Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-558-383-2013

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00355-2012-3

2013 m. spalio 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Vaidui Paltanavičiui, Jonui Vitkauskui, išteisintajam K. U., gynėjai advokatei Alvydai R. Medišauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. U. kaltintas tuo, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y., jog 2012 m. spalio 23 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-ojo būrio koridoriuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytoms aplinkybėmis, savo reikmėms, K. U. neteisėtai įgijo į popierinę skiautę suvyniotus 5 paketėlius su narkotinėmis medžiagomis – heroinu, kurio masė 0,0553 g ir šias narkotines medžiagas laikė už dešinės kojos dėvimos kojinės, kol 2012 m. spalio 23 d., apie 14.20 val., patikrinimo metu jas surado (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai. K. U. buvo kaltinamas šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras (toliau – Prokuroras) skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti K. U. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą bausmę, remiantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrinti su Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, bausmes visiškai sudedant. Prokuroras nurodo, kad vertindamas įrodymus teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio reikalavimus, kadangi teisingais ir neabejotinais laikė kaltinamojo parodymus, jog pastarasis „manė, kad įgyja telefonų SIM korteles ir kad, jei būtų užrašyta, kad heroinas, būtų neėmęs“, ir nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų parodymus bei visą nusikalstamos veikos padarymo eigą. Prokuroro teigimu, šiuo atveju nustatyti visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio l dalyje, požymiai. Teisminio nagrinėjimo metu objektyviai nustatyta, jog K. U. laikė prie savęs, paslėpęs už, ant dešinės kojos dėvimos, kojinės, penkis paketėlius su narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė 0,0553 g. Šias aplinkybes, prokuroro teigimu, neabejotinai patvirtina: paties K. U. parodymai, liudytojo R. V. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas bei Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad penkiuose lankstinukuose esantys milteliai yra narkotinė medžiaga yra heroinas. Išteisinamasis nuosprendis iš esmės priimtas konstatavus, jog nėra duomenų, pagrindžiančių subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę, kuri pasireiškia tik tiesiogine tyčia.

Prokuroras nurodo, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, subjektyvieji požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais požymiais ir kaltės turinys, veikos tikslai atskleidžiami ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Nagrinėjamu atveju, faktinės aplinkybės, rodančios, kad K. U. bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės, yra: kaltinamojo K. U. veiksmai patikrinimo metu – nepasiėmimas ženklo, siekiant būti sugrąžintam į gyvenamąsias patalpas, siekimas išvengti pakartotinio patikrinimo, pareiškiant, kad jau tikrintas, narkotinės medžiagos slėpimas bei veiksmai po slepiamų medžiagų aptikimo – nenoras parodyti medžiagas, jaudinimasis bei išsakyti pareigūnams žodžiai „turiu 12 metų ir dar pridės metus‘; liudytojo Z. J. parodymai, kad dalyvavo darant kratą Marijampolės pataisos namuose ir tikrino išeinančius nuteistuosius. Jis patikrino kaltinamąjį ir pats kaltinamasis nurodė, kad neturi ženklo, ir jam reikia grįžti ir jis pastarajam tokį leidimą davė. Be to, pastebėjo, kad kaltinamasis gyvenamosiose patalpose užtruko apie 5 min, tuo laikotarpiu patikrino du asmenis; liudytojo R. V. parodymai, kad jam kaip pareigūnui žinoma nuteistųjų naudojama taktika, po patikrinimo bet kokiu pagrindu grįžti į gyvenamąsias patalpas, tam kad pasiimti draudžiamus pataisos įstaigoje daiktus ir tokiu būdu bandant išvengti pakartotinio patikrinimo, išsaugant draudžiamus turėti daiktus. Todėl nuteistajam grįžus su ženklu, įtardamas, kad pastarasis gali turėti draudžiamų daiktų, pastarąjį apieškojo metalo detektoriumi. Detektorius rodė, kad prie kojos gali būti draudžiamų daiktų, ir jis pareikalavo nusiauti batą ir parodyti kas yra kojinėje. Nurodo, jog nuteistasis jaudinosi, vengė išversti kojinę, sakė nežinantis kas ten yra, tačiau išvertus kojinę iškrito paketėliai. Iš bendrų požymių sprendžia, kad paketėliai buvo skubom suvynioti ir jam nekilo abejonių, kad nuteistasis žinojo, jog paketėliuose yra narkotinės medžiagos.

Prokuroro teigimu, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (BPK 301 straipsnio 1 dalis) patvirtina išvadą, kad kaltinamasis, praeityje teistas ir šiuo metu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jau būdamas baustas už draudžiamų daiktų turėjimą, sąmoningai siekdamas būti sugražintas į gyvenamąsias patalpas, nepasiėmė nuteistojo ženklo, grįžęs į patalpas, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo narkotinės medžiagos, kurią suvyniotą į tualetinio popieriaus skiautę, slėpdamas už kojinės, siekė išsaugoti (nuslėpti nuo pareigūnų) išnešdamas iš gyvenamųjų patalpų ir tikėdamasis, jog nebus pakartotinai tikrinamas, pasisakė, jog jau yra tikrintas. Prokuroras nurodo, jog nekelia abejonių, kad kaltinamasis bent bendrais bruožais suvokė, kad slepia (laiko) narkotines medžiagas ir aplinkybės, kad paketėliai supakuoti paskubomis, kad kaltinamasis gyvenamosiose patalpose praleido apie 5 min laiko (pareigūnas tuo laikotarpiu patikrino du asmenis) bei paties kaltinamojo parodymai dėl momento, kurio metu suprato, kad disponuoja narkotinėmis medžiagomis: „iškritus paketėliui iš kojinės ir išsilanksčius“ rodo, jog kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir siekė taip veikti.

Prokuroro vertinimu, teisminio nagrinėjimo metu nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio l dalyje, požymiai leidžiantys pagrįstai vertinti K. U. veiksmus, kaip nusikalstamus, todėl K. U. pripažintinas kaltu pagal BK 259 straipsnio l dalį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti.

Išteisintasis ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apylinkės teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais.

Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog kaltinimas nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių faktą, jog kaltinamasis įgijo į popierinę skiautę suvyniotus penkis paketėlius su narkotinėmis medžiagomis – heroinu. Apylinkės teismas patikėjo kaltinamojo versija, kad jis nežinojo, kad popieriaus skiautėje yra narkotikai, o manė kad tai mobilaus telefono kortelė. Teismas nurodė, jog visos abejonės yra vertintinos kaltinamojo naudai, todėl jis išteisintinas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog K. U. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neįrodyta, ir pažymi, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog K. U. neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y., jog (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai už ant dešinės kojos dėvimos kojinės savo reikmėms laikė į popierinę skiautę suvyniotus 5 paketėlius su narkotinėmis medžiagomis – heroinu, kurių masė 0,0553 g, kol 2012 m. spalio 23 d., apie 14.20 val., patikrinimo metu jas surado (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai. Tokiais veiksmais K. U. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 259 str. 1d.

Kaltinamasis K. U. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2012-10-23, apie 14.00 val., pataisos namų pareigūnai (duomenys neskelbtini)-ojo būrio gyvenamosiose patalpose darė kratą ir liepė visiems nuteistiesiems išeiti į kiemą. Leisdamasis laiptais, ant žemės pamatė gulintį paketėlį. Pagalvojęs, jog paketėlyje gali būti telefono SIM kortelės, jį paėmė ir įsidėjo į kojinę. Pareigūnams pataisos namų kieme su metalo detektoriumi tikrinant jo drabužius, detektorius supypsėjo. Tuomet pareigūnas liepė jam nusiauti kojinę ir rado paketėlį. Vidaus tyrimų skyriuje, jo akivaizdoje, pareigūnams išardžius paketėlį buvo rasti penki lankstinukai su galimai narkotinėmis medžiagomis. Tik tada, pamatęs paketėlius, pagalvojo, jog juose gali būti narkotinės medžiagos. Kam galėjo priklausyti lankstinukai su juose esančiomis medžiagomis, nežino. Jis pats narkotinių medžiagų nevartoja. Tyčios neteisėtai įgyti narkotines medžiagas, neturėjo. Manė, jog įgyja telefonų SIM korteles.

Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje K. U. parodė, kad vaikščiojo lokaliniame sektoriuje ir neturėjo ženklo. Jam pasakė, kad juos ves į stadioną, jis prie savo asmeninių daiktų nesilietė. Lipdamas žemyn, pamatė paketą ir įsikišo jį į kojinę, pagalvojo, kad ten kortelės. Kai pamatė, kad ten lankstinukai, suprato, kad tai narkotikai. Jei būtų žinojęs, būtų paketą išmetęs.

