Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimas, 2-3002-722/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-08-19
Bylos Nr.: 2-3002-722/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-02144-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Lidija Deksnienė (pirm.)
Ieškovas: O. A.
Atsakovas: M. Š.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.16Priešieškinis
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.8.1Privalomas sprendimo nukreipimas skubiam vykdymui

Civilinė byla Nr. 2-3002-722/2022Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02144-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1;3.1.16; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 19 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja L. D.,sekretoriaujant S. V.,

dalyvaujant ieškovei O. A., jos atstovei advokato padėjėjai J. M. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

atsakovui M. Š., jo atstovei advokato padėjėjai G. T., advokatui G. K. (nuotoliniu būdu, per Zoom programą),

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos Jonavos rajono savivaldybėje skyriaus atstovui A. B., atstovei L. M. (nuotoliniu būdu, per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovui M. Š. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo M. Š. priešieškinį ieškovei O. A. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo nustatyti K. Š., gim. 2009 m. gegužės 15 d., ir K. Š., gim. 2009 m. gegužės 15 d., gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodiniais mokėjimais kiekvienam vaikui po 250 Eur nuo 2022 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavesti uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti nepilnamečių K. Š. ir K. Š. motinai O. A..

Ieškinyje nurodyta, kad su atsakovu jos santykiai pašlijo, ji su laikinai gyvena atsakovui priklausančiame bute, tačiau stovi eilėje socialiniam būstui gauti. Kreipėsi į atsakovą dėl materialinio išlaikymo vaikams mokėjimo, tačiau atsakovas atsisakė. Vaikų poreikiams ji vidutiniškai išleidžia 300 Eur drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, kanceliarinėms prekėms, laisvalaikiui ir atostogoms – 300 Eur. Viso vaikų išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 600 Eur. Jos gaunamas atlyginimas UAB „Gausuva“ apie 600 Eur. Ją remia motina Z. Y., tenka skolintis pinigus iš draugų ir giminaičių ( 1 t., b.l. 1–2).

Atsiliepimas

Ieškovė su atsakovo priešieškiniu nesutinka, atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nesutinka su atsakovo reikalavimu K. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Dėl atsakovo konfliktiško būdo, netinkamo elgesio su ja ir vaikais, ji buvo priversta išsikelti su dukromis A. A. ir K. Š. iš jo buto ir apsigyventi pas ieškovės motiną Rukloje. (duomenys neskelbtini) liko gyventi su tėvu, tačiau jo elgesys, įtakojamas tėvo, pasikeitė. (duomenys neskelbtini) nepagarbiai, žeminančiai, šiurkščiai bendrauja su ieškove, agresyviai elgiasi su seserimi(duomenys neskelbtini). K. Š. nenori bendrauti su tėvu, vengia kartu būti jo bute. 2019 metais atsakovas nustojo teikti išlaikymą vaikams, atsakovas vaikų mokymusi nesidomi. Tarp jos ir atsakovo nebuvo tokio žodinio susitarimo, kuriuo susitarta, kad jis perka viską (duomenys neskelbtini), o ji perka viską (duomenys neskelbtini). Atsakovas labai retais atvejais nupirkdavo kažką tik (duomenys neskelbtini), taip ignoruodamas ir skaudindamas (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu su atsakovu, jis beveik neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. (duomenys neskelbtini) noras gyventi su tėvu prieštarauja (duomenys neskelbtini) saugumui ir interesams, abiejų vaikų interesams, kai jų tarpusavio santykiai labai stiprūs ir sesuo nori gyventi kartu su broliu. Nesutinka su atsakovo reikalavimu apmokėti atsakovo bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 105–108).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovas nuteikia (duomenys neskelbtini) prieš ją, sūnus nenori su motina bendrauti, pasikeitė, bendrauja su motina nemandagiai, agresyviai elgiasi su seserimi. Ji laikinai gyvena motinos dviejų kambarių bute Rukloje, duktė A. A. išėjo iš šio buto, (duomenys neskelbtini) galės gyventi dviese viename kambaryje, kaip gyvendavo atsakovo bute ir ankščiau. Ieškovė stovi eilėje socialiniam būstui gauti. Teismui pateiktame garso įraše atsakovas nepagarbiai kalba vaikams apie motiną, nuteikinėja vaikus prieš motiną, tai rodo, kad atsakovas nestabilios psichikos, daro neigiamą įtaką (duomenys neskelbtini), psichologinę žalą, kiršina, traumuoja vaikus, neleidžia (duomenys neskelbtini) bendrauti su motina, vaikas su motina nenori susitikti, atsakovas savęs nekontroliuoja. Sūnus nuolat klausinėja apie pinigus, to anksčiau nebuvo. (duomenys neskelbtini), apklaustas teisme, nenurodė, kad su motina gyventi nenori. Tai, kad tėvo materialinis pagrindas geresnis, jis sūnui viską perka, negali būti priežastis (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. Iki ieškovei išsiraustant iš atsakovo buto vaikai abu gyveno viename kambaryje ir tai niekam netrukdė. Šiuo metu vaikų santykiai pablogėjo. Atsakovas nieko neperka (duomenys neskelbtini), tuo ją skaudindamas. Jei tėtis nebūtų piktas, taptų geresnis, (duomenys neskelbtini) norėtų būti su juo. Ieškovė vaikų išlaikymui išleidžia 400–500 Eur kas mėnesį, įrodymų neturi, tačiau šių vaikų poreikių įrodinėti nereikia. Ieškovė dirba ir visą laiką dirbo, išlaikė vaikus, juos prižiūrėjo. Atsakovo žinute ieškovės draugei S. Š. ir (duomenys neskelbtini) padarytu pokalbio įrašu nustatyta, kad atsakovas daro neigiamą įtaka vaikams. Ieškovė prašo ieškinį spręsti jos naudai, nes vaikai yra nelaimingi.

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu (1 t., b.l. 37–46), prašo ieškinį tenkinti dalyje dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo – priteisti iš atsakovo M. Š. išlaikymą dukrai K. Š. periodiniais mokėjimais po 250 Eur, mokant juos kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją) ir pavesti uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti nepilnametės K. Š. motinai O. A., nustatyti K. Š. gyvenamąją vietą su ieškove O. A.;

ieškinį atmesti dalyje dėl : išlaikymo vaikui dydžio nustatymo – priteisti iš atsakovo M. Š. materialinį išlaikymą sūnui K. Š. periodiniais mokėjimais po 250 Eur, mokant juos kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją) ir pavesti uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti nepilnamečio K. Š. motinai O. A., nustatyti K. Š. gyvenamąją vietą su ieškove O. A..

Priteisti iš ieškovės O. A. išlaikymą sūnui K. Š. periodiniais mokėjimais po 250 Eur, mokant juos kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją) ir pavesti uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti nepilnamečio K. Š. tėvui M. Š.. Nustatyti K. Š. gyvenamąją vietą su atsakovu M. Š.. Priteisti atsakovo M. Š. naudai visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės O. A. pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

Priešieškinyje nurodyta, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove galimai pažeistų vaikų interesus. K. Š. yra išreiškusi norą gyventi su ieškove, (duomenys neskelbtini) yra prisirišęs prie atsakovo, atsakovas sudaręs tinkamas sąlygas sūnaus poreikiams tenkinti, (duomenys neskelbtini) norėtų gyventi su tėvu. Vaikai išreiškė savo norus vaiko teisių apsaugos specialistams. Ieškovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, 5 asmenų šeima gyvena jos motinos 2 kambarių bute, ieškovės siūlomas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymas su ja atribotų berniuko bendravimą su ilgamečiais kiemo draugais, (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove visiškai sugadintų vaiko ryšį su atsakovu, nes gyvendamas su motina jis nutoltų. Ieškovė atsakovo gyvenamojoje vietoje gyveno apie 14 metų, išsikėlė su dukromis tik 2022 m. sausio 2 d., todėl jos teiginiai, kad atsakovas nereguliariai teikė išlaikymą vaikams nepagrįsti. Atsakovas teikė vaikams išlaikymą, siuntė pinigus ieškovei vaikų išlaikymui kai dirbo užsienyje. Ieškovė piktnaudžiavo, pinigus naudojo savo reikmėm, antstoliams asmeninėms skolos padengti. Atsakovas ragino ieškovę susirasti darbą. Atsakovo nuomone, šiuo metu nėra būtina nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, dėl bendravimo su vaikais šalys tarsis ir derins klausimus tarpusavyje (1 t., b.l. 37–46).

Atsiliepimas

Atsakovas M. Š. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės, jis visada išlaikė ieškovę, vaikus, ir ieškovės dukterį (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiuo metu naudojasi (duomenys neskelbtini) pinigais, jų neatiduoda (duomenys neskelbtini). Kajus nori gyventi su juo, berniukas daug kuo domisi, jis yra atviras tėvui, viską pasakoja. Vaikas keturias vasaras praleido su tėvu, iš tėvo gali daug ko išmokti, iš motinos nieko neišmoks. Atsakovas nurodė, kad jis skatina (duomenys neskelbtini) bendrauti su motina, susitikti su ja, (duomenys neskelbtini) nemeluoja. Ieškovė pati vaiką tolina nuo tėvo, vaikas pergyvena.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad būtina vadovautis vaikų interesais, atsižvelgti į jų norą. (duomenys neskelbtini) išreiškė norą gyventi su tėvu, jam ten geriau. (duomenys neskelbtini) bendrauja su motina, tėvas nuteikinėja sūnų prieš motiną. (duomenys neskelbtini) norėtų gyventi su mama močiutės bute. Vaikai gali išsakyti savo nuomonę su kuo iš tėvų jie norėtų gyventi, jiems trylika metų. Ieškovės reikalavimas dėl abiejų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja netenkintas, nes 5 asmenų šeima gyvena dviejų kambarių ieškovės motinos bute Rukloje, ieškovė nepateikė įrodymų, kad A. A. jau negyvena močiutės bute, kad ieškovė įrašyta į eilę socialiniam būstui gauti. (duomenys neskelbtini) šiame buvo reikėtų gyventi kambaryje su dviem mergaitėmis. Sutinka su vaikų išlaikymo reikalaujama suma po 250 Eur kiekvienam vaikui pas mėnesį. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nėra nustatyta tėvų įtaka vaikams, vaikų nuomonė išsakyta, nėra įrodymų apie neigiamą tėvo elgesį. Ieškovė pati keikiasi prie vaikų, yra konfliktiška, tai įrodo policijos pareigūno nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Institucijos teismui 2022 m. sausio 18 d. pateiktoje išvadoje dėl ieškinio nurodyta, kad vaikai išsakė savo nuomones, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Į vaiko norus neatsižvelgiama, jei jie prieštarautų jų interesams. Tiek ieškovė, tiek atsakovas sudarę sąlygas vaikų poreikiams tenkinti. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė ir atsakovas netinkamai vykdytų savo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Galutinę išvada pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo (1 t., b.l. 24–28). Prie išvados pateikti du K. Š. nuomonės išklausymo aktai, K. Š. nuomonės išklausymo aktas nepateiktas, tačiau vaikas tiesiogiai apklaustas teisme su psichologe.

Institucijos teismui 2022 m. vasario 11 d. pateiktoje išvadoje dėl priešieškinio nurodyta, kad vaikai išreiškė savo nuomones, su kuo norėtų gyventi, teismui nustačius (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakovu, Skyriaus nuomone, atsakovo prašoma priteisti iš ieškovės nepilnamečiui sūnui K. Š. išlaikymo suma atitinka vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti vaikų poreikius, tačiau konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas teismui įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį bei konkrečius vaiko poreikius. Galutinę išvadą pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo (1 t., b.l. 98–101).

Institucijos, teikiančios išvadą atstovė teismo posėdyje Skyriaus išvadas palaikė. Papildomai paaiškino, kad reikia vertinti vaikų nuomonę, jie gali ją išreikšti. Teisme apklausti vaikai pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) nori gyventi su mama, (duomenys neskelbtini) – su tėčiu. Nuo 2020 m. skyriuje užfiksuoti 4 šalių pranešimai apie vaikų teisių pažeidimus, vieną kartą buvo nustatyti pažeidimai. Kolegų tyrimais nebuvo nustatyta, kad tėvai daro įtaką vaikams. Abu atsakingi už šią situaciją, abu tėvai atsakingi, kad vaikai nelaimingi. Ši byla ne dėl santuokos nutraukimo, nereikia aiškintis asmeninius šalių santykius. Tėvus ragina atvykti į socialinių paslaugų centrą, gauti paslaugas. Gal būt tėvai ir patys pajėgūs susitvarkyti, bet gali kreiptis ir į specialistus (mediatorius, psichologus, socialinius darbuotojus).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis tenkinamas visiškai.

Ieškiniu, priešieškiniu, ieškovės, atsakovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys yra K. Š. ir K. Š., gimusių 2009 m. gegužės 15 d., tėvai (1 t., b.l. 5,6). Šalys santuokos nebuvo sudarę. Ieškovės duktė A. A. gimusi 2004 m. kovo 28 d. ( 1 t., b.l. 7). O. A. 2000 m. gegužės 18 d. deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o vaikai (duomenys neskelbtini) ir K. Š. – nuo 2021 m. gruodžio 10 d. (1t., b.l. 8). O. A. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ( 1 t., b.l. 9). O. A. 2021 m. rugsėjo – lapkričio mėn. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b.l. 10). O. A. gavo išmokas vaikams, socialines pašalpas iš Socialinės paramos skyriaus (1 t., b.l. 111–123), ligos išmoką, motinystės išmoką, vaiko priežiūros išmoką (1 t., b.l. 124–128). Informacija apie O. A. valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. gegužės 19 d., (duomenys neskelbtini)“– nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 13 d. (1t., b.l. 129–130). M. Š. turi nekilnojamojo turto : butą (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b.l. 85–88), transporto priemonę (1 t., b.l. 15–16). M. Š., VSDFV duomenimis, nedirba ( 1 t., b.l. 17).

Teisme 2022 m. gegužės 25 d. apklausti nepilnamečiai K. Š. ir K. Š.. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad labai gerai gyventi su tėčiu, nes mama nieko neaiškina (pvz. kad pasikloti lovą), tėtis neliepia to daryti. Su tėčiu važiuoja į kaimą. Mama gera, bet tėčiui meluoja. Žino, kad yra vaiko pinigai, jų mama neduoda. Su mama bendrauja, su ja susitinka, rašo žinutes, požiūris į mamą nepasikeitė. Prieš daug metų, kai nusidegino koją, mama sakė, kad jis pats nusidegino. Jis mamai sakė, kad jam pikta, kad ji melavo. Su sese bendrauja prasčiau, norėtų gyventi kartu su ja ir tėčiu. Jis susiskambina su sese, laiko su ja nepraleidžia, nes (duomenys neskelbtini) nenori atvažiuoti. Ji ateina į tėčio namus įsijungus diktofoną. Kartais norėtų 2 savaites būti ir pas tėtį ir pas mamą. Nori gyventi su tėčiu, ir kad (duomenys neskelbtini) būtų, bet vienas su tėčiu nori gyventi. Vieną savaitę gyventi su tėčiu, kitą savaitę pas kitą, nebūtų sudėtinga jam su daiktais kraustytis, nieko prieš, turėtų būti ir (duomenys neskelbtini). Atostogas norėtų praleisti su tėčiu, kai kas nors nepavyksta, norėtų pasikalbėti su tėčiu. Tėtis viską nuperka, dovanų iš mamos negauna.

(duomenys neskelbtini) paaiškino, kad jau penkis mėnesius gyvena su mama, močiute, sese. Anksčiau gyveno su tėčiu jo bute, bet jis išvijo mamą, pakeitė spyną, blogai elgėsi, jie susipyko, ji su mama norėjo išeiti. Brolis nenorėjo išeiti su mama. Tėtis viską pradėjo daužyti, keikėsi. Tėtis pyksta 4 metus, mama irgi pyksta, tik ne tiek, kiek tėtis. Ji lankydavosi pas tėtį, bet nustojo, kai jis pradėjo negražiai kalbėti apie mamą. Su mama apie tėtį nekalba. Nori, kad tėtis būtų geras. Anksčiau visi būdavo prie jūros, kai ji buvo maža. Su tėčiu sutarė, bet buvo, kad jis atėmė telefoną, iš jos telefono negražiai parašė mamos draugei. Nori, kad brolis būtų kartu. Ji nenori gyventi ir pas tėtį ir pas mamą, nes tėtis piktas ant mamos. (duomenys neskelbtini), kai jam mama paskambina, kalba apie pinigus. Jei tėtis pasikeistų ir būtų geresnis, tai būtų gerai. Jos santykiai su broliu labai geri, bet brolis pyksta, labai nervinasi. Mama neprašė daryti to garso įrašo, ji pati sugalvojo. Jei tėtis nerėktų, nepyktų, būtų geras, norėtų pas tėtį gyventi su broliu.

Vaiko nuomonė išklausyta Vaiko teisių apsaugos skyriuje, pateiktas K. Š. nuomonės išklausymo 2022 m. sausio 13 d. aktas (1 t., b.l. 29–32), 2022 m. sausio 13 d. M. Š. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas (1 t., b.l. 33–36), 2022 m. vasario 1 d. O. A. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas (1 t., b.l. 102–104), kuriais nustatyta vaiko nuomonė gyvenamosios vietos klausimu bei nustatyta, kad atsakovo, ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, vystytis, mokytis, ilsėtis. O. A. šeimos aplinkos tyrimo akte nenurodyta, kad bute gyvena dar ir ieškovės dukra A. A.. Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro informacija, M. Š. psichikos sveikatos centre dėl psichikos ar priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (1 t., b.l. 148).

Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę.

Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą. Byloje nėra medicininių duomenų apie vaikų raidos, emocijų ir elgesio, dėmesio ir aktyvumo sutrikimus, specialiuosius poreikius. Teismas mano, kad vaikai yra pakankamai brandūs, gali išreikšti savo nuomonę.

Žemesnės instancijos teismas

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

Byloje nenustatytas ieškovės, atsakovo draudimas vaikams bendrauti su mama, tėvu. Tačiau tėvas maksimaliai neprisidėjo, kad (duomenys neskelbtini) išlaikytų gerus santykius su motina. Kiekviena šalis priešiškai nusiteikusi kitos atžvilgiu, byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo plačiai aiškinasi savo santykius ir išsiskyrimo priežastis. Kaip minėta, šalių santykiai konfliktiški, jos neranda bendrų kompromisų vaikų klausimais, ateityje tai pat gali nerasti. Byloje pateiktu 2021 m. liepos 28 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju nustatyta, kad įtariamoji O. A. susitaikė su nukentėjusiuoju M. Š. dėl artimam šeimos nariui padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (1 t., b.l. 74–76). 2022 m. sausio 10 d. Informacija apie gautą iš O. A. pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nustatyta, kad O. A. nurodo, jog M. Š. nuteikinėja (duomenys neskelbtini) prieš ją, ji prašo pagalbos išsiaiškinant, kodėl vaikas atsisako palaikyti su ja glaudų ryšį, kuris buvo artimas iki 2022 m. sausio 3 d., vaikas teigia, kad tai ne tėvas kelia jai grėsmę, o ji kelia grėsmę tėvui. Pranešime nurodytos aplinkybės aptartos su motina, tėvu, O. A. rekomenduota, be kitų rekomendacijų, patikslinti ieškinį, papildant jį bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu. Nustatyta, kad šeimai reikalinga socialinių darbuotojų pagalba sprendžiant konfliktines situacijas tarp buvusių sugyventinių dėl bendravimo su vaikais. Pranešimo tyrimas užbaigtas nesant duomenų, patvirtinančių vaiko teisės ir geriausių interesų neužtikrinimą, tačiau nutarta inicijuoti paslaugų teikimą (1 t., b.l. 79–84). Vaikai negali pasirinkti savo tėvų, jie turi gyventi su savo tėvais, vienu iš tėvų, kokie jie bebūtų, jeigu nepriimtas sprendimas paimti vaikus ir tėvų ir apgyvendinti pas kitus giminaičius (globėjus), šeimynoje ar vaikų globos įstaigoje. Ieškovei ir atsakovui neprašant nustatyti šalių bendravimo su vaikais tvarkos, manant, kad ši tvarka nereikalinga, teismas šioje byloje nustato vaikų ir skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais tvarką (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Byloje ieškovės atstovės 2022 m. gegužės 25 d. pateiktoje laikmenoje įrašytas atsakovo pokalbis su dukra K. Š., kuriame atsakovas nepagarbiai atsiliepia apie vaikų motiną, kalba apie kitus negatyvius dalykus, taip pat apie pinigus (2 t., b.l. 3, 5). Atsakovas pripažino, kad tai jo pakalbis su dukra, jis pyksta ant ieškovės. Atsakovas pripažino, kad jis rašė žinutę iš (duomenys neskelbtini) telefono ieškovės draugei S. Š., kuri pasveikimo (duomenys neskelbtini) su gimtadieniu (2 t., b.l. 2). Atsakovas paaiškino, kad jo ir S. Š. santykiai konfliktiški, šios žinutės (duomenys neskelbtini) nematė, žinutė ištrinta. Matyti nepagarbus, nemandagus atsakovo tonas moters atžvilgiu, keiksmažodžiai, byloje nėra įrodymų, ar žinutė socialiniuose tinkluose buvo ar nebuvo matoma (duomenys neskelbtini). Šie bylos duomenys neigiamai charakterizuoja atsakovą. Tačiau teismas mano, kad dėl to galima nustatyti K. Š. gyvenamąją vietą su tėvu, negalima riboti vaiko apsisprendimo teisę, nustatant, kad vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, 3.177 straipsnis).

Todėl ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies, priešieškinio reikalavimai tenkinami visiškai, nepilnamečių K. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove motina O. A., o K. Š. gyvenamoji vieta – su atsakovu tėvu M. Š. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Sprendžiant dėl vaikų materialinio išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.

Atsakovas nesutinka su visais ieškinio reikalavimais, prašo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su juo, sutinka mokėti ieškovei (duomenys neskelbtini) išlaikymui tokio paties dydžio išlaikymą kaip ir ieškovė turėtų teikti (duomenys neskelbtini).

Ieškovė pateikė vaikų poreikių sąrašą, kuriuo nustatyta, kad vaikų poreikiams mėnesiui reikia apie 600 Eur. Įvertinant šią aplinkybę, kad abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, daroma išvada, kad ieškovė ir atsakovas turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo po 250 Eur per mėnesį, daugiau šalys neprašo. Vaikai sveiki, specialiųjų poreikių neturi.

Atsakovas, ieškovė yra sveiki, darbingi, nei ieškovė, nei atsakovas kitų nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė ir atsakovas, 2022 m. rugpjūčio 19 d. VSDFV duomenimis, nedirba. Šalys nenurodė, kad turi kreditorių, atsakovas turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Būtinųjų vaikų poreikių įrodinėti teismui nereikia. Šalių prašomas priteisti vaikų išlaikymo dydis atitinka vaikų poreikius, jų amžių, tėvų turtinę padėtį, dabartines kainas. Todėl iš ieškovės sūnui K. Š. priteisiamas 250 Eur išlaikymas, o iš atsakovo dukrai K. Š. priteisiamas taip pat 250 Eur išlaikymas kas mėnesį, ieškovei prašant, atsakovui neprieštaraujant, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės (ieškinys teismui paduotas 2021 m. gruodžio 28 d., ieškovė su dukromis iš atsakovo namų išsikėlė 2022 m. sausio 2 d.). Vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise administruoja tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, išimtinai vaiko interesais, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.185, 3.186, 3.190, 3.208 straipsniai). Pažymėtina, kad nustačius (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu, M. Š. turi teisę administruoti kartą per mėnesį valstybės mokamą išmoką vaikui. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai, ieškovei ir atsakovui išduodami vykdomieji raštai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Šalims išaiškinama, kad pasikeitus aplinkybėms (tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir pan.), šalys turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaiko išlaikymo dydžio, o taip pat ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl vaikų ir skyrium gyvenančių tėvų bendravimo tvarkos nustatymo

Šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didiną viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus.

Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po tėvų sprendimo gyventi atskirai, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.

Nagrinėjamoje byloje teismas, išklausęs vaikų nuomones, sprendė, kad vaikų nenoras bendrauti su tėvu/motina (duomenys neskelbtini) su motina, (duomenys neskelbtini) su tėvu) negali būti priežastis nutraukti vaikų ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu/motina ar nustatyti bendravimo tvarką, kuri realiai būtų sunkiai vykdoma. Tačiau, įvertinus vaikų būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus, nustato vaikų bendravimą su tėvais. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad tėvų bendravimas su vaikais keltų grėsmę vaikų sveikatai, saugumui, todėl vaikų išreikštos neigiamos nuostatos tėvų atžvilgiu netapo pagrindu nenustatyti bendravimo tvarkos. Iki šiol tėvų pastangos, dėtos, kad vaikai bendrautų su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), nepakankamos. Tėvų bendravimo su vaikais tvarką 50:50 procentų nebūtų galima įgyvendinti. Kasacinio teismo praktika, tokia tvarka pažeistų vaikų interesus, ir nėra jokių išimčių, kad ją taikyti. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Visgi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną ar savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaikų interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikai, sugebantys išreikšti savo pažiūras. (duomenys neskelbtini) gyvena Rukloje, (duomenys neskelbtini) – Jonavoje. Abu vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, vienoje klasėje. Teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaikų poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurios neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas, vaikų važiavimas į mokyklą iš gyvenamosios vietos viduryje savaitės (pvz. : (duomenys neskelbtini) važiavimas iš Ruklos, kur gyventų pas motiną, į mokyklą į Jonavą).

Nustatoma tokia ieškovės O. A. ir atsakovo M. Š. bendravimo su vaikais K. Š. ir K. Š. tvarka (CK 3.170 straipsnis):

1. Ieškovė O. A. bendrauja telefonu ir/ar naudojama kompiuterine programa su sūnum (duomenys neskelbtini) kiekvieną penktadienį nuo 20 val. iki 20 val. 30 min. Pasikeitus kontaktinio telefono numeriui ir/ar kompiuterinės programos vartotojo pavadinimui, ieškovė ir atsakovas įsipareigoja nedelsdami (ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas) SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu informuoti vienas kitą apie telefono numerio ar vartotojo vardo pasikeitimą.

2. Atsakovas M. Š. bendrauja telefonu ir/ar naudojama kompiuterine programa su dukra Kamile kiekvieną penktadienį nuo 20 val. iki 20 val. 30 min. Pasikeitus kontaktinio telefono numeriui ir/ar kompiuterinės programos vartotojo pavadinimui, ieškovė ir atsakovas įsipareigoja nedelsdami (ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas) SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu informuoti vienas kitą apie telefono numerio ar vartotojo vardo pasikeitimą.

3. Kitu laiku ieškovė O. A. ir atsakovas M. Š. turi teisę kiekvieną dieną nekliudomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais K. Š. ir K. Š. telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis.

4. Motinos dieną, savo gimimo dieną ieškovė O. A. bendrauja su sūnum (duomenys neskelbtini) telefonu ir/ar naudojama kompiuterine programa nuo 18 val. iki 18 val. 30 min. arba susitinka su sūnumi motinos gyvenamojoje vietoje nuo 18 val. iki 20 val.

5. Tėvo dieną, savo gimimo dieną atsakovas M. Š. bendrauja su dukra (duomenys neskelbtini) telefonu ir/ar naudojama kompiuterine programa nuo 18 val. iki 18 val. 30 min. arba susitinka su dukra tėvo gyvenamojoje vietoje nuo 18 val. iki 20 val.

6. D. K. Š. gimimo dieną – gegužės 15 d., atsakovas M. Š. bendrauja su dukterimi (duomenys neskelbtini) telefonu ir/ar naudojama kompiuterine programa nuo 18 val. iki 18 val. 30 min. arba susitinka su dukra jos gyvenamojoje vietoje nuo 18 val. iki 20 val.

7. S. K. gimimo dieną – gegužės 15 d. ieškovė O. A. bendrauja su sūnumi (duomenys neskelbtini) telefonu ir/ar naudojama kompiuterine programa nuo 18 val. iki 18 val. 30 min. arba susitinka su sūnum jo gyvenamojoje vietoje nuo 18 val. iki 20 val.

8. Motinos, tėvo dieną, ieškovės, atsakovo, vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimimo dienomis šalys ir vaikai be jokių apribojimų gali susitikti ir bendrauti tarpusavyje, neatsižvelgiant į teismo nustatytą bendravimo šiomis dienos tvarką.

9. Ieškovė vaikų gimimo dieną poriniais metais praleidžia viena kartu su abiems vaikais nuo 18 val. iki 20 val., susitikimo vieta nustatoma motinos ir vaikų sutarimu.

10. Atsakovas vaikų gimimo dieną neporiniais metais praleidžia vienas kartu su abiems vaikais nuo 18 val. iki 20 val., susitikimo vieta nustatoma tėvo ir vaikų sutarimu.

11. Ieškovė su sūnum (duomenys neskelbtini) praleidžia kiekvieno mėnesio du savaitgalius – pirmą ir trečią savaitgalį (šeštadienį, sekmadienį), nuo šeštadienio nuo 11 val. iki sekmadienio 19 val., su sūnaus nakvyne motinos gyvenamojoje vietoje. Bendravimo metu dalyvauja ir (duomenys neskelbtini). Vaikams ir tėvams sutarus, Kajus gali atvykti į motinos gyvenamąją vietą penktadienį po pamokų.

12. Atsakovas su dukra (duomenys neskelbtini) praleidžia kiekvieno mėnesio du savaitgalius – antrą ir ketvirtą savaitgalį (šeštadienį, sekmadienį), nuo šeštadienio nuo 11 val. iki sekmadienio 19 val., su dukters nakvyne tėvo gyvenamojoje vietoje. Bendravimo metu dalyvauja ir(duomenys neskelbtini). Vaikams ir tėvams sutarus, Kamilė gali atvykti į tėvo gyvenamąją vietą penktadienį po pamokų.

13. I. O. A. vaikų vasaros atostogų metu praleidžia su abiem vaikais ne mažiau kaip 15 kalendorinių dienų pagal iš anksto prieš dvi savaites telefonu, SMS žinutėmis ar kitais pranešimais įvairiuose programose suderinus laiką su tėvu M. Š..

14. A. M. Š. vaikų vasaros atostogų metu praleidžia su abiem vaikais ne mažiau kaip 15 kalendorinių dienų pagal iš anksto prieš dvi savaites telefonu, SMS žinutėmis ar kitais pranešimais įvairiuose programose suderinus laiką su motina O. A.

15. Kiekvienų porinių metų Šv. Velykų pirmą dieną atsakovas M. Š. gali bendrauti su dukra K. Š. savo gyvenamojoje vietoje nuo 12 val. pasiėmus dukterį pas save, (duomenys neskelbtini) sugrįžtant (ją grąžinant) į vaiko gyvenamąją vietą iki 19 val. Kiekvienų neporinių metų antrąją Šv. Velykų dieną atsakovas M. Š. gali bendrauti su dukra K. Š. savo gyvenamojoje vietoje nuo 12 val. pasiėmus dukrą pas save, (duomenys neskelbtini) sugrįžtant (ją grąžinant) į vaiko gyvenamąją vietą iki 19 val.

16. Kiekvieną porinių metų Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) atsakovas M. Š. gali bendrauti su dukra K. Š. savo gyvenamojoje vietoje nuo 12 val. pasiėmus dukterį pas save, (duomenys neskelbtini) sugrįžtant (ją grąžinant) į savo gyvenamąją vietą iki 20 val. Kiekvienų neporinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) M. Š. pasiima dukterį 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją (ar ji grįžta pati) į gyvenamąją vietą antrąją Šv.Kalėdų dieną ( gruodžio 26 d.) iki 19 val.

17. Kiekvienų porinių metų Naujųjų metų šventės dieną M. Š. pasiima (duomenys neskelbtini) iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžina vaiką (ar ji grįžta pati) į vaiko gyvenamąją vietą iki sekančių metų sausio mėn. 1 d. iki 19 val.

18. Kiekvienų neporinių metų Šv. Velykų pirmą dieną ieškovė O. A. gali bendrauti su sūnum K. Š. savo gyvenamojoje vietoje nuo 12 val. pasiėmus sūnų pas save, (duomenys neskelbtini) sugrįžtant (jį grąžinant) į vaiko gyvenamąją vietą iki 19 val. Kiekvienų porinių metų antrąją Šv. Velykų dieną ieškovė O. A. gali bendrauti su sūnum K. Š. savo gyvenamojoje vietoje nuo 12 val. pasiėmus sūnų pas save, (duomenys neskelbtini) sugrįžtant (jį grąžinant) į vaiko gyvenamąją vietą iki 19 val. O. A. švenčiant Šv.Velykas kitu metu, ji turi teisę nuo 12 val. pasiimti sūnų (duomenys neskelbtini) į savo gyvenamąją vietą ir bendrauti su abiems vaikais šią dieną, grąžinant (duomenys neskelbtini) (jam grįžtant) į savo gyvenamąją vietą iki 19 val.

19. Kiekvieną neporinių metų Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) ieškovė O. A. gali bendrauti su sūnum K. Š. savo gyvenamojoje vietoje nuo 12 val. pasiėmus sūnų pas save, (duomenys neskelbtini) sugrįžtant (jį grąžinant) į vaiko gyvenamąją vietą iki 20 val. Kiekvienų porinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) ieškovė O. A. pasiima sūnų 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį (ar jis grįžta pats) į vaiko gyvenamąją vietą antrąją Šv.Kalėdų dieną ( gruodžio 26 d.) iki 19 val. O. A. švenčiant Šv.Kalėdas kitu metu, ji turi teisę nuo 12 val. pasiimti sūnų (duomenys neskelbtini) į savo gyvenamąją vietą ir bendrauti su abiems vaikais šią dieną, grąžinant (duomenys neskelbtini) (jam grįžtant) į savo gyvenamąją vietą iki 19 val.

20. Kiekvienų neporinių metų Naujųjų metų šventės dieną O. A. pasiima (duomenys neskelbtini) iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžina vaiką (ar jis grįžta pats) į vaiko gyvenamąją vietą iki sekančių metų sausio mėn. 1 d. iki 19 val.

21. Abu tėvai – ieškovė O. A. ir atsakovas M. Š. vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų metu praleidžia su abiem vaikais ne mažiau kaip 5 kalendorines dienas, o atsižvelgiant į atostogų trukmę, ne mažiau kaip 3 dienas, iš anksto prieš dvi savaites telefonu, SMS žinutėmis ar kitais pranešimais įvairiuose programose suderinus laiką vienas su kitu.

22. Vaikams susirgus (pateikus kitam tėvui, su kuriuo yra nustatyta eilė bendrauti su vaiku, medicininį dokumentą), jie lieka gydytis savo gyvenamosiose vietose, pas skyrium gyvenančią motiną/tėvą nevyksta. Skyrium gyvenantys motina/tėvas turi teisę lankyti ir slaugyti sergantį vaiką jo gyvenamojoje vietoje.

23. Apie gyvenamosios vietos pakeitimą ieškovė ir atsakovas privalo informuoti vienas kitą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną dieną.

Šalims išaiškinama, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo tėvo sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, šalių ginčą sprendžia teismas (CK 3.174 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), už su juo susijusį neturtinį reikalavimą žyminis mokestis nereikalaujamas. Ieškovės išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti šioje byloje yra 600,00 Eur (1 t., b.l. 152–153, 2 t., b.l. 11–12). Atsakovo bylinėjimosi išlaidos 363,00 Eur advokato ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ( 1 t., b.l. 149), 153 Eur žyminis mokestis už priešieškinį ( 1 t., b.l. 92), viso : 516,00 Eur. Atsakovas už priešieškinį (už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), paduotą 2022 m. sausio 25 d., turėjo mokėti 85 Eur žyminį mokestį (100x0,75xVKI (vartotojų kainų indeksas), už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo nėra mokamas žyminis mokestis. VKI 2022 m. sausio mėnesį buvo 113,8. Todėl atsakovui grąžintina dalis permokėto žyminio mokesčio – 68 Eur (153-85). Šalių bylinėjimosi išlaidos advokato, advokato padėjėjų pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, pagrįstos įrodymais. Ieškinys neturtinių reikalavimų dalyje patenkintas 50 procentų, turtinio reikalavimo dalyje – 50 procentų, todėl laikytina, kad ieškinys patenkintas 50 procentų (50+50=100; 100:2), priešieškinis patenkintas visiškai. Patenkinus ieškinio dalį dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo ir priešieškinio reikalavimą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, iš atsakovo M. Š. valstybei priteisiamas 67,50 Eur žyminis mokestis (250x12= 3 000; 3 000x0,03x0,75), o iš ieškovės O. A. valstybei – 90 Eur žyminis mokestis (250x12=3 000;3 000x0,03) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovo ieškovei priteistina 300 Eur (600 x 0,50) bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o iš ieškovės atsakovui 448 Eur (363+85) bylinėjimosi išlaidų visiškai patenkinus priešieškinį (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnis).

Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 148 Eur bylinėjimosi išlaidų (448- 300).

Byloje yra 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, tačiau jos iš šalių valstybei lygiomis dalimis nepriteistinos, nes priteisiant iš kiekvienos šalies neviršija 5,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 376 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. Š., gim. 2009 m. gegužės 15 d., po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai K. Š., gim. 2009 m. gegužės 15 d., po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskirti vaiko motiną O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovės O. A. bendravimo su sūnum K. Š. ir atsakovo M. Š. bendravimo su dukra K. Š. tvarką :

3. Kitu laiku ieškovė O. A. ir atsakovas M. Š. turi teisę kiekvieną dieną nekliudomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais K. Š. ir K. Š. telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis.

9. Ieškovė vaikų gimimo dieną poriniais metais praleidžia viena kartu su abiems vaikais nuo 18 val. iki 20 val., susitikimo vieta nustatoma motinos ir vaikų sutarimu.

10. Atsakovas vaikų gimimo dieną neporiniais metais praleidžia vienas kartu su abiems vaikais nuo 18 val. iki 20 val., susitikimo vieta nustatoma tėvo ir vaikų sutarimu.

11. Ieškovė su sūnum (duomenys neskelbtini) praleidžia kiekvieno mėnesio du savaitgalius – pirmą ir trečią savaitgalį (šeštadienį, sekmadienį), nuo šeštadienio nuo 11 val. iki sekmadienio 19 val., su sūnaus nakvyne motinos gyvenamojoje vietoje. Bendravimo metu dalyvauja ir (duomenys neskelbtini). Vaikams ir tėvams sutarus, (duomenys neskelbtini) gali atvykti į motinos gyvenamąją vietą penktadienį po pamokų.

12. Atsakovas su dukra (duomenys neskelbtini) praleidžia kiekvieno mėnesio du savaitgalius – antrą ir ketvirtą savaitgalį (šeštadienį, sekmadienį), nuo šeštadienio nuo 11 val. iki sekmadienio 19 val., su dukters nakvyne tėvo gyvenamojoje vietoje. Bendravimo metu dalyvauja ir Kajus. Vaikams ir tėvams sutarus, Kamilė gali atvykti į tėvo gyvenamąją vietą penktadienį po pamokų.

15. Kiekvienų porinių metų Šv. Velykų pirmą dieną atsakovas M. Š. gali bendrauti su dukra K. Š. savo gyvenamojoje vietoje nuo 12 val. pasiėmus dukterį pas save, Kamilei sugrįžtant (ją grąžinant) į vaiko gyvenamąją vietą iki 19 val. Kiekvienų neporinių metų antrąją Šv. Velykų dieną atsakovas M. Š. gali bendrauti su dukra K. Š. savo gyvenamojoje vietoje nuo 12 val. pasiėmus dukrą pas save, (duomenys neskelbtini) sugrįžtant (ją grąžinant) į vaiko gyvenamąją vietą iki 19 val.

23. Apie gyvenamosios vietos pakeitimą ieškovė ir atsakovas privalo informuoti vienas kitą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną dieną.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai, ieškovei ir atsakovui išduoti vykdomuosius raštus.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš ieškovės O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 148 (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų) Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67,50 ( šešiasdešimt septynių eurų 50 centų) Eur žyminį mokestį (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.(duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Citadele bankas“, įmokos kodas – 5660, mokant nurodyti mokėtojo M. Š. asmens kodą).

Priteisti valstybei iš ieškovės O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90 (devyniasdešimties eurų) Eur žyminį mokestį (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.(duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Citadele bankas“, įmokos kodas – 5660, mokant nurodyti mokėtojos O. A. asmens kodą).

P. V. mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68 (šešiasdešimt aštuonių eurų) Eur žyminį mokestį (sumokėta 2022 m. sausio 24 d. Lėšų pervedimo nurodymu Nr.774 Luminor banke).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja L. D.