Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant nuteistajai G. L., jos gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei, nukentėjusiajai A. Č., jos atstovei advokatei Rimai Keblienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 155 str. 1 d. ir nuteista vienerių metų laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti su A. Č. bei jos artimaisiais, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Priteista iš G. L. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. Č. naudai. A. Č. iš kaltinamo padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 155 str. 1 d., išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. G. L. pareikštas A. Č. 2000 Lt civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. nuteista už tai, kad ji 2009 metų spalio 8 d., apie 8.00 val., nukentėjusiajai A. Č. lydint sūnų A. į vaikų darželį, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, laiptinėje apšaukė A. Č. necenzūriniais žodžiais ir nebūtais dalykais, po to sekdama A. Č. bei jos sūnui A. iš paskos bei girdint kaimynams, koliojo A. Č. kieme, o po to tęsdama savo veiksmus nusekė iš paskos iki vaikų darželio „R.“, sakydama, kad susidoros, praneš darželio direktorei, kad A. Č. netinkamai auklėja vaiką, kad jos šeima asociali, tuo viešai įžeidė A. Č..

Toje pačioje byloje A. Č. buvo kaltinama tuo, kad ji 2009 m. spalio 8 d., apie 8.00 val. prie vaikų darželio „R.“ išplūdo G. L. necenzūriniais žodžiais, vadino ruske, bedante, grasino, kad jos vyras sumuš G. L., t. y. buvo kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 1 d. padarymu.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistosios ir jos gynėjos, prašiusių skundą patenkinti, nukentėjusiosios, jos atstovės, prašiusių skundą atmesti ir priteisti atstovavimo išlaidas valstybei, sprendžia kad apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, G. L. kaltė padarius LR BK 155 str. 1d., numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais bei ištirtais įrodymais, jų visuma. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –LR BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistosios kaltė padarius LR BK 155 str. 1d. numatytą nusikaltimą įrodyta baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Už LR BK 155 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimo, baudžiamosios teisės prasme, būtinasis objektyvusis požymis - užgaulumas, jei asmuo tai suvokia, kaip savo paties įžeidimą. Užgaulumas suprantamas, kaip veiksmai ar jų vertinimas akivaizdžiai prieštaraujantis įprastom elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Nors nuteistoji G. L. apeliaciniu skundu ir neigia padariusi šią nusikalstamą veiką, jos kaltė viešai įžeidus A. Č. įrodyta nukentėjusiosios A. Č., liudytojų N. B., S. K., M. B. duotais parodymai, kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktas tarp kaimynių A. Č. ir G. L. (A. Č. gyvena vienu aukštu aukščiau, virš G. L. buto), kilo dar 2007 m. dėl A. Č. mažamečio sūnaus, kuris, pasak G. L., namuose triukšmauja, trypia jai virš galvos, kad jos bute net lubos byra. G. L. teigimu, dėl tokio keliamo triukšmo ji negali normaliai gyventi, pailsėti, jai skauda galva, pablogėjo sveikata. A. Č. parodė, kad augina du vaikus, kuriuos drausmina kiek gali. Dar 2007 m. G. L. pradėjo prie jos priekabiauti, kad ji ramintu savo sūnų, kad netinkamai jį auklėja, kad su vyru girtauja. A. Č. teigimu, G. L. ją susitikdavusi išplūsdavo necenzūriniais žodžiais, visaip išvadindavo, įžeidinėdavo, kad ji yra alkoholikė, jos šeima yra asociali, kad ji rausiasi konteineriuose. Nukentėjusiosios teigimu, jos šeima normali, nei ji, nei vyras negirtauja, todėl savo šeimos nelaiko asocialia, o tokie pasakyti žodžiai ją žeidžia. G. L. ne tik ją užgaulioja, bet ir jos kieme žaidžiančius vaikus auklėja pakeltu tonu. Vaikai yra traumuojami girdėdami apie jų šeimą skleidžiamą šmeižtą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Č. dėl G. L. tokio elgesio du kartus kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK. Abu kartus A. Č. buvo pasiūlyta tokius konfliktus su kaimyne spręsti civiline tvarka teisme. A. Č. į teismą privataus kaltinimo tvarka kreipėsi dėl to, kad 2009 m. spalio mėn. 8 d. apie 8 val. jai į vaikų darželį lydint sūnų A., G. L., girdint kaimynams, laiptinėje ją išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais ir nebūtais dalykais, po to ją sekdama iki darželio toliau koliojo bei sakė, kad su ja susidoros, praneš darželio direktorei, jog netinkamai auklėja vaiką, taip pat ir vaikų teisių apsaugai, kad jos šeima yra asociali. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Č. į teismo siūlymą susitaikyti, jau buvo nusprendusi tai padaryti. Tačiau teisme buvo gautas G. L. priešpriešinis skundas, kuriuo ji kaltino A. Č. 2009-10-08 apie 8 val. ją prie vaikų darželio išplūdus visokiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjus, išvadinus bedante, grasinus, kad jos vyras D. Č. ją sumuš. A. Č. 2010-03-29 taikinamajame posėdyje parodė, kad G. L. skunde nurodytų veiksmų ji nepadarė, o jos skunde nurodyti liudytojai J. S. ir M. J. yra fiktyvūs, nes jų įvykio vietoje nebuvo. A. Č. teigimu, G. L. ir toliau ją sutikusi įžeidinėja bei teršia jos moralę sakydama, kad ji „sugrauš 2000 vyriškų lytinių organų“, kad „privers ją iš to buto išsikraustyti, nes jos vieta parke ant suoliuko“ bei, kad gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, girtauja. Teismas, siekdamas išsiaiškinti iš esmės skirtingas A. Č. bei G. L. pateikiamas 2009-10-08 įvykio versijas, apklausė daug jų nurodytų liudytojų ir išvadas grindė gretindamas parodymus tarpusavyje, taip pat ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus.

Iš G. L. parodymų teisme matyti, kad 2009 m. spalio 8 d., prieš 8 val. ji ėjo su draugu J. S. iš jo buto Tulpių gatvėje, į savo butą Parko gatvėje. Prie vaikų darželio vartų susitiko draugę M. J.. Tuo metu pamatė kaimynę A. Č. nešančią vaiką į darželį, kuriai pasakė, kad ji auklėtų bei drausmintų savo sūnų A., kad šis namuose nekeltu triukšmo. Tuomet A. Č. pradėjo ją kolioti, vadinti „ruske, bedante“, nors tokia nėra, sakė „čiulpk man“. Tai ją labai įžeidė. Viską girdėjo M. J., kuri dar paklausė „kas ji tokia“. Jai pasakė, kad tai virš jos gyvenanti kaimynė, kuri jai trypia, todėl negali daryti remonto, liepia sudrausminti vaiką. A. Č. pati ji niekaip nevadinusi. A. Č. pasakė, kad už jos tokius žodžius kreipsis į teismą, o A. Č. jai atsakė, kad ji jau kreipėsi į teismą. Nuteistosios teigimu, kaimynai kalba, kad A. Č. paduodama į teismus skundus, iš to gyvena. Jos vaikams ji duoda pyrago, nes jie alkani. A. Č. duoda vaikams butelius nunešti priduoti, kad jie nusipirktų ledų, kas jos manymu, yra gėda taip daryti. G. L. parodė, kad sveikinasi tik su tais kaimynais, kurie jai patinka. Liudytoja M. J. teisme parodė, jog datos nepamena, ėjo iš Parko (duomenys neskelbtini) namo, kur prižiūri neįgalų senelį, į savo namus, esančius Geležinkelio gatvėje. Labai skubėjo, nes namuose buvo palikta nepilnametė dukra. Prie darželio susitiko G. L., kuri ėjo su vyriškiu. Kurį laiką paėjo kartu, nes buvo su G. L. seniai nesimačiusios ir pasukusi per parką, nuskubėjo namo. Paėjusi apie 100 metrų, išgirdo žodžius „ruskė“. Buvo prieblanda, nieko nematė, girdėjo tik moteriškus balsus. Ji paklausė „G., ar tu girdi?”, po to su G. pasimosikavo rankomis ir nuėjo toliau. Negali pasakyt, kas ką keikė, balsų neatskyrė. Lyg buvo šuniukas, tiksliai neprisimena. J. S. teisme parodė, kad su G. L. ėjo iš jo namų, esančių Tulpių gatvėje į G. butą, esantį Parko gatvėje. Prie parduotuvės „V.“ susitiko G. L. draugę M.. Jie visi trys ėjo per darželio kiemą, nes taip buvo arčiau nueiti iki Parko g. (duomenys neskelbtini) namo. Negali pasakyti, iš kur atsirado A. Č., gal vaiką vedė į daželį. Ji G. L. išvadino „mente, ruske“, sakė „užmušiu“. Viską girdėjo M.. G. L. A. Č. nieko nesakė, tik jis sakė, kad „nutilk vieną sykį, ko čia puoli“. M. nuėjo toliau, gal į parduotuvės „N.“ pusę. Apeliacinės instancijos teisme J. S. parodė, kad tuo metu, kaip A. Č. visokiais žodžiais išvadino A. L., M. J. nuo jų jau buvo nuėjusi apie 100-150 m., tačiau apylinkės teisme ji sakė, kad girdėjo triukšmą. A. Č. ir jį iškoliojo, sakė „eik tu nachui ir tave užmušiu“. Kaip matyti, G. L., J. S. ir M. J. parodymai dėl įvykio aplinkybių matymo bei girdėjimo tarpusavyje nesutampa. Be to, J. S. parodymai apeliacinės instancijos teisme, prieštarauja jo paties parodymams, duotiems apylinkės teisme, kur jis nurodė, kad A. Č. G. L. visaip išvadino prie M. J., o apeliacinės instancijos teisme teigia, kad M. tuo metu nuo jų jau buvo nutolusi apie 100-150 m. G. L., J. S. ir M. J. parodymai nesutampa ir dėl jų susitiko vietos bei ėjimo krypties. G. L. su M. J. tvirtino susitikusios prie darželio, kai tuo tarpu, J. S. teigimu, jis su G. L. M. sutiko prie parduotuvės „V.“. G. L. ir J. S. sakė ėję iš Tulpių g. į G. L. namus, esančius Parko g. (duomenys neskelbtini). M. J. parodė ėjusi iš Parko g. (duomenys neskelbtini) namo į savo namus, esančius Geležinkelio gatvėje. Iš byloje esančio internetinio tinklalapio „maps. Lt“ matyti, kad Geležinkelio gatvė yra į rytus nuo Parko gatvės. J. S. tvirtino, kad jie visi trys ėjo per darželio kiemą, nes taip jiems buvo arčiau eiti iki G. L. namų – Parko g. (duomenys neskelbtini) namo, o jiems išsiskyrus, M. lyg tai nuėjo į parduotuvės „N.“ pusę, kas žiūrint iš byloje esančio internetinio tinklalapio „maps. Lt“ schemos, tai būtų į priešingą nei nurodė M. J. ėjusi, pusę. Be to, jei M. J. nurodė ėjusi nuo Parko g. (duomenys neskelbtini) namo, o pagal J. S. parodymus, kad jiems išsiskyrus ji nuėjo lygtai į parduotuvės „N.“ pusę, tai būtų, jog M. J. grįžo atgal į tą pusę, iš kurios ir atėjo. M. J. tokių aplinkybių nenurodė, priešingai, ji nurodė labai skubėjusi namo pas nepilnametę dukrą. Todėl teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad G. L., J. S. ir M. J. negalėjo eiti kartu ta pačia kryptimi. Teismas įvertino ir tai, kad 2009-10-16 paaiškinime policijos pareigūnams G. L. tvirtino, kad kaip ją 2009-10-08 A. Č. iškoliojo necenzūriniais žodžiais, niekas iš pašalinių asmenų tai nematė ir negirdėjo (b. l. 11), o jau priešpriešiniame skunde nurodė kaip tai mačiusius ir girdėjusius J. S. ir A. J.. Nors teisme G. L. tvirtino, kad J. S. yra tik jos draugas, teismui paprašius J. S. pateikti asmens tapatybės dokumentą, jį iš savo rankinės išėmusį pateikė G. L., kas rodo, jog tarp jų yra pakankamai artimi santykiai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas pagrįstai atmetė liudytojų M. J. ir J. S. parodymus, nes jie ne tik esminėse detalėse nesutampa tarpusavyje, bet dalyje nesutampa ir su G. L. parodymais, o J. S. apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai prieštarauja ir jo paties apylinkės teisme duotiems parodymams.

Tuo tarpu aukščiau jau paminėtus nukentėjusiosios A. Č. parodymus visiškai patvirtino liudytojai N. B., S. K., M. B.. N. B. parodė, kad 2009-10-08 ryte laiptinėje išgirdęs triukšmą, išėjo pasižiūrėti. A. Č. vedė vaiką į darželį, o G. L. jai buvo pastojusi kelią, rėkė, kad ji neauklėja vaiko, koliojo ją necenzūriniais žodžiais vadindama „kurva, prostitute, vafliste“. Viskas vyko 4- ame aukšte, o po to pro langą matė, kaip G. L. A. Č. nusekė iki darželio. A. Č. G. L. nekoliojo, bet kažką tai atsikirtinėjo. Jis joms nieko nesakė. Anksčiau G. L. buvo iškoliojusi ir jo mamą M. B.. Liudytoja M. B. teisme parodė, kad 2009-10-08 prieš 8 val. ruošėsi išeiti iš namų. Laiptinėje išgirdo triukšmą. Pravėrė buto duris ir puikiai girdėjo, kaip G. L. negražiais žodžiais rėkė ant A. Č.. Girdėjo, kaip A. Č. gindamasi G. L. sakė, kad ji ne valkata, ne konteinerių rausėja. Pro langą matė, kaip A. Č. vedė vaiką į darželį, o G. L. ėjo jai iš paskos. Tai girdėjo ir jos sūnus N. B.. Pastarosios liudytojos teigimu, G. L. nei su vienu kaimynu nesutaria. Pati ją sutikusi gatvėje visada pereina į kitą pusę. Tuo tarpu, A. Č. yra tvarkinga moteris, niekada nematė bei negirdėjo, kad ji su vyru girtautų, triukšmautų. M. B. taip pat parodė, kad jai 2010-06-30 teisme lipant į trečią aukštą, G. L. prie A. Č. advokatės ir J. S. jai pasakė „kur tu buvai visus 3 metus, tik dabar išlindai, invalidę mat atsivedė, draugę“, tuo labai ją įžeisdama. Ji iš tiesų yra pirmos grupės invalidė. Tą girdėjo teismo darbuotoja iš 300 a kabineto, kuri sudrausmino G. L.. Liudytoja S. K. teisme parodė, kad pernai spalio mėnesį A. Č. atėjusi pas ją pasakė, kad G. L. ją užpuolė, visaip koliojo. A. Č. apie tai pranešė policijai, o kaip jie atvažiavo, pakvietė ir ją. Kaimynai iš 3 ir 4 aukšto skundėsi, kad G. L. ir juos kolioja, tačiau atsisakė liudyti, nes bijo G. L.. Ji kaip namo pirmininkė, kad G. L. skundžiasi kaimynai, parašė pareiškimą. G. L. atėjo pas ją į darbą ir ją gąsdino „tu nesikiš, aš kalėjime dirbau“. S. K. teigimu, su A. Č. kaimynai sugyvena gerai, negirdėjo, kad ji girtautų. Kad paminėti liudytojai sako tiesą, matyti ir iš G. L. elgesio teisiamojo posėdžio metu, kuomet S. K. teisme pradėjus duoti parodymus, G. L. ėmė ant jos šaukti, kodėl ji meluoja, kodėl duoda parodymus ne už ją, o už A. Č.. Dėl tokio elgesio G. L. teismo buvo įspėta, tą pažymint protokole (b. l. 81 ). Vertinant įvykį visų duomenų kontekste, tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų N. B., S. K., M. B. parodymai dėl esminių aplinkybių tarpusavyje neprieštarauja ir vieni kitus papildo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. L. neigdama savo kaltę ir iš esmės pateikdama kitokias įvykio faktines aplinkybes, kurios prieštarauja teismo ištirtiems A. Č. bei liudytojų N. B., S. K. ir M. B. parodymams, bando išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra visiškai pagrįsta ir neabejotina. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad G. L. viešai, girdint pašaliniams žmonėms, užgauliai pažemino A. Č..

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistosios G. L. priteisti 80 Lt atstovavimo išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.