- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-19
- Bylos Nr.
- AS-261-401-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigoji atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kadangi paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų, teismas 2009 m. gegužės 8 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2009 m. gegužės 21 d. pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
R. J. 2009 m. gegužės 18 d. padavė teismui pranešimą, nurodydamas, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktais paduotas skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl teismo reikalavimą vertina kaip nepagrįstą ir atsisako jį vykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo R. J. skundą nutarė laikyti nepaduotu.
Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis teisminės gynybos įgyvendinama paduodant teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Jeigu skundas neatitinka minėtų straipsnių reikalavimų, jo trūkumai aiškiai įvardijami nutartyje ir nustatomas terminas jiems pašalinti. Per teismo nustatytą terminą teismo nurodytų trūkumų nepašalinus, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 1 d.). R. J. teismo nurodymą sumokėti žyminį mokestį ignoravo, todėl skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.
II.
Pareiškėjas R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2009 m. balandžio 6 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą ir įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją surašyti Viešosios įstaigos generalinei direktorei administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 214(14) straipsnį.
2. ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 10 dalyse yra nurodyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl administracinių nuobaudų paskyrimo (nepaskyrimo).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ir nagrinėjamas tik šios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, t. y. ar pagrįstai teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumo, nenagrinėtini.
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad ginčas kilęs dėl to, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsisakė surašyti VĮ „Euroknyga“ administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl LR ATPK 214¹⁴ straipsnyje numatyto pažeisimo padarymą. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu nutraukė pareiškėjo skundo tyrimą, nes nėra galimybės nustatyti, ar VĮ „Euroknyga“ rinko pareiškėjo asmens duomenis iš B. U. individualios įmonės.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 41 straipsnio 6 punktas numato, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi teisę įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. ATPK 214¹⁴ straipsnis numato atsakomybę už asmens duomenų tvarkymą pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 21 d. nutartyje (adm. byla Nr. A4-912/2004) konstatavo, jog procesinių sprendimų, kuriais atsisakoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, teisėtumą ir pagrįstumą turi įvertinti teismas: rajono (miesto) apylinkės teismas dėl tų pažeidimų, kuriuos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnio priskirta nagrinėti tos rūšies administracinio teisės pažeidimus; kitais atvejais, t. y. kai tam tikrų rūšių administracinių teisės pažeidimų bylas priskirta nagrinėti atitinkamoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną teisėtumą ir pagrįstumą turi nagrinėti apygardos administracinis teismas. Skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, taikant įstatymo analogiją, priimami ir nagrinėjami laikantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundas nagrinėtinas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai pareiškėjo skundui taikė ginčo teiseną reglamentuojančias įstatymo normas, todėl nepagrįstai įpareigojo pareiškėją sumokėti 100 Lt. žyminį mokestį ir pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
Kadangi būtina įvertinti, ar pareiškėjos skundas atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, panaikinus nutartį, skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
R. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.