Liudytojas R. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pataisos namuose Apsaugos ir priežiūros skyriuje vyr. prižiūrėtoju. 2012-10-23, apie 14.10 val., Pataisos namų operatyvinė reagavimo grupė (duomenys neskelbtini) būryje atliko kratas, kurių metu vieni pareigūnai tikrina iš patalpų išeinančius nuteistuosius, kiti daro kratą patalpose. Tikrinant metalo detektoriumi iš patalpos išeinantį (duomenys neskelbtini)-ojo būrio nuteistąjį K. U., kojoje prie pėdos, suveikė metalo detektorius, todėl liepė nusiauti batą bei nusimauti kojinę. Nuteistasis sakė nežinantis, kodėl suveikė metalo detektorius, nenorėjo išversti kojinės. Išvertus kojinę, iškrito suvynioti į tualetinį popierių penki metalizuoto popieriaus paketėliai. Įtariant, jog tai gali būti narkotinės medžiagos, K. U. buvo sulaikytas ir perduotas vidaus tyrimų skyriaus pareigūnams. Nuteistieji, būdami patikrinti, bando įsinešti neleistinus daiktus, todėl pasako, kad jau yra tikrinti.

Liudytojas Z. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pataisos namuose Apsaugos ir priežiūros skyriuje. 2012-10-23 pataisos namuose buvo atliekamos neplaninės kratos. Jis atliko nuteistajam K. U. dalinę kratą, po ko pastarasis grįžo į gyvenamąsias patalpas pasiimti vardinio ženklo. Nuteistajam išėjus iš gyvenamųjų patalpų, dalinę kratą greta atliko kitas pareigūnas. Girdėjo, jog suveikė metalo detektoriaus signalas.

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, radus pas nuteistąjį K. U. penkis paketėlius, kaip įtariama, su narkotine medžiaga (b. l. 2).

2012-10-23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini)-ojo būrio kiemas, esantis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas K. U., kaip įtariama, su narkotine medžiaga (b. l. 7-10).

2012-10-23 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta tualetinio popieriaus skiautė, kurioje buvo 5 lankstinukai su narkotine medžiaga – 0,0553 g heroino (b. l. 11-13).

2013-01-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tirti pateiktuose penkiuose lankstinukuose (pakuotės Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys milteliai yra narkotinės medžiagos heroino (diacetilmorfino) milteliai. Šių heroino (diacetilmorfino) miltelių svoris yra 0,1477 g, juose yra 0,0553 g (37,5%) gryno heroino (diacetilmorfino) (b. 1. 20-21).

Apsvaigimo nustatymo aktu nustatyta, jog K. U. 2012-10-24, 9.05 val. rastas apsvaigęs. Testo duomenimis, įtariamas vartojęs marihuaną (b. l. 39).

Dėl apsvaigimo nustatymo kaltinamasis K. U. paaiškino, jog jis nebuvo vartojęs jokių narkotinių medžiagų nei iki sulaikymo, nei po jo. Kai 2012-10-23, apie 14 val. buvo sulaikytas, kaip įtariama, su narkotinėmis medžiagomis, jis buvo patalpintas į baudos izoliatorių, kuriame buvo vienas iki 2012-10-24, 9 val. atliekamos apžiūros. Jis sutiko su Z. J. surašytu apsvaigimo nustatymo aktu, nes nebuvo prasmės prieštarauti, tačiau teisme tikino, jog narkotinių medžiagų bausmės atlikimo metu nevartojo.

Apeliacinės instancijos teismas kaltinamojo paaiškinimus dėl rastų pas jį narkotikų vertina kaip gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo versiją, kad jis nežinojo kad tai narkotikai, paneigia paties kaltinamojo elgesys, bei veiksmai su narkotikų paketėliu. Kaltinamasis turėdamas pas save paslėptą paketėlį suponuoja išvadą, kad kaltinamasis suprato, kad disponuoja draudžiamais daiktais, ir taip pat suprato, kad prisiima visą atsakomybę už pas save slepiamo paketėlio turinį. Paketėlio turinys objektyviai patvirtina nusikalstamos veikos sudėtį.

Apeliacinės instancijos teismas, teismo posėdyje apklausęs išteisintąjį bei ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad K. U. kaltė dėl narkotinių medžiagų – heroino, laikymo neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, tai yra dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo, yra įrodyta byloje esančiais duomenimis. Tuo tarpu iš kaltinimo, kaip nepasitvirtinusi, šalintina aplinkybė, kad K. U. 2012 m. spalio 23 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-ojo būrio koridoriuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytoms aplinkybėmis, savo reikmėms, neteisėtai įgijo į popierinę skiautę suvyniotus 5 paketėlius su narkotinėmis medžiagomis – heroinu, kurio masė 0,0553 g.

Pažymėtina, jog BK 259 straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios veikos, tai yra, neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Bent vienos iš šių alternatyvių veikų padarymas sudaro BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę. K. U. kaltinamajame akte buvo inkriminuotos dvi veikos – tai narkotinių medžiagų įgijimas ir laikymas, tačiau apylinkės teismas dėl kaltinimo narkotinių medžiagų laikymu visiškai nepasisakė, konstatuodamas, jog nėra pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis žinojo ir suprato radęs paketėlį su narkotinėmis medžiagomis. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada iš dalies sutiktina, kadangi byloje esantys duomenys nepatvirtina narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių. Pats kaltinamasis nurodė paketėlį su narkotinėmis medžiagomis radęs koridoriuje, tačiau iš kratą atlikusių pareigūnų parodymų matyti, kad nuteistasis pats pasakė, jog neturi ženklo, ir buvo grąžintas į gyvenamąsias patalpas, o grįžęs į stadioną buvo patikrintas pakartotinai ir tik tada jo kojinėje aptiktos narkotinės medžiagos. Liudytojo R. V. parodymais, nuteistieji, būdami patikrinti, siekia grįžti į gyvenamąsias patalpas tam, kad pasiimtų draudžiamus daiktus, ir vengia pakartotinio patikrinimo, taip bandydami išsaugoti draudžiamus daiktus, todėl tikėtina, jog K. U. narkotinių medžiagų kaltinime nurodytu laiku neįgijo, o tiesiog pasiėmė laikomas gyvenamosiose patalpose ir siekė jas išsaugoti. Byloje nesant kitų įrodymų, patvirtinančių narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Tuo tarpu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog K. U. laikė paketėlį prie savęs suvokdamas, jog laiko narkotines medžiagas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia. Šią aplinkybę patvirtina paties K. U. veiksmai patikrinimo metu – ženklo nepasiėmimas, siekiant sugrįžti į gyvenamąsias patalpas, pakartotinio patikrinimo vengimas, paketėlio su narkotinėmis medžiagomis slėpimas kojinėje; liudytojų Z. J. ir R. V. parodymai, iš kurių matyti, kad K. U. pats nurodė neturintis ženklo ir paprašė leidimo grįžti į gyvenamąsias patalpas, ten užtruko apie 5 minutes, grįžęs jaudinosi, o suveikus metalo detektoriui vengė išversti kojinę; byloje esantys rašytiniai įrodymai – daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad tualetinio popieriaus skiautėje rasti penki lankstinukai su narkotine medžiaga, specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad paketėlyje rasta medžiaga – heroinas. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, teisėjų kolegijos vertinimu, iš dalies K. U. kaltę patvirtina ir tai, kad 2012-10-24 apsvaigimo nustatymo akte užfiksuota, jog K. U. atlikto testo rezultatai buvo teigiami marihuanai, ir K. U. su šiais rezultatais sutiko. Ši aplinkybė patvirtina, jog K. U. vartojo narkotines medžiagas, todėl ir heroiną laikė savo reikmėms. Tuo tarpu K. U. versija, jog paketėlį jis rado koridoriuje ir įsidėjo jį į kojinę, manydamas, jog tai – telefono SIM kortelės, vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės, kadangi ją paneigia byloje esantys įrodymai.

Pažymėtina, jog BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, nepasisakė dėl dalies kaltinimo ir neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Dėl šių aplinkybių skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais.

Skiriant bausmę K. U., teisėjų kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. K. U. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nusikaltimas padarytas atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl K. U. skirtina artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

K. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinai pridedant prie Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013m. spalio 3d.

Daiktinius įrodymus – tualetinio popieriaus skiautę, 5 vnt. lankstinukų ir narkotinę medžiagą – heroiną, kurio masė yra 0,1268 g, saugomus (duomenys neskelbtini)pataisos namuose, Vidaus tyrimų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.