veikos, žeminančios pareigūno vardą, o nurodytos Lietuvos Respublikos policijos įstatymo bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) nuostatos yra deklaratyvios. Pareiškėjas nesuprato, kaip jis galėjo veikti, pažeisdamas pareigą saugoti profesinę garbę, kai atostogavo Ispanijoje, o ne vykdė tarnybos pareigas. Informacija, kuri buvo pateikta žiniasklaidos priemonėse, negali būti laikoma pagrindu konstatuoti, kad pareiškėjas akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromitavo. Pareiškėjo kaltės formos (nei tyčios, nei neatsargumo) nėra, o, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) formuojamą praktiką, pareigūno vardo pažeminimo sudėtį sudarantys požymiai turi būti akivaizdūs. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 27 punkto nuostata, jog dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno, kuris pažemino pareigūno vardą, gali būti priimamas tik įsakymas pripažinti pareigūną pažeminus pareigūno vardą, ir nurodė, kad Įsakyme jokios tarnybinės nuobaudos neturi ir negali būti nurodomos ar skiriamos. Tai reiškia, kad Išvadoje, kuria siūloma pripažinti iš tarnybos atleistą pareigūną pažeminus pareigūno vardą, jokios tarnybinės nuobaudos negali būti siūlomos, o toks įsakymas apskritai negali būti priimamas. Be to, pareiškėjas teigia, kad Išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, Įsakymas turėtų būti panaikintas, nes jis neatitinka individualiam administraciniam aktui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2 punkto bei 8 straipsnio 1 dalies keliamų reikalavimų.