- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- eI3-1588-764/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04142-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialas
- Trečiasis asmuo
- L. S.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Aistė Medelienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialo skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. S-144 (7p-43/2019); 2) įpareigoti Komisiją atnaujinti procesą mokestiniame ginče, pasibaigusiame įsiteisėjusiu Komisijos 2018 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. S-107(7-65/2018) ir nagrinėti mokestinį ginčą iš naujo, įtraukiant pareiškėją į ginčo nagrinėjimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad Komisija išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens L. S. 2018 m. balandžio 19 d. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) sprendimo ir 2018 m. birželio 29 d. priėmė Komisijos sprendimą, kuriuo minėtą sprendimą panaikino. Mokestinis ginčas šioje byloje vyko dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu trečiajam suinteresuotam asmeniui L. S. papildomai apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir su juo susijusių sumų, susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens iš pareiškėjo 2012 - 2015 m. gautomis pajamomis pagal gyvybės draudimo sutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą Komisijai atnaujinti procesą mokestinio ginčo byloje, pasibaigusioje įsiteisėjusiu Komisijos Sprendimu, tačiau Komisija pareiškėjo prašymo atnaujinti mokestinio ginčo procesą netenkino. Pareiškėjas nesutikdamas su Komisijos ginčijamu sprendimu, mano, kad jo prašymas išnagrinėtas formaliai, o priimtas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti naikintinas.
Nurodo, kad ginčijamame sprendime Komisija nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjo teisėms ir pareigoms Komisijos Sprendimas, priimtas trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, neturi jokios įtakos. Tokia Komisijos pozicija paremta formaliu ir siauru MAĮ ir Komisijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų aiškinimu, neatlikus teisės aktų sisteminės analizės. Skundžiamame sprendime Komisijos pateiktas aiškinimas lemia, kad tretieji suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms turi įtakos jos sprendimai (dažniausiai - mokestį išskaičiuojantis asmuo ir gyventojas, kurie dalinasi tą pačią mokestinę prievolę, dėl kurios ginčas kyla), lieka neapginami ir jiems neišvengiamai kyla mokestinės pasekmės, kurių užginčijimas yra jeigu ne praktiškai neįmanomas, tai ženkliai apsunkintas.
Pareiškėjas cituodamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, teigia, jog ABTĮ aiškiai įtvirtina trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių apsaugą ir užtikrina asmenų teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjo įsitikinimu, jeigu teismas identifikuoja trečiuosius asmenis, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas, jis, užtikrindamas jų teises, privalo įtraukti tokius asmenis į bylos nagrinėjimą. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas pabrėžia, jog mokestinėse bylose trečiuoju suinteresuotu asmeniu neretai įtraukiamas mokestį išskaičiuojantis asmuo ar mokesčių mokėtojas, jeigu ginčas vyksta dėl mokestį išskaičiuojančio asmens mokestinių prievolių, susijusių su išmokėtų pajamų apmokestinimu. Pareiškėjo vertinimu, vien galimybė apskaičiuoti mokesčius iš mokestinių prievolių, kurios yra ginčo objektu, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra pagrindas įtraukti tokį asmenį į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Pareiškėjui nėra aišku, kokiu pagrindu Komisija atsisakė atnaujinti procesą: ar dėl to, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas trečiojo suinteresuoto asmens institutas ikiteisminiame mokestinių ginčų nagrinėjime, ar dėl to, kad Komisijos sprendimas (jos pačios vertinimu) negali turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, ar dėl to, kad jis dar neturėjo tokios įtakos iki prašymo atnaujinti procesą padavimo. Pareiškėjo teigimu, įsiteisėję Komisijos sprendimai turi analogišką teismo sprendimams teisinę galią ir sukelia iš esmės analogiškas teisines pasekmes, todėl nagrinėjamu atveju Komisija, priimdama sprendimą turėjo vadovautis ne tik specialiuoju įstatymu, bet ir panašius teisinius santykius reguliuojančiu teisės aktu – ABTĮ (šios pozicijos yra laikomasi ir LVAT). Kadangi specialusis teisės aktas nereguliuoja trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į procesą, Komisija nagrinėjamu atveju, pasak pareiškėjo, turėjo vadovautis ABTĮ.
Apibendrindamas skundo argumentus pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas jo prašymu atnaujinti procesą mokestinio ginčo byloje, kuri pasibaigė įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu. Priešingu atveju susidarytų situacija, jog pareiškėjas netektų jam garantuojamos teisės kreiptis į teismą dėl jam pareigas nustačiusio ikiteismine tvarka priimto Komisijos sprendimo. Pasak pareiškėjo, Komisija skundžiamame sprendime netaikė sisteminio teisės normų (ne tik MAĮ, bet ir ABTĮ) aiškinimo, neatsakė į pagrindinį pareiškėjo argumentą dėl subsidiaraus ABTĮ taikymo, dėl ko toks sprendimas turi būti panaikintinas, o Komisija įpareigotina atnaujinti procesą pagal pareiškėjo prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovės palaikė skundo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą patenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė pažymi, jog Įstatymo leidėjas nėra numatęs galimybių, trečiajam suinteresuotam asmeniui, t.y. pareiškėjui prašyti atnaujinti procesą mokestiniame ginče. Teigia, jog tarp mokesčių administratoriaus ir pareiškėjo nagrinėjamu atveju nevyko mokestinis ginčas, nes pareiškėjas nebuvo mokestinio ginčo šalimi.
Atkreipia dėmesį į tai, jog mokestinis ginčas ikiteisminėje ir teisminėje stadijoje yra nagrinėjamas vadovaujantis skirtingais teisės aktais: mokestinio ginčo nagrinėjimą ikiteisminėje stadijoje reglamentuoja MAĮ nuostatos, o mokestinio ginčo nagrinėjimą teisminėje stadijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatos. Šios abi mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūros, atsakovės teigimu, nėra tapačios.
Atsakovė įvertinusi MAĮ nuostatas, susijusias su proceso atnaujinimu, įvertino tai, jog tokios teisės neturi trečiasis suinteresuotas asmuo, t.y. pareiškėjas. Prašymą atnaujinti procesą, atsakovės teigimu, turi teisę tik mokesčių mokėtojas. Pareiškėjas, net ir būdamas pripažintas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, neturi galimybės atnaujinti proceso.
Apibendrindama atsiliepimo argumentus, atsakovė nurodo, kad Komisijos sprendime, kuris nebuvo apskųstas teismui, konstatuotos aplinkybės dėl pareiškėjo apmokestinimo nelaikytinos turinčiomis prejudicinę galią ir iš naujo neįrodinėjamomis nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą išdėstytų motyvų, atsakovė pažymi, kad prašymus atnaujinti procesą pareiškėjas galėtų pateikti tik tuo atveju, jeigu sprendime teismas nuspręstų dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Komisija pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes pareiškėjas turėjo visas galimybes pasidomėti ginčo baigtimi ir sužinoti apie priimtą sprendimą bei su juo susipažinti, tačiau to nepadarė.
Šalies argumentai
L. S. vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl to, kad Komisija savo sprendime nenurodė, netaikė ABTĮ nuostatų. Pažymi, jog vien tai, kad pareiškėjas remiasi šiomis normomis, nepatvirtina ginčijamo sprendimo neteisėtumo. Be to, skunde labiau pasisakoma dėl pagrindų atnaujinti procesą, o ne ginčijamo sprendimo neteisėtumo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog procesas turi būti atnaujintas vien dėl to, kad ginčijamas sprendimas priimtas dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Atkreipia dėmesį, jog vertinant, ar Komisijos sprendime pasisakyta dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų, pažymėtina, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį. Pasak L. S., pareiškėjas tiek prašymą dėl proceso atnaujinimo, tiek skundą grindžia tuo, kad Komisija sprendime nusprendė dėl jo teisių ir pareigų, nes konstatavo, jog nuo pareiškėjai išmokėtų pajamų GPM turėjo išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti draudikas. Tvirtina, jog tokio teiginio Komisijos sprendimo rezoliucinėje dalyje iš viso nėra. Taip pat pažymi, jog pareiškėjui Komisijos sprendimu jokie privalomo pobūdžio nurodymai ar įpareigojimai nebuvo nustatyti. Atitinkamai Komisija sprendime tiesiogiai nepriėmė privalomų nurodymų, kurie, kilusio ginčo kontekste tarp L. S. ir VMI, turėtų įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms.
Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Administracinės bylos objektyviam ir nuodugniam išnagrinėjimui, prie šios administracinės bylos pridedamos Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) byla Nr. 6.11-(7p-43/2019) „Dėl Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialo prašymo atnaujinti procesą mokestinio ginčo byloje pagal L. S. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 68-35“ ir Komisijos byla Nr. 6.11-(7-65/2018) „Dėl L. S. skundo dėl Inspekcijos 2018 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 68-35“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti procesą mokestinio ginčo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Komisija 2018 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą Nr. S-107(7-65/2018), kuriuo išnagrinėjusi L. S. 2018 m. balandžio 19 d. skundą, panaikino Inspekcijos 2018 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 68-35, kuriuo L. S. buvo apskaičiuota 30 751,39 Eur GPM, 9 949,91 Eur GPM delspinigių ir skirta 9 225Eur GPM bauda. Komisijos 2018 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. S-107(7-65/2018) dėl L. S. skundo įsiteisėjo.
Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 6 d. Komisijai pateikė prašymą, prašydamas atnaujinti procesą mokestiniame ginče, pasibaigusiame įsiteisėjusiu Komisijos 2018 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. S-107(7-65/2018). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, įvertinusi procesinę padėtį mokestiniame ginče, 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. S-144 (7p-43/2019) prašymo netenkino.
Pagal MAĮ 147 straipsnį, Komisija yra ikiteisminė mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija. Mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką Komisijoje reguliuoja MAĮ IX skyriuje įtvirtintos procesinės teisės normos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Komisijos nuostatai.
MAĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad: 1) Komisija nagrinėja mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus; 2) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų; 3) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus, kai centrinis mokesčių administratorius per šio Įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo.
Administracinių teismų praktikoje, aiškinant mokestinio ginčo sąvoką, pripažįstama, jog įstatymų leidėjas mokestiniais ginčais pripažįsta tik tokius ginčus, kai jie kyla tarp dviejų teisinių vienetų mokestinėje srityje t. y. mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo (ar kito panašaus pobūdžio sprendimo) pagrindu. Tačiau, tai tik viena iš sąlygų, kylantį ginčą tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus pripažinti mokestiniu ginču. Kitas imperatyvas yra tas, kad sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kitame panašaus pobūdžio sprendime mokesčių mokėtojui turi būti naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis. Vadinasi, mokestiniam ginčui atsirasti reikalingos dvi tarpusavyje susijusios esminės sąlygos: sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimas ir tokiame sprendime (bendrine prasme) apskaičiuotas bei nurodomas sumokėti mokestis. Nesant vienos iš aptartų sąlygų, kilęs ginčas tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus paprastai neturėtų būti pripažįstamas mokestiniu ginču bei nepatektų į mokestinio ginčo sąvoką.
Mokestinio ginčo atnaujinimo pagrindai, subjektai, turintys teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą, prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminai, reikalavimai tokio prašymo turiniui yra reglamentuojami MAĮ 160 straipsnyje. MAĮ 160 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė paduoti prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą, tačiau pabrėžtina, jog proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais, griežtai laikantis įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų ir taisyklių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog proceso atnaujinimas nėra vien tik pakartotinė bylos peržiūra, tai išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo nagrinėjant bylas pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą. LVAT yra pažymėjęs, jog teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas tampa susijęs su daugkartinio teisės aktų nustatyta tvarka įsigaliojusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, nes kitaip susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta mokestinio ginčo nagrinėjimo stadija, o tai akivaizdžiai prieštarautų MAĮ įtvirtinto proceso atnaujinimo mokestinių ginčų bylose instituto tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1917-13).
Išanalizavus ir įvertinus paminėtas nuostatas, matyti, kad be mokesčių mokėtojo, kuriam sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kitu panašaus pobūdžio sprendimu būtų apskaičiuotas ar nurodomas sumokėti mokestis, ir kuris inicijuoja mokestinį ginčą, Komisijoje nagrinėjant mokestinius ginčus nenumatyta, kad į jų nagrinėjimą būtų įtraukiami ir tretieji suinteresuoti asmenys. Vadinasi, mokestiniais ginčais pripažįstami tik tokie ginčai, kai jie kyla mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo pagrindu.
Iš byloje pateiktų proceso dalyvių nuomonių matyti, jog su mokestinio ginčo atnaujinimo procesu nesutinka tiek atsakovė, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo. Iš esmės analogiškos pozicijos laikosi ir teisėjų kolegija, pabrėždama, kad pagal MAĮ 160 straipsnio 3 dalį, prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti tik mokesčių mokėtojas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra pasibaigusio mokestinio ginčo šalis, pateikti prašymo jis teisės neturi. Be to, teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas, kuriuo jam būtų apskaičiuotas ar nurodomas sumokėti mokestis ir su juo susijusios sumos. Taigi, atsakovė pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą mokestinio ginčo byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu pažymi, jog šiuo pagrindu bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
Pagal ABTĮ 157 straipsnio 1 dalį, prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti proceso šalys ir jų atstovai, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras ir viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktu LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog šis pagrindas skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-224/2011). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą, 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.
Byloje nustatyta, kad pasibaigusio mokestinio ginčo tarp L. S. ir Inspekcijos byloje Klaipėdos AVMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo mokestis buvo apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti L. S.. Komisija, pasisakydama dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta L. S. nustatyta mokestinė prievolė ir su ja susijusios sumos, ir jį panaikindama visa apimtimi, naujos mokestinės prievolės pareiškėjos atžvilgiu nenustatė. Išskirtinių aplinkybių, kurios leistų mokestinės prievolės, kylančios iš A klasės pajamų, įvykdymo tiesiogiai reikalauti iš L. S. nenustatyta. Nesant išskirtinių aplinkybių, Inspekcija nepagrįstai nesivadovavo GPMĮ 23 straipsnio nuostatomis ir mokestinę prievolę nuo pareiškėjos įmonės išmokėtų A klasės pajamų perkėlė L. S., negali būti suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar jų pasibaigimo.
Dėl pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą išdėstytų kitų motyvų, t.y. galimai padarytų materialinės teisės normų pažeidimų jas taikant, dėl ko galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas, teisėjų kolegija pažymi, jog viena vertus pareiškėjas nėra mokesčių mokėtojas, kita vertus, remiantis ABTĮ 157 straipsnio 1 dalimi, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu. Tačiau kaip jau minėta, Komisija mokestinio ginčo byloje nenusprendė dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, t.y. neapskaičiavo pareiškėjui jokių mokesčių ar su jais susijusių sumų. Kaip teisingai atsiliepime akcentavo atsakovė, pareiškėjui inicijuotas kitas mokestinis patikrinimas, kuris niekaip nėra susijęs su byloje nagrinėjamu atveju. Dėl išvardytų priežasčių, teisėjų kolegija nepasisakys detaliau dėl pareiškėjo argumento, kad buvo padaryti materialinės teisės normų pažeidimai, nes mano, kad tai neturi lemiamos įtakos bylos objektyviam ir teisingam išsprendimui.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą pasibaigusioje mokestinio ginčo byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei faktinio, nei teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą nėra, todėl Komisijos sprendimas paliktinas nepakeistu, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Komisiją atnaujinti procesą mokestiniame ginče, pasibaigusiame įsiteisėjusiu Komisijos 2018 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. S-107(7-65/2018) ir nagrinėti mokestinį ginčą iš naujo, įtraukiant pareiškėją į ginčo nagrinėjimą, yra išvestinis reikalavimo panaikinti sprendimą atžvilgiu. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas. Pareiškėjo skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialo skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.