Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. D. firmos „Ailina“ ir Pauliaus J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams L. D. firmai „Ailina“ ir Pauliui J. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Marked“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. preliminarų teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį patenkino. Teismas priteisė iš atsakovės L. D. firmos „Ailina“ ieškovei 838,60 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (838,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš atsakovo Pauliaus J. D. 4 846,18 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 846,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73,87 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš atsakovės L. D. firmos „Ailina“ 10,49 Eur, iš atsakovo Pauliaus J. D. 59,41 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Kauno apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 23 d. gautas atsakovų apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. galutinio sprendimo, kuriame teismo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė atsakovams 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.Teismas nurodė, kad atsakovų pateiktas apeliacinis skundas neatitinka civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 306 straipsnio reikalavimų. CPK 306 straipsnio 3 dalis numato, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Atsakovų pateiktą apeliacinį skundą pasirašė atsakovų L. D. ir Pauliaus J. D. atstovė advokatė R. U.. Teismui turi būti pateiktas apeliacinis skundas, surašytas tiek apeliacinį skundą paduodančių asmenų, tiek advokato, t.y. skundas turi būti pasirašytas jį paduodančio asmens ir skundą surašiusio asmens.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde atsakovai (toliau – apeliantai) prašo panaikinti nutartį ir klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo perduoti teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Byloje su prieštaravimu dėl preliminaraus teismo sprendimo pateiktos atstovavimo sutartys, kuriose nurodyta, kad advokatei R. U. pavedama atstovauti apeliantams su visomis CPK suteiktomis teisėmis civilinėje byloje dėl skolos priteisimo už šilumą Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme. Apeliacinis skundas pasirašytas apeliantų atstovės, kuri veikė būtent atsakovų vardu. Jokia procesinė norma nenumato draudimo atstovui pasirašyti apeliacinį skundą, toks draudimas gali būti numatytas tik atstovavimo sutartyje. CPK 59 straipsnis nustato, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis nurodytas įgaliojime. Todėl sutinkamai su CK 6.756 straipsniu ir CPK 59 straipsniu apeliantų atstovė, kaip matyti iš pasirašyto apeliacinio skundo, veikė apeliantų atsakovų L. D. firmos „Ailina“ ir Pauliaus J. D. vardu, jai suteiktų įgalinimų ribose. Teismas, taikydamas CPK 306 straipsnį, privalėjo šią normą taikyti sistemiškai su kitomis teisės normomis, reglamentuojančiomis atstovavimą, CK 6.756 straipsnio 1 dalimi bei CPK 59 straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.Advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi arba jos išrašu (CPK 57 straipsnio 3 dalis). Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad apeliantai L. D. firma „Ailina“ ir Paulius J. D. 2016 m. balandžio 5 d. su advokate R. U. sudarė atstovavimo sutartis (t.1, b. l. 64–65), kuriomis advokatei kaip apeliantų atstovei buvo pavesta atstovauti apeliantus su visomis CPK numatytomis teisėmis civilinėje byloje dėl skolos už šilumą priteisimo Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme. Taigi, galima daryti išvadą, jog apeliantai su advokate sudarė atstovavimo sutartį, atitinkančią CPK 57 straipsnio 3 dalies nuostatas. Galiojantis atstovavimo instituto teisinis reglamentavimas ne tik nenumato procesinės pareigos pasirašyti apeliacinį skundą per atstovą draudimo, bet ir įtvirtina nuostatą (kuri išliko ir po CPK 2017 m. liepos 1 d. pakeitimų), kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus <...> ir, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje <...> (CPK 51 straipsnio 1 ir 2 dalys). Aptartų normų sisteminis aiškinimas akivaizdžiai patvirtina, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama taip, kad tik asmeniškai atliktas apeliacinio skundo pasirašymas išreiškia apelianto valią paduoti apeliacinį skundą. Kai advokatas apeliacinį skundą pasirašo ne tik patvirtindamas aplinkybę, kad jis surašė apeliacinį skundą, bet ir būdamas tinkamai įgaliotas atstovaujamojo vardu paduoda apeliacinį skundą - toks apeliacinio skundo pasirašymas atitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015) dėl kasacinio skundo priėmimo, kuri taip pat yra reikšminga ir sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Byloje nėra jokių rašytinių duomenų, kad atsakovai ir minėta advokatė būtų nutraukę teisinių paslaugų sutartį. Kadangi apeliacinis skundas pateiktas advokatės, kuriai atsakovai atstovavimo sutarčių pagrindu pavedė atlikti tokius veiksmus, todėl pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovų apeliacinio skundo nepasirašymas laikytinas apeliacinio skundo trūkumu (CPK 316 straipsnio 1 dalis).Kai yra išduodamas įgaliojimas atstovauti teisme, toks įgaliojimas suteikia atstovui teisę atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime (CPK 59 str.). Taigi, atstovaujamasis turi teisę nuspręsti ir sutartyje apibrėžti, kokių konkrečių procesinių veiksmų atlikti atstovas neturi teisės. Iš byloje esančių sutarčių dėl atstovavimo paslaugų teikimo (t.1, b. l. 64–65) matyti, kad apeliantai nenurodė jokių apribojimų atstovei atliekant procesinius veiksmus. Apeliantai suteikė atstovei teisę atlikti jų vardu visus procesinius veiksmus. Šioje byloje apeliantų advokatė turėjo procesinius įgaliojimus be išimčių atlikti reikalingus procesinius veiksmus. Apeliacinis skundas buvo surašytas ir pasirašytas apeliantų atstovės, kaip įgalioto asmens pasirašyti procesinius dokumentus apeliantų vardu. Žinoma, jog byla teisme buvo iškelta 2016 m. kovo 4 d., atstovavimo sutartis tarp apeliantų ir advokatės pasirašyta 2016 m. balandžio 5 d. Taigi, galima spręsti, jog advokatė buvo įtraukta į pirmosios instancijos teismo procesą kaip byloje dalyvaujantis asmuo. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas turėjo būti priimtas kaip paduotas tokią teisę turinčio asmens. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarti panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.