- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-18
- Bylos Nr.
- II-73-982/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01337-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Urbonas
- Kategorijos
- 2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. G. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Administracinei komisijai prie Kauno miesto savivaldybės tarybos dėl 2016 m. sausio 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-1 panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 25 d. nutarimu pripažino, kad D. G., būdamas daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku, 2015 m. spalio 13 d. nepateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos priežiūros ir kontrolės vykdytojui jo reikalautų dokumentų ir informacijos, t. y. metinio namo priežiūros ūkinio-finansinio plano, ilgalaikio namo atnaujinimo plano, informacijos (išrašo) apie sukauptų lėšų naudojimą einamaisiais metais, informacijos ar dokumentų apie einamaisiais metais vykdytus pirkimus, informacijos apie interneto svetainę, skelbimų lentas, taikomas informacijos pateikimo butų ir kitų patalpų savininkams priemones ir metinės veiklos ataskaitos už 2014 m., jos pateikimo butų ir kitų patalpų savininkams duomenų. Nutarime konstatuojama, kad tokia veika D. G. nesilaikė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-163 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių patvirtinimo" 8.4., 8.5., 8.7., 8.9., 8.10., 8.12. punktų reikalavimų. Nutarime taip pat konstatuojama, kad nebuvo pakeisti ir perregistruoti bendrijos (duomenys neskelbtini) įstatai, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 d. nuostatą, kuri numato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos ir veikiančios daugiabučių namų savininkų bendrijos, gyvenamųjų namų statybos bendrijos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo įstatus suderina su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimais, o pakeisti bendrijos įstatai turi būti perregistruoti Juridinių asmenų registre. Neįvykdęs šios pareigos, D. G. nesilaikė nurodytų įstatymo nuostatų, nevykdė juose numatytų pareigų ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 158² straipsnio 1 dalyje. Už šį pažeidimą D. G. paskirta 150 (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bauda.
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo D. G. prašė Institucijos nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, kad informaciją, kurios reikalavo priežiūrą vykdanti institucija, pateikė, o Bendrijos įstatų neperregistravo dėl objektyvių priežasčių, t.y. ne kartą neįvykus visuotiniam savininkų susirinkimui, todėl įstatai neperregistruoti ne dėl jo kaltės.
Teismo posėdžio metu D. G. palaikė savo skunde nurodytus argumentus ir reikalavimus.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi institucija atsiliepime nurodė, kad su D. G. skundu nesutinka, o priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime nurodė, kad Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad valdytojas, gavęs Savivaldybės administracijos pranešimą apie numatomą patikrinimą, per 15 darbo dienų priežiūros ir kontrolės vykdytojui privalo pateikti pranešime nurodytą informaciją ir dokumentus, išvardintus 8.1-8.14 papunkčiuose. 2012 m. balandžio 12 d. DNSBĮ pakeitimo įstatymo Nr. XI-1967 3 straipsnio (Įstatymo įgyvendinimas) 1 d. numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos ir veikiančios daugiabučių namų savininkų bendrijos, gyvenamųjų namų statybos bendrijos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo įstatus suderina su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimais. Skunde pareiškėjas teigia, jog nutarime nepagrįstai nurodoma, kad 2015 m. spalio 13 d. nepateikė reikalaujamų dokumentų, nes terminas, kuriuo buvo reikalauta juos pateikti suėjo tik 2015-10-19. Nurodoma, kad Komisija administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja kompetentingo pareigūno surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo pagrindu, jame pareikšto kaltinimo ribose. Šiuo atveju, protokole užfiksuota pažeidimo padarymo laikas 2015-09-25 – 2015-11-18, tuo tarpu skundžiamame nutarime pažymima, kad „komisija, patikrinusi administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu ir išklausiusi byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, sprendžia, kad protokole pareikštas kaltinimas dalyje dėl reikalautų dokumentų nepateikimo <...> atitinka faktines bylos aplinkybes ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais"'. Pabrėžtina, kad šių dokumentų pareiškėjas nepateikė nei 2015-10-13, nei 2015-10-19, jie nepateikti iki šiol, todėl mano, kad pareiškėjo argumentas dėl neva netiksliai nustatyto pažeidimo laiko yra nepagrįstas ir laikytinas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Skunde nurodoma, kad bendrijos įstatai buvo neperregistruoti neva dėl to, jog nebuvo įmanoma sušaukti visuotinio susirinkimo. Mano, kad ši aplinkybė negali paneigti pareiškėjo kaip bendrijos pirmininko pareigos šiuos įstatus įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Pabrėžtina ir tai, kad nors, kaip teigia pareiškėjas, įstatai neįregistruoti dėl to, jog neįvyko visuotinis susirinkimas, tačiau, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, susirinkimas, kuriame turėjo būti svarstomi šie įstatai pirmą kartą suorganizuotas tik 2013 m. birželio mėn., kai įstatymas reikalavo patvirtinti ir iki 2013 m. liepos 1 d. įregistruoti naujus įstatus. Pabrėžtina ir tai, kad šie įstatai visuotinio susirinkimo buvo patvirtinti 2014-09-28, tačiau iki šiol neužregistruoti Juridinių asmenų registre, kaip to reikalauja teisės aktai. Komisijos nuomone administracinio teisės pažeidimo protokole pareikštas kaltinimas atitinka faktines bylos aplinkybes ir įrodytas byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltę. Komisija, skirdama nuobaudą, objektyviai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę įtakojančias aplinkybes ir nutarimu skyrė sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą - 150 eurų baudą. Nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, skyrimo tvarkos ir atitinka padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Iš įrodymų visumos matyti, kad buvo administracinio teisės pažeidimo sudėtis ir, kad Komisija priėmė teisėtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
D. G. skundas tenkintinas.
ATPK 158² str. 1 d. nurodoma, kad daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, nevykdymas, kai nepaskirti namo bendrojo naudojimo objektų techniniai prižiūrėtojai arba paskirti techniniai prižiūrėtojai neatitinka jiems nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, arba nesudaryti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar kitokio tvarkymo) metiniai ir (ar) ilgalaikiai planai, arba sprendimai dėl šių objektų atnaujinimo (remonto ar kitokio tvarkymo) priimti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, arba nesilaikoma teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl informacijos teikimo ir (ar) administravimo veiklos metinės ataskaitos pateikimo šių objektų savininkams, arba padaryta žala administruojamiems objektams ar aplinkai, užtraukia įspėjimą arba baudą bendrijos valdymo organų nariams ar butų ir kitų patalpų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotiems asmenims, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriams – fiziniams asmenims arba administratorių – juridinių asmenų vadovams ar vadovų įgaliotiems asmenims nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų. Kaip matyti iš šios normos, įstatymų leidėjas veiką, už kurią kyla administracinė atsakomybė, šiame straipsnyje apibrėžia tiek konkrečiai, tiek blanketine teisės norma. Taip pat šiame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už kelias alternatyvias veikas. Analizuojant šią teisės normą galima daryti išvadą, kad ATPK 158² str. 1 d. numatytos sankcijos gali būti taikomos už šias veikas: 1) už daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, nevykdymą, kai nepaskirti namo bendrojo naudojimo objektų techniniai prižiūrėtojai, 2) už daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, nevykdymą, kai paskirti techniniai prižiūrėtojai neatitinka jiems nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, 3) už daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, nevykdymą, kai nesudaryti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar kitokio tvarkymo) metiniai ir (ar) ilgalaikiai planai, 4) kai sprendimai dėl daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar kitokio tvarkymo) priimti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, 5) kai nesilaikoma teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl informacijos teikimo ir (ar) administravimo veiklos metinės ataskaitos pateikimo šių objektų savininkams ir 6) už daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, nevykdymą, kai padaryta žala administruojamiems objektams ar aplinkai.
Vertindamas administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad D. G. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 158² str. 1 d., nes jo veikoje nėra nei vieno iš anksčiau aptartų alternatyvių minėtame ATPK straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad D. G. kaltinimas dėl priežiūrą vykdančiam subjektui reikalaujamos informacijos nepateikimo grindžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-163 patvirtintomis Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklėmis, būtent 8.4, 8.5, 8.7, 8.9, 8.10 ir 8.12 papunkčių reikalavimais. Minėtuose punktuose nurodomi konkretūs dokumentai, t.y. metinis namo priežiūros ūkinis-finansinis planas, ilgalaikis namo atnaujinimo planas ir kt., kurių gali reikalauti priežiūrą vykdantis subjektas. Remiantis šių taisyklių 8 punktu, šie dokumentai ir informacija privalo būti pateikti per 15 darbo dienų priežiūros ir kontrolės vykdytojui, kai valdytojas gauna Savivaldybės administracijos pranešimą apie numatomą patikrinimą. Vertinant Kauno savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų taisyklių, taip pat kitų teisės aktų, kuriuose įtvirtinta atitinkamų subjektų teisė kontroliuoti bei prižiūrėti daugiabučių namų bendrijas administruojančių asmenų veiklą, nuostatas, nekyla abejonių, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos padaliniai, atliekantys minėtą funkciją, turėjo teisę reikalauti iš D. G., kaip bendrijos pirmininko, informacijos ir dokumentų, tačiau šiam nevykdant šios pareigos, negalėjo jo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 158² str. 1 d.
Minėta, kad ATPK 158² str. 1 d. yra numatyta administracinė atsakomybė už nesilaikymą teisės aktų reikalavimų dėl informacijos teikimo, tačiau ji kyla tik tuomet, kai informacija nepateikiama daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų savininkams. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 p. ir 6 p. nuostatas, buto ir kitų patalpų savininkas – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi, sistemiškai aiškinant ATPK 158² str. 1 d. ir minėtas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas darytina išvada, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuomet, kai informacija nepateikiama fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie yra butų ar kitų patalpų savininkai ir kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai. Pažymėtina ir tai, kad Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių 8.11 p. numatyta, kad atliekant patikrinimą gali būti reikalaujama informacijos (duomenų) apie butų ir kitų patalpų savininkų pretenzijas dėl informacijos teikimo einamaisiais metais. Beje, tai, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 158² str. kyla už informacijos nepateikimą patalpų savininkams atkreipė dėmesį ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2015 m. birželio 30 d. pažymoje Nr. 4D-2015/2-558 „Dėl Kauno miesto daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių skundo prieš Kauno miesto savivaldybės administraciją“ (adm. t. p. bylos Nr. AD-1 l. 6). Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, kad Kauno miesto savivaldybės administracija būtų vienas iš daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių ir bendro naudojimo objektų savininkų, o D. G. nepateikė informacijos ne kaip tų patalpų savininkui, o kaip kontrolę ir priežiūrą vykdančiam subjektui, o šiuo pagrindu ir buvo suformuluotas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl D. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 158² str. 1 d., sudėties.
D. G. buvo nubaustas ir už tai, kad nebuvo pakeisti ir perregistruoti Bendrijos (duomenys neskelbtini) įstatai, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 d. nuostatą, kuri numato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos ir veikiančios daugiabučių namų savininkų bendrijos, gyvenamųjų namų statybos bendrijos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo įstatus suderina su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimais, o pakeisti bendrijos įstatai turi būti perregistruoti Juridinių asmenų registre. Pareigą pateikti įstatus minėto įstatymo 14 str. 6 d. 5 p. numato būtent bendrijos pirmininkui. Teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė už šios pareigos nevykdymą ATPK 158² str. 1 d. taip pat nėra numatyta. Tiek loginis, tiek lingvistinis ATPK 158² str. nuostatų aiškinimas, leidžia daryti išvadą, kad administracinė atsakomybė kyla ne už apskritai bet kokių pareigų, o būtent, už bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų, numatytų teisės aktuose, nevykdymą. Įstatymo leidėjas šiame straipsnyje taip pat ir detalizuoja tam tikrus atvejus, kurie užtraukia atsakomybę, t.y. kaip minėta, kai nepaskiriami tokių patalpų techniniai prižiūrėtojai ar jie neturi reikiamos kvalifikacijos, neparengiami šių objektų atnaujinimo planai ar jie parengti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiama su bendro naudojimo objektų administravimu susijusios informacijos pateikimo savininkams tvarka, ar padaroma žala administruojamiems objektams ar aplinkai. Tuo tarpu vien tik bendrijos įstatų nepateikimas registravimui negali būti vertinamas kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 158² str. 1 d. Tokiu būdu ir šioje kaltinimo dalyje D. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 158² str. 1 d. sudėties.
Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, administracinei atsakomybei atsirasti vienareikšmiškai būtinas aiškus teisinis reglamentavimas. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams. Priešingu atveju bus pažeistas bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nullum crimen, nulla poena sine lege, pagal kurį negali būti taikomos sankcijos nesant teisinio pagrindo. Be to pagal teismų praktiką visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai (in dubio pro reo principas).
Atsižvelgiant į šiuos argumentus darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 302 str. 1 d. 2 p.,
nutarė:
D. G. skundą tenