Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-15 · Administracinė byla Nr. AS-63-583-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-15
Bylos Nr.
AS-63-583-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Pareiškėjas
A. J., A. J. F.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Prezidento
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS63 – 583/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl raštų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. J. F. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Pilietybės reikalų komisijos sprendimą nerekomenduoti Lietuvos Respublikos Prezidentei suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2010 m. birželio 16 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame atsakovu būtų nurodyta Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, suformuluotas konkretus reikalavimas teismui, nurodant skundžiamo akto priėmimo datą ir numerį; įrodymus apie skundžiamo akto gavimo datą; mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; tiek patikslinto skundo egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme; taip pat išaiškino pareiškėjui teisę, praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą, paduoti teismui motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą jį atnaujinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė pripažinti, kad apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir šį terminą atnaujinti; panaikinti Pilietybės reikalų komisijos sprendimą nerekomenduoti Lietuvos Respublikos Prezidentei suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę; panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidentės sprendimą atsisakyti suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę; įpareigoti Pilietybės reikalų komisiją priimti naują rekomendaciją Lietuvos Respublikos Prezidentei dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam suteikimo, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentę, atsižvelgiant į naują Pilietybės reikalų komisijos rekomendaciją, priimti naują sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam suteikimo, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2010 m. liepos 2 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame formuluojant skundo reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, būtų nurodyta jų priėmimo data ir numeris; tiek patikslinto skundo egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti, kad apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir šį terminą atnaujinti; panaikinti Pilietybės reikalų komisijos sprendimą nerekomenduoti Lietuvos Respublikos Prezidentei suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę; panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidentės sprendimą atsisakyti suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę; įpareigoti Pilietybės reikalų komisiją priimti naują rekomendaciją Lietuvos Respublikos Prezidentei dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam suteikimo, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentę, atsižvelgiant į naują Pilietybės reikalų komisijos rekomendaciją, priimti naują sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam suteikimo, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2010 m. liepos 28 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame formuluojant skundo reikalavimą dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės sprendimo nesuteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybės, būtų nurodyta konkretaus skundžiamo sprendimo data ir numeris; tiek patikslinto skundo egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė teismo pripažinti, kad apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir šį terminą atnaujinti; panaikinti Pilietybės reikalų komisijos sprendimą nerekomenduoti Lietuvos Respublikos Prezidentei suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę; panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidentės sprendimą atsisakyti suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę, įformintą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2010 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 2D‑2650 ir 2010 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (1D-1777)-2D-3766; įpareigoti Pilietybės reikalų komisiją priimti naują rekomendaciją Lietuvos Respublikos Prezidentei dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam suteikimo, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentę, atsižvelgiant į naują Pilietybės reikalų komisijos rekomendaciją, priimti naują sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam suteikimo, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atnaujino terminą skundui dėl Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2010 m. balandžio 1 d. rašto Nr. 2D-2650 panaikinimo paduoti; patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Pilietybės reikalų komisijos sprendimą nerekomenduoti Lietuvos Respublikos Prezidentei suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, įpareigoti Pilietybės reikalų komisiją priimti naują rekomendaciją Lietuvos Respublikos Prezidentei dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, pagrįstą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentę priimti naują sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, atsisakė priimti; patikslintą skundą dalyje dėl Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2010 m. balandžio 1 d. rašto Nr. 2D-2650 ir 2010 m. gegužės 12 d. rašto Nr. (1D-1777)-2D-3766 panaikinimo priėmė.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. rugsėjo 18 d. dekretu Nr. 1K-117 patvirtintų Pilietybės klausimų nagrinėjimo Pilietybės reikalų komisijoje taisyklių 18 punkte nustatyta, kad jeigu prašymą pateikusiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė nesuteikiama ar negrąžinama, apie tai jam pranešama raštu nurodant atsisakymo motyvus. Apie tai informuojama ir pilietybės dokumentus parengusi valstybės institucija ar įstaiga. Kaip patvirtina teismui pateikti dokumentai, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2010 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 2D-2650 pranešė pareiškėjui, kad nuspręsta nesuteikti Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau nenurodyta apskundimo tvarka, todėl, teismo manymu, tikėtina, kad pareiškėjas, nežinodamas šio rašto apskundimo tvarkos, praleido terminą skundui paduoti, ir prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2010 m. balandžio 1 d. rašto Nr. 2D-2650 panaikinimo paduoti teismas tenkino. Pažymėjo, kad terminas skundui dėl Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. (1D-1777)-2D-3766 panaikinimo paduoti, nepraleistas, todėl termino atnaujinimo klausimo teismas nenagrinėjo. Nurodė, kad atnaujinus praleistą terminą, skundą priimti atsisakytina iš dalies. Atkreipė dėmesį, kad pirmuoju reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Pilietybės reikalų komisijos sprendimą nerekomenduoti Lietuvos Respublikos Prezidentei suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę, o trečiuoju reikalavimu – įpareigoti Pilietybės reikalų komisiją priimti naują rekomendaciją Lietuvos Respublikos Prezidentei dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam suteikimo, pagrįstą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnį, 2 straipsnio 1 dalį, 14 dalį, 16 dalį, 17 dalį, 3 straipsnį administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. rugsėjo 18 d. dekretu Nr. 1K-117 patvirtintų Pilietybės klausimų nagrinėjimo Pilietybės reikalų komisijoje taisyklių 3 punktą, Pilietybės reikalų komisija – Respublikos Prezidento sudaryta kolegiali, patariamoji institucija, kurios uždavinys yra Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytais atvejais preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus ir Respublikos Prezidentui teikti siūlymus, kurie Respublikos Prezidento nesaisto. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Pilietybės reikalų komisija nėra viešojo administravimo subjektas, t. y. institucija, įstaiga, kurią įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą (viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (ABTĮ 2 str. 1 d. ir 4 d.), todėl skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Pilietybės reikalų komisijos sprendimą nerekomenduoti Lietuvos Respublikos Prezidentei suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę bei įpareigoti Pilietybės reikalų komisiją priimti naują rekomendaciją Lietuvos Respublikos Prezidentei dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, pagrįstą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis teismas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų). Atkreipė dėmesį, kad ketvirtuoju reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentę priimti naują sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo. Nurodė, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento veiklos, todėl skundą šioje dalyje teismas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų).

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir priimti patikslintą skundą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nesuteikimo su jame suformuluotais reikalavimais: panaikinti Pilietybės reikalų komisijos sprendimą nerekomenduoti Lietuvos Respublikos Prezidentei suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę, panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidentės sprendimą atsisakyti suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę, įpareigoti Pilietybės reikalų komisiją priimti naują rekomendaciją Lietuvos Respublikos Prezidentei dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam suteikimo, įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentę priimti naują sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam suteikimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime byloje Nr. 04/08-11/08 konstatavo, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies formuluotė „Respublikos Prezidento veikla“ reiškia tokią veiklą, kuria įgyvendinama valstybės valdžia (apibūdindamas šią veiklą Konstitucinis Teismas nurodė tokius Prezidento konstitucinius įgaliojimus kaip galimybė formuoti kitas valstybės valdžią įgyvendinančias institucijas ir daryti poveikį jų veiklai, priimamiems sprendimams, teisėkūros procesams, laiduoti valdžios institucijų sąveiką ir pan.) ir kad ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“. Nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad ir valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų veikloje, be joms pavestų valstybės funkcijų vykdymo, esama ir kitokios veiklos, be to, dėl Respublikos Prezidento veiklos gali atsirasti ir asmens teisių ar laisvių pažeidimas bei žala. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatos (administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (1 p.), žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (3 p.) ir kt.) suponuoja, kad administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Respublikos Prezidento veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, taip pat ir žalos atlyginimo. Taigi Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento veiklos“ neužkerta kelio asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos dėl Respublikos Prezidento veiklos, įgyvendinti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą.

2. Skundas nėra susijęs su tokia Respublikos Prezidento veikla, kuria yra įgyvendinama valstybės valdžia (kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų formavimu, poveikio jų veiklai ir priimamiems sprendimams darymu ir pan.). Teikdamas Lietuvos Respublikos pilietybę Prezidentas įgyvendina Pilietybės įstatymą ir dėl to priima individualius administracinius aktus, taigi tokia jo veikla atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą viešojo administravimo apibrėžimą. Pilietybė lemia asmens teisinį statusą, kadangi pilietybės turėjimas sudaro prielaidą turėti visas teises ir pareigas, įtvirtintas Konstitucijoje bei įstatymuose, todėl nepagrįstai atsisakant suteikti pilietybę gali būti pažeistos asmens teisės. Dėl šios priežasties asmuo, manantis, kad Respublikos Prezidento atsisakymas suteikti jam pilietybę pažeidė jo teises, turi turėti teisę dėl tokių Prezidento veiksmų kreiptis į teismą. Taigi remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, Respublikos Prezidento veiksmai, kuriais buvo ar galėjo būti pažeistos asmens teisės, gali būti skundžiami administraciniam teismui, todėl skundą šioje dalyje buvo atsisakyta priimti nepagrįstai.

3. Pilietybės įstatyme yra numatyta konkreti institucija bei apibrėžta jos veikla įgyvendinant Pilietybės įstatymą – siūlymų, kuriuose išreikšta Komisijos valia pilietybės suteikimo klausimais, teikimas Respublikos Prezidentui. Kadangi Pilietybės reikalų komisija įgyvendina Pilietybės įstatymą, priima administracinius sprendimus, kuriuose išreiškiama Komisijos valia, bei šie Komisijos įgaliojimai yra nustatyti Pilietybės įstatyme, Pilietybės reikalų komisija atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą viešojo administravimo subjekto apibrėžimą ir turi būti pripažinta viešojo administravimo subjektu. Visa tai pagrindžia, jog Pilietybės reikalų komisija yra pripažintina viešojo administravimo subjektu ir atsisakymas priimti pareiškėjo skundą šioje dalyje yra nepagrįstas.

4. Patikslintame skunde reikalavimas panaikinti Prezidento kanceliarijos raštus nebuvo pateiktas. ABTĮ 37 straipsnis nustato, kaip teisme yra priimami skundai bei kokiais pagrindais skundus atsisakoma priimti, tačiau nesuteikia teismui įgaliojimų suformuoti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pateikti skunde, todėl toks teismo veiksmas yra neteisėtas. Pilietybės įstatymas nustato konkrečių institucijų įgaliojimus pilietybės suteikimo procedūroje: 23 straipsnis reglamentuoja Pilietybės reikalų komisijos funkcijas, 24 straipsnis – Respublikos Prezidento funkcijas, o Prezidento kanceliarijai nėra suteikta jokios sprendžiamosios galios nagrinėjant pilietybės klausimus. Atsisakius priimti patikslinto skundo reikalavimus dalyje dėl Pilietybės reikalų komisijos ir Respublikos Prezidento veiksmų ir nagrinėjant tik reikalavimą dėl Prezidento kanceliarijos veiksmų, būtų nagrinėjamas skundas dėl aktų, kurie nesukelia teisinių pasekmių, o realius teisinius padarinius turintys bei asmens teises galintys pažeisti aktai nebūtų nagrinėjami. Tokiu būdu asmuo, manantis, kad jo teisės buvo pažeistos, neturėtų galimybės ginti savo teises teisme ir tai būtų nesuderinama su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teise kreiptis į teismą bei konstituciniu teisinės valstybės principu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Konstitucijos 5 straipsnyje (taip pat kituose Konstitucijos straipsniuose, nustatančiuose valstybės valdžią vykdančių valstybės institucijų įgaliojimus) yra įtvirtintas valdžių padalijimo principas. Pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentas yra valstybės valdžią vykdanti institucija. Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia suponuoja, jog šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamus sprendimus arba įpareigoti minėtas valdžios institucijas išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu.

2. Konstitucijos 84 straipsnyje yra tiesiogiai nustatyti Respublikos Prezidento konstituciniai įgaliojimai, tarp kurių yra Lietuvos Respublikos pilietybės teikimas (Konstitucijos 84 str. 21 p.). Taigi Lietuvos Respublikos pilietybės teikimas yra Respublikos Prezidento, valstybės valdžią vykdančios institucijos, Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintas konstitucinis įgaliojimas. Pažymi, kad Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Respublikos Prezidentas pilietybės klausimams preliminariai svarstyti sudaro Pilietybės reikalų komisiją ir tvirtina Pilietybės klausimų nagrinėjimo Komisijoje taisykles. Pilietybės klausimų nagrinėjimo Pilietybės reikalų komisijoje taisyklių, patvirtintų Respublikos Prezidento 2009 m. rugsėjo 18 d. dekretu Nr. 1K-117, 3 punkte nustatyta, kad Pilietybės reikalų komisija – Respublikos Prezidento sudaryta kolegiali, patariamoji institucija, kurios uždavinys yra Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytais atvejais preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus ir Respublikos Prezidentui teikti siūlymus, kurie Respublikos Prezidento nesaisto. Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimo motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, kad Pilietybės reikalų komisijos pasiūlymas Respublikos Prezidento nesaisto: pagal Konstituciją tik Respublikos Prezidentas turi įgaliojimus spręsti, ar suteikti asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl Respublikos Prezidentas gali nepaisyti Pilietybės reikalų komisijos pasiūlymo.

3. Pilietybės reikalų komisijos siūlymai Respublikos Prezidentui dėl preliminariai apsvarstytų pareiškėjų prašymų savaime nesukelia teisinių pasekmių asmenims (pareiškėjams), kurių prašymus ji preliminariai apsvarstė, šios komisijos siūlymai nenustato, nepanaikina, nepakeičia jokių pareiškėjo teisių ir pareigų, jų apimties, jie nenustato pareiškėjui jokių elgesio taisyklių; Pilietybės reikalų komisijai nesuteikti įgaliojimai priimti tokius sprendimus, kurie patys savaime sukeltų pareiškėjui kokias nors teisines pasekmes.

Šalies argumentai

4. Atsižvelgiant į tai, kaip pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame savo 2010 m. liepos 27 d. patikslintame skunde „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nesuteikimo“ suformulavimo penktąjį savo prašymą, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarties rezoliucinės dalies 3 punkte nesuformulavo naujų, kitokių reikalavimų, nei pareiškėjo skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo atskirojo skundo matyti, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Pilietybės reikalų komisijos sprendimą nerekomenduoti Lietuvos Respublikos Prezidentei suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę; įpareigoti Pilietybės reikalų komisiją priimti naują rekomendaciją Lietuvos Respublikos Prezidentei dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam suteikimo, pagrįstą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentę priimti naują sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam suteikimo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą šiose dalyse, kadangi skundas nenagrinėtinas teismų.

Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams preliminariai svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Pilietybės reikalų komisiją ir tvirtina Pilietybės klausimų nagrinėjimo Komisijoje taisykles. To paties straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtinta, kad Komisija nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus tenkinti prašymus. Pilietybės klausimų nagrinėjimo Pilietybės reikalų komisijoje taisyklių, patvirtintų Respublikos Prezidento 2009 m. rugsėjo 18 d. dekretu Nr. 1K-117, 3 punkte numatyta, kad Komisija – Respublikos Prezidento sudaryta kolegiali, patariamoji institucija, kurios uždavinys yra Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytais atvejais preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus ir Respublikos Prezidentui teikti siūlymus, kurie Respublikos Prezidento nesaisto.

Iš byloje esančio Pilietybės reikalų komisijos posėdžio 2010 m. kovo 25 d. protokolo Nr. 4K-4 matyti, kad Pilietybės reikalų komisija, apsvarsčiusi pareiškėjo prašymą suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 12 straipsnį, nutarė rekomenduoti Lietuvos Respublikos Prezidentei nesuteikti pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybės (b. l. 38). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis Pilietybės reikalų komisijos siūlymas pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir neturi jokios įtakos jo teisėms ar pareigoms. Aukščiau nurodytas siūlymas buvo pagrindas atsisakyti suteikti pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę ir šis atsisakymas buvo įformintas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2010 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 2D-2650 bei 2010 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (1D‑1777)-2D-3766 (b. l. 40 – 42). Todėl minėtas Pilietybės reikalų komisijos siūlymas (rekomendacija) negali būti skundžiamas administraciniam teismui kaip savarankiškas individualus administracinis teisės aktas. Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tuo pačiu yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Pilietybės reikalų komisiją priimti naują rekomendaciją Lietuvos Respublikos Prezidentei dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam suteikimo.

ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento veiklos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) formuluotė „Respublikos Prezidento <...> veikla“ reiškia tokią veiklą, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 21 dalyje numatyta, kad Respublikos Prezidentas įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. kovo 4 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintas valstybės valdžios padalijimo principas, nustatantis, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Šis principas yra plėtojamas, detalizuojamas atskiruose Konstitucijos skirsniuose, straipsniuose. Respublikos Prezidento statusas atskleistas Konstitucijos 77 ir 84 straipsniuose. Juose įtvirtinta šios valstybės institucijos esmė, nustatytos Respublikos Prezidento galios, jo pagrindinės veiklos funkcijos bei kryptys, atskleidžiančios Respublikos Prezidento vietą valdžios sistemoje, santykius su kitomis valstybės valdžią vykdančiomis institucijomis. Tiesioginis įgaliojimų nustatymas Konstitucijoje reiškia, kad viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti jos įgaliojimų, perduoti jai savų ar iš viso jų atsisakyti. Taigi valstybės valdžią vykdančių institucijų konstituciniai įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkte nurodytas Respublikos Prezidento įgaliojimas yra laikomas ypač svarbia vykdomosios valdžios sritimi.

Todėl teisėjų kolegija pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, jog Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkte įtvirtintą įgaliojimą teikti Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendina ne valstybės valdžią, o atlieka viešąjį administravimą, numatytą ABTĮ 2 straipsnio 1 punkte, laiko nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, vadovaudamasis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentę, atsižvelgiant į naują Pilietybės reikalų komisijos rekomendaciją, priimti naują sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam suteikimo, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta pareiškėjui kelio į teisminę gynybą. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2010 m. balandžio 1 d. rašto Nr. 2D-2650 ir 2010 m. gegužės 12 d. rašto Nr. (1D-1777)-2D-3766, kuriais įformintas atsisakymas pareiškėjui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, panaikinimo. Įvertinus pareiškėjo patikslinto skundo, gauto Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2010 m. liepos 27 d., penktajame punkte suformuluotą reikalavimą (panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidentės sprendimą atsisakyti suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę, įformintą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2010 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 2D‑2650 ir 2010 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (1D-1777)-2D-3766), teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo išvadai, jog teismas pakeitė pareiškėjo reikalavimus ir priėmė nagrinėti ne tą pareiškėjo reikalavimą, kuris buvo keliamas skunde, kadangi pagal Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad jeigu pareiškėjui pilietybė nesuteikiama ar negrąžinama, apie tai jam pranešama raštu nurodant atsisakymo motyvus, matyti, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukelia būtent Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2010 m. balandžio 1 d. raštas Nr. 2D-2650 ir 2010 m. gegužės 12 d. raštas Nr. (1D-1777)-2D-3766.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėVirgilijus Valančius