- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-04-02
- Bylos Nr.
- e1-251-1139/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00733-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.14.9.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Aidos Pogojienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav., gyvenamąją vietą deklaravęs Mažeikių r. sav., vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:
1) 2010 m. rugpjūčio 6 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, BK 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;
2) 2011 m. sausio 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. rugpjūčio 6 d. Mažeikių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;
3) 2012 m. birželio 25 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. sausio 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus;
4) 2013 m. sausio 4 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012 m. birželio 25 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams;
5) 2013 m. rugpjūčio 7 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, kuris buvo pakeistas 2013 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;
6) 2013 m. rugpjūčio 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio ir 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. birželio 25 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. 2013 m. lapkričio 21 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas nutartimi, BK 63 straipsnio pagrindu subendrinus 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. 2014 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 2014 m. rugsėjo 30 d. paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 8 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2014 m. lapkričio 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir nutarta vykdyti likusią bausmės dalį;
7) 2015 m. rugpjūčio 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė bausmė - 5 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir nustatyta galutinė bausmė - 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
8) 2019 m. rugsėjo 11 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintą bausmę - 2 metus 1 mėnesį laisvės atėmimo;
9) 2022 m. kovo 1 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskiriant galutinę bausmę - 40 parų areštą;
10) 2022 m. birželio 8 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskiriant 60 parų arešto, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalis paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. kovo 1 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 90 parų arešto;
11) 2023 m. liepos 20 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę subendrinta bausmę - 1 metų laisvės atėmimą, 2024 m. birželio 28 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę, todėl teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės
1. D. B. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. gruodžio 27 d., apie 19:00 val., Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), tyčia metė akmenį į V. Š. priklausančio gyvenamojo namo langą ir jį išdaužė, taip sugadino svetimą V. Š. priklausantį turtą - 140 eurų vertės lango stiklo paketą bei nulaužė 20 eurų vertės laukutinių durų rankeną. Už šią nusikalstamą veiką baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje.
2. 2025 m. vasario 11 d. D. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis nedaužė jokio lango 2024 m. gruodžio 27 d. V. Š. jis pažįsta, šis yra jo sesers D. B. sugyventinis, turi nuosavą namą Mažeikių r., (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 27 d. jis buvo namuose, adresu Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), pas jį svečiuose buvo jo sesers D. B. vyras A., dar buvo A. brolis M., jo pusbrolis M. S., gyvenantis Klaipėdoje, jo tėvas D. B., jo žmona A. B., jo dėdė A. Č. Jie baliavojo nuo 15-16 val., tiksliai laiko nepamena, iki 02.00-03.00 val. ryto, nes tada jis juos išlydėjo, nors tiksliai laiko negali pasakyti, nes buvo girtas. Mano, kad turėtų būti filmuotas vaizdas, kas buvo atėjęs prie V. Š. namo ir išdaužė langą. Papildomai apklaustas kaltinamasis savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis įvykdė 2025 m. kovo 14 d. pranešime apie įtarimą minimą nusikaltimą, tik ankstesnės apklausos metu neprisipažino, nes bijojo prisipažinti įvykdęs nusikaltimą, kad jo neuždarytų į kalėjimą. Nori papildomai paaiškinti, kad tai jis paėmė nuo žemės akmenį ir metė į namą. Jis tyčia nesitaikė į langą, galvojo, kad klius į namo sieną. Kodėl jis metė tą akmenį, nežino, gal pyko ant savo sesers D. B. ar V. Š., pas kurį jo sesuo pabėgo nuo savo vyro A. B. Tą dieną kaip tik pas jį buvo atvažiavęs A. B. ir jie išgėrinėjo, o vėliau kažkaip sugalvojo nueiti iki V. Š. namo. Jie iš anksto nei su A. B., nei su kuo kitu nesitarė, kad kažkaip apgadins V. Š. namą ar kažką kitą nusikalstamo padarys. Ar jie su A. B. tik dviese nuėjo iki V. Š. namo, ar dar kažkas ėjo, jis nepamena ir pasakyti negali, nes buvo išgėręs. Jis pirmiausiai norėjo pakalbėti su savo seserim D. B. Tačiau durys neatsidarė, buvo užrakintos ir kažkaip atsitiko, kad dalis rankenos liko jo rankose, bet jis tikrai neatliko jokių veiksmų, kad jas tyčia sulaužytų. Kadangi niekas iš namo neišėjo ir jis negalėjo su niekuo pasikalbėti, tai išėjo iš kiemo ir bebūdamas ant keliuko pakėlė nuo žemės akmenį ir metė į V. Š. namo pusę, tikrai nesitaikė į langus. Tačiau išgirdęs, kad išdužo stiklas, išsigando ir pabėgo, A. B. irgi pabėgo. Jis nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio, kad neatsakingai mesdamas akmenį išdaužė lango stiklą bei bebandydamas įeiti į namą nulaužė rankeną. Jis suprato, kad blogai pasielgė, stengsis daugiau taip nebedaryti. Už padarytą žalą V. Š. yra atlyginta, A. B. jam pervedė 300 eurų, kadangi jis neturėjo pinigų. Papildomai apklaustas parodė, kad jis akmeniu išdaužė V. Š. priklausančio namo stiklą bei bebandydamas įeiti į namą nulaužė rankeną, gal per staigiai ir per stipriai truktelėjo. Nuoširdžiai gailisi, kad įvykdė nusikaltimą (t. 1, b. l. 192-195, t. 2, b. l. 6-9, 15-17).
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
3. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo grindžiama ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:
3.1. 2024 m. gruodžio 27 d. ROIK 0124000800227 nurodyta, kad dabar nepažįstamas asmuo daužo į duris, prašo paskubėti. Asmuo dabar daužo langus. (t. 1, b. l. 13-14).
3.2. 2024 m. gruodžio 27 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate gautas V. Š. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 27 d., apie 19.00 val., jam su sugyventine D. B. ir nepilnamečiais vaikais būnant namuose, adresu Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), žiūrėdami televizorių išgirdo, kad kažkas spardo jo namų pastato sienas, daužė duris. Minėti asmenys, kurie daužė jo namą, šūkavo. Iš balso suprato, kad vienas iš tų asmenų yra jo svainis, t. y. D. B. brolis D. B. Su juo kartu buvo dar mažiausiai du asmenys. Nežino, kiek iš viso buvo asmenų, bet yra įsitikinęs, kad jų mažiausiai buvo trys. Kitų asmenų, kurie buvo kartu su D. B., jis nepažino. Kai asmenys daužė jo pastatą, beldėsi į duris, jie namuose buvo tyliai ir nieko jiems nesakė. Visa tai galėjo trukti iki dešimties minučių. Tuo laiku jis buvo pastato antrame aukšte esančiame miegamajame kambaryje ir matė, kaip D. B. paėmęs akmenį metė jį į kambario, kuriame jis buvo, langą, dėl ko langas išdužo, o akmuo įkrito į kambario vidų. Kuomet jis sudaužė langą, visi asmenys, kurie buvo atėję, iš įvykio vietos pasišalino. Kai jie daužė sienas ir duris, jis jau buvo paskambinęs policijai ir laukė pagalbos. Asmenims išėjus, jis apžiūrėjo savo namus ir pamatė, kad taip pat yra apgadinta jo namų laukinių šarvuotų durų rankena. Dalis rankenos buvo nulaužta. Jam padarytą turtinę žalą jis gali įvertinti maždaug 300-400 eurų. Šiuo metu tiksliai pasakyti turtinės žalos negali, jei reikės, žalą galės patikslinti tyrimo eigoje. Įvykio vietoje yra vaizdo stebėjimo kamera, bet ji šiuo metu neveikia. Dėl tokio D. B. elgesio namuose buvę nepilnamečiai vaikai labai išsigando. Prašo nubausti D. B. įstatymų nustatyta tvarka ir pageidauja, kad šis atlygintų jam padarytą turtinę žalą (t. 1, b. l. 2-8).
3.3. Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad 2024 m. gruodžio 27 d., apie 19 val., jam būnant namuose su sugyventine D. B. ir mažamečiais vaikais namuose, adresu Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame gyvenamajame name, išgirdo triukšmą prie namo. Girdėjosi, kaip yra daužomos namo sienos ir durys, vėliau pamatė, kad nulaužta šarvuotų durų rankena, kurios vertė 20 eurų. Lauke girdėjosi įvairūs šauksmai, vyriški balsai, kaip abu su D. B. atpažino iš balso, vienas yra jos brolio D. B. Kas vaikščiojo po kiemą, nematė, nes buvo nuleisti ant langų roletai, be to, nenorėjo lįsti į akis ir dar daugiau provokuoti. Tuo metu jie name buvo tyliai, buvo išsijungę šviesas. Kiek girdėjo, D. B. kvietė išeiti jį į lauką, bet nesakė, dėl kokios priežasties. Po kažkiek laiko jis pasižiūrėjo pro vaikų kambario langą į lauką ir pamatė, kad iš jo kiemo pro vartelius išeina 3 ar 4 asmenys, kadangi buvo tamsu, tai tiksliai nematė. Vienas iš ten buvusių asmenų su žibintuvėliu (nes švietė gerai, tai tikrai negalėjo būti, pavyzdžiui, telefonas) švietė į jo namo langus. Kiek šmėžavo to žibintuvėlio šviesa, tai jis matė ir atpažino, kad tarp ten buvusių asmenų tikrai vienas buvo D. B., kitų neatpažino. Jis matė, kaip D. B. pakelė nuo šalikelės akmenį, šalia yra didesnis akmuo, ir užsimojęs metė į namo pusę bei pataikė į namo antrame aukšte esančio vaikų kambario langą ir sudaužė lango stiklą. Akmuo pro stikle atsiradusią skylę įkrito į kambarį už lovos, o ant lovos pažiro lango stiklai. Po to, kai buvo mestas akmuo, asmenys nieko nebesakė ir greitai susėdo į netoliese stovėjusį automobilį ir išvažiavo. Koks automobilis buvo, tiksliai pasakyti negali, lyg Citroen markės, spalvos ir numerių nematė. Kam galėjo priklausyti tas automobilis, nežino. Automobilis nuvažiavo į tą pusę, kur yra D. B. namai. Prie jo namo yra pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į kelio ir įėjimo į kiemą pusę, tačiau kamera nėra pajungta. Vėliau po šio įvykio su D. B. nebendravo, jis pats nesusisiekė, žalos neatlygino. Jis išdaužto lango stiklo paketą pasikeitė, tai jam kainavo 190 eurų. Dėl turto sugadinimo jam padaryta 190 eurų žala. Byloje jis reiškia 190 eurų civilinį ieškinį. (t. 1, b. l. 40-43, 46-49).
3.4. Liudytoja D. B. parodė, kad 2024 m. gruodžio 27 d., apie 19.00 val., būnant namuose, adresu Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), kartu su ja buvo jos sugyventinis V. Š. ir du jos mažamečiai vaikai. Išgirdo, kad kažkas beldžiasi į langą pirmame aukšte prie įėjimo durų. Iš pradžių pagalvojo, kad atėjo jos tėvas, bet paskui asmuo pradėjo stipriai belsti į namo langus, trankyti namo įėjimo duris. Ji pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112 apie įvykį ir tuo metu išgirdo lauke panašų balsą į savo brolio D. B., kuris gyvena Mažeikių r., (duomenys neskelbtini). Ji savo sugyventiniui sakė, kad neitų į kiemą, sugyventinis tuo metu per langą pamatė, kad kieme buvo trys ar keturi vaikinai. Ji nėjo prie lango, kadangi rankose laikė savo vaiką. Minėti asmenys lakstė po kiemą ir šūkavo. Jos sugyventinis matė, kad minėti asmenys šviečia su kažkuo į langus, o kieme su kitais vaikinais buvęs jos brolis D., kurį atpažino jos sugyventinis, pasiėmė nuo žemės akmenį ir metė į antrame aukšte svetainės lango paketą, kuris išdužo. Tada ji išgirdo, kad visi asmenys susėdo į automobilį, kurį pamatė priėjusi prie lango, markė galėjo būti Citroen Picaso arba Ford Focus, šviesios spalvos, į žalsvumą. Kas sėdo už automobilio vairo, ji nematė. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, su kuriais bendravo jos sugyventinis (t. 1, b. l. 73-76).
3.5. 2024 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas pastatas, esantis adresu Mažeikių r., (duomenys neskelbtini). Priėjus prie šio pastato pietinės sienos pastebima, kad antrame jo aukšte esančiame lange yra skylė, langas yra suskilęs. Einant šiaurės kryptimi pagal minėto pastato rytinę sieną, pastebima, kad kairėje pusėje yra įėjimas į pastatą, terasa. Pasukus į kairėje pusėje esančią terasą, matomos rudos spalvos šarvuotos durys, kurių spyna yra įleidžiama. Apžiūrint duris pastebima, kad durų rankena yra apgadinta, rankenos dalis yra nulaužta. Apžiūros metu durys yra uždarytos. Pabandžius atidaryti duris matoma, kad jos atrakintos. Užlipus laiptais į antrąjį aukštą patenkama į miegamąjį kambarį. Apžiūrint miegamajame kambaryje esantį langą matoma, kad stikliniame lango pakete yra skylė, pats stiklo paketas yra suskilęs. Stiklinis lango paketas yra 90 cm pločio ir 1 m ilgio. Šalia lango ant grindų matomas gulintis akmuo. Pagal langą matoma stovinti pilkos spalvos sofa-lova, ant kurios matomos stiklo šukės. Daugiau bylai reikšmingų pėdsakų neaptikta, niekas neišimta (t. 1, b. l. 15-17, 18-30).
3.6. 2024 m. gruodžio 30 d. UAB „Langės langai“ su užsakovu V. Š. sudarytoje sutartyje-užsakyme Nr. 20241230.3 nurodyta, kad prekių kaina yra 190 eurų. 2024 m. gruodžio 30 d. komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad 1 vnt. stiklo paketo, keitimo darbų, seno stiklo išvežimo ir utilizavimo kaina, sudaro 190 eurų, bendra šio užsakymo suma yra 190 eurų. 2025 m. kovo 17 d. UAB „Langės langai“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad su V. Š. pasirašytoje sutartyje-užsakyme Nr. 20241230.1 stiklo paketo kaina yra 140 eurų, keitimo darbų ir seno stiklo paketo išvežimas ir utilizavimas po 20 eurų, kuro išlaidos 10 eurų, iš viso 190 eurų (t. 1, b. l. 63-66, 69-70).
3.7. Įtariamuoju apklaustas A. B. neprisipažino padaręs nusikalstamos veikos ir parodė, kad D. B. pažįsta, šis yra jo žmonos D. B. brolis. V. Š. jis taip pat pažįsta, šis yra jo žmonos D. B. sugyventinis ir dabartiniu metu su juo ji gyvena, o jie skiriasi. 2024 m. gruodžio 27 d. jis buvo nuvykęs pas D. B. kartu su broliu M. Š. ir ten baliavojo. Begeriant jis sugalvojo, kad nori nueiti iki V. Š. gyvenamojo namo, nes įtarė, kad D. B. yra pas jį, nes tik keletą dienų buvo, kai jie buvo išsiskyrę, nes per Kalėdas dar buvo kartu, o paskui ji paliko jį ir išėjo pas V. Š. Sugalvojo, kad reikia nueiti pažiūrėti iki V. Š. namo. Kas tokie išėjo, jis nepamena, bet tikrai ėjo jis ir D. B.. Kas vyko toliau nepamena. Jis tikrai neišdaužė V. Š. namo lango stiklo ir nelaužė namo durų rankenos, ar tai galėjo padaryti D. B., nežino, nematė, buvo tamsu. Jis tikrai prie to namo nešvietė žibintuvėliu ar telefonu, taip pat nematė, kad kas kitas taip būtų daręs (t. 1, b. l. 120-122, 125-128).
3.8. 2025 m. kovo 18 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūroje priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje įtariamojo A. B. atžvilgiu (t. 1, b. l. 136-141).
4. BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Teismų praktikoje pažymėta, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis nedidelės vertės turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai nedidelės vertės turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).
5. BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL dydžio arba 500,00 Eur sumos.
6. Kaltinamasis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo parodymus patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad D. B. buvo prie V. Š. namo ir metė iš akmens į langą, kurį išdaužė. Taip pat sulaužė ir durų rankeną. Nors kaltinamasis teigia, kad jis nenorėjo sulaužyti durų rankenos, kad jis tyčia nesitaikė į langą, tačiau tokie argumentai paneigti byloje esančiais įrodymais: nukentėjusysis nurodė aiškiai matė, kad būtent D. B. paėmę akmenį jį metė į antrame aukšte esantį langą, jį išdaužė, o akmuo įkrito į kambarį. Akivaizdu, kad metimo smūgis buvo stiprus ir tikslingai nukreiptas į langą, kuris buvo antrame aukšte. Be to, kaltinamasis, mesdamas akmenį į namą, kuriame yra langai, negalėjo nesuprasti, kad gali išdaužti langą ir taip sugadinti svetimą turtą. Dėl durų rankenos kaltinamasis teigė, kad norėjo atidaryti duris, kad jokių tyčinių veiksmų sulaužyti durų rankenos neturėjo, kažkaip rankena liko jo rankoje, tačiau tokius parodymus teismas vertina kaip gynybinę poziciją. Nukentėjusysis parodė, kad girdėjo kaip yra daužomos namo sienos ir durys, tą patvirtino ir liudytoja D. B. teigdama, kad girdėjo kaip stipriai beldžiasi į langą pirmame aukšte, po to pradėjo trankyti namo įėjimo duris. Įvykio vietos apžiūros protokole taip pat konstatuota, kad durų rankena yra apgadinta, rankenos dalis yra nulaužta. Byloje esantys duomenys patvirtina, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad prie nukentėjusiojo namo atvyko vedinas pykčio ant sesers, kuri gyveno su nukentėjusiuoju. Taigi tiek nukentėjusiojo nurodytos įvykio aplinkybės, tiek liudytojos parodymai, tiek paties kaltinamojo elgesys: ne tik sulaužė rankeną, bet ir išdaužė langą, patvirtina, kad jis šiuos veiksmus atliko tyčia.
7. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo sugadinto turto vertė yra 160 Eur, tai patvirtina UAB „Langės langai“ užsakyme nurodyta lango įsigijimo vertė bei paties nukentėjusiojo nurodyta durų rankenos vertė, kuria teismas neturi pagrindo abejoti. Tokia vertė vertintina kaip nedidelė (BK 190 straipsnio 1 dalis).
8. Teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina D. B. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, kadangi jis sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. gruodžio 27 d., apie 19:00 val., Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), tyčia metė akmenį į V. Š. priklausančio gyvenamojo namo langą ir jį išdaužė, taip sugadino svetimą, V. Š. priklausantį turtą - 140 eurų vertės lango stiklo paketą bei nulaužė 20 eurų vertės laukinių durų rankeną. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, bei įvertinęs sugadinto turto vertę, konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.
III. Bausmės skyrimo motyvai
9. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41, 54 straipsniai).
10. Kaltinamasis D. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis nedirba, anksčiau teistas ne vieną kartą, įskaitant ir nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė praėjus šešiems mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, paskirtos baudos nėra sumokėtos. D. B. nėra įtrauktas į asmenų, reikalingų priklausomybės ligų gydymo, sąrašus, taip pat neįtrauktas į asmenų, kuriems reikalingas psichiatrinis gydymas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nėra nurodoma jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl teismas, siekdamas nepabloginti kaltinamojo padėties, nenustato jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
11. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį, su kuriuo sutiko ir pats kaltinamasis – 30 (trisdešimties) parų areštą.
12. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę (BK 64¹ straipsnis).
13. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatos numato teismo pareigą spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo asmenims, kuriems skiriama arešto bausmė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad D. B. jau anksčiau ne kartą yra buvusi skirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kas vis tiek nesustabdė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o naują nusikalstamą veiką padarė vos po šešių mėnesių po jo faktinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, bei įvertinant tai, kad kai kurie ankstesni teistumai jam skirti už nusikalstamas veikas, susijusias su žala turtui ir nuosavybei (vagystė, plėšimas ir kt.) konstatuotina, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, todėl šiuo konkrečiu atveju atidėti paskirtos bausmės vykdymą D. B. nėra teisinio pagrindo.
IV. Civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai
14. V. Š. 2025 m. vasario 10 d. buvo pateikęs civilinį ieškinį dėl 190 Eur žalos atlyginimo (įvardytas kaip prašymas jį pripažinti civiliniu ieškovu dėl 190 Eur padarytos žalos atlyginimo). 2025 m. vasario 10 d. nutartimi V. Š. pripažintas byloje civiliniu ieškovu dėl 190 Eur žalos atlyginimo. Tačiau V. Š. nurodė, kad jam žala atlyginta ir pateikė banko išrašą, patvirtinantį apie žalos atlyginimą.
15. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, civilinis procesas pagal V. Š. civilinį ieškinį nutrauktinas.
16. Byloje duomenų apie patirtas proceso išlaidas, nėra.
17. 2025 m. vasario 11 d. nutarimu D. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 64¹ bei 187 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti sumažintą bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.
Civilinį procesą pagal civilinio ieškovo V. Š. civilinį ieškinį nutraukti.
2025 m. vasario 11 d. D. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti D. B.
D. B. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, Trakų g. 10, Šiauliai). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Išaiškinti D. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.