- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-142-238-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-01257-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- S. E.
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskis
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-142-238/2014;
Teisėjas R. Grigas Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01257-2012-8;
2014 m. vasario 4 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistosios gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 8 (aštuonių) MGL dydžio, t. y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimties) Lt, bauda.
Civilinis ieškinys patenkintas, iš J. S. priteista 1000 (vienas tūkstantis) Lt neturtinei ir 485 (keturi šimtai aštuoniasdešimt penki) Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai S. E..
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. nuteista pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012-11-07, apie 18.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), kavinės darbuotojams skirtoje rūbinėje iš S. E. priklausančios rankinės pagrobė nukentėjusiajai S. E. priklausančią 120 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 300 litų, taip pagrobė 420 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį S. E..
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistoji J. S. prašo išnagrinėti baudžiamąją bylą iš naujo. Nurodo, kad ji neprisipažino padariusi nusikaltimą, bet į jos parodymus nebuvo atsižvelgta. Pažymi, kad jos dukra I. P. (B) davė melagingus parodymus, nes jos buvo susipykusios ir nebendravo.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios J. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl J. S. kaltės, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, dėl svetimo turto pagrobimo.
Apylinkės teismas nustatė, kad J. S. kavinės darbuotojams skirtoje rūbinėje pagrobė nukentėjusiajai S. E. priklausančią piniginę, 120 Lt vertės, kurioje buvo 300 litų.
Priešingai, nei nurodo apeliantė, jos kaltė neginčytinai įrodyta byloje surinktais duomenimis: jos pačios, nukentėjusiosios S. E., liudytojų I. B., R. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, kita medžiaga, kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistosios kaltę bei nuteistosios apeliaciniame skunde dėstomus argumentus leidžia atmesti kaip pasirinktą gynybos versiją.
Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, svetimo turto pagrobimas - tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į turtą ir jį užvaldo neatlygindamas jo vertės. Būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamosios J. S. veika, nes ji neteisėtai, neturėdama nukentėjusiosios sutikimo, pagrobė jos turtą, kuriuo galėjo disponuoti savo nuožiūra.
Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai J. S. parodymus, kad ji piniginės nevogė, vertino kritiškai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip jos gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nes apklausta įtariamąja 2012-11-20 bei 2013-01-08 J. S. savo kaltę pripažino, išsamiai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (t. 1, b. l. 49, 53). Be to, J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji pavogtą piniginę vėliau numetė į krūmus, patvirtino ir liudytoja I. B., kuri patvirtino, kad vakare einant su mama J. S., ši nuėjo į krūmus, o vėliau liudytoja prie krūmų rado piniginę, kurią atidavė nukentėjusiajai S. E.. Taip pat nukentėjusioji S. E. patvirtino apeliantės J. S. parodymus, kad ši jai rašė SMS žinutę ir derino klausimą dėl pinigų, t. y. dėl žalos atlyginimo. Taigi, kolegija daro išvadą, kad nebūdama kalta ir nebūdama pasisavinusi nukentėjusiosios turto, apeliantė nebūtų bendravusi su nukentėjusiąja ir derinusi klausimų dėl žalos atlyginimo. Ta aplinkybė, kad J. S. buvimo vietoje (krūmuose) I. B. rado nukentėjusiosios piniginę, leidžia pagrįstai manyti, jog ten piniginę numetė J. S.. Be to, aplinkybę, kad piniginę numetė krūmuose, J. S. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Taigi pagrobtas ir numestas turtas (piniginė) buvo rastas J. S. nurodytoje vietoje. O tai patvirtina aplinkybę, kad ji piniginę turėjo ir ją buvo pagrobusi, o vėliau jos atsikratė išmesdama. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. S. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį.
Apeliantės teiginiai, kad liudytoja I. B. davė melagingus parodymus, atmestini. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pakankamą dėmesį skyrė parodymų vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga, ir visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojos I. B. parodymais, nes jie yra nuoseklūs, atitinka kitus įrodymus, surinktus baudžiamojoje byloje ir ištirtus teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad ir pati apeliantė jokių prieštaravimų I. B. parodymuose nekonkretizavo, o tik abstrakčiai teigė, jog jie melagingi. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad liudytoja I. B. galėjo būti suinteresuota bylos baigtimi. Taigi, apeliantės teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Kolegija daro išvadą, kad bausmė apeliantei paskirta teisinga. Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Vienas iš bausmės paskirties tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajai bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, kitas aplinkybes.
Skirdamas bausmę apeliantei, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes bei BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Teismas, skirdamas bausmę J. S., atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti. Be to, atsižvelgė į tai, kad J. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Viena iš BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių – bauda. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajai paskirta bausmė – bauda skirta pagrįstai.
BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama iki 500 MGL dydžio bauda. Taigi, paskirtas 8 MGL baudos dydis yra žymiai mažesnis už maksimalų baudos dydį, kuris už nesunkių nusikaltimų padarymą yra numatytas baudžiamajame įstatyme, todėl nėra per griežtas. Kolegijos vertinimu, paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir nėra jokio pagrindo baudos dydį mažinti.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Bausmės rūšis ir dydis paskirtas tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltam asmeniui ar materialiai atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilinį ieškinį. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusioji nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos, turėtos netekus pinginės: jai negrąžinti 300 Lt, piniginė, kurią ji įvertino 120 Lt, nebetinkama naudoti, naujos asmens tapatybės kortelės padarymas jai kainavo 30 Lt, naujos AB „Swedbank“ banko kortelės padarymas jai kainavo 15 Lt, naujos AB DnB banko kortelės padarymas jai kainavo 20 Lt.
Kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios nurodytos jai padarytos turtinės žalos dydis yra pagrįstas ir adekvatus, todėl apylinkės teismas pagrįstai jai iš nuteistosios priteisė 485 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šie kriterijai kaip principai, kuriais turi vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, įtvirtinti ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje. Be to, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas tinkamai taikė šiuos klausimus reglamentuojančias teisės normas.
Teismas įvertino tai, kad nukentėjusioji S. E. dėl J. S. įvykdytos vagystės labai pergyveno, pasigedus piniginės patyrė šoką, nes piniginėje buvo visi jos dokumentai, banko kortelės, ji serga nervine liga, dėl kurios patyrus didelį stresą, ant odos atsiranda dėmės, tada tenka gydytis ir savijauta labai pablogėja. Be to, netekusi vairuotojo pažymėjimo, ji negalėjo vairuoti automobilio, gyvena Kauno rajone, todėl grįžti iš darbo buvo labai problematiška.
Siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios ir jai žalą padariusio asmens – nuteistosios – interesų, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patirta neturtinė žala yra 1000 Lt. Kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su tokiu žalos dydžiu, jokių nesutikimo motyvų nenurodė ir apeliantė.
Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistosios J. S. apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nuteistosios J. S. apeliacinį skundą atmesti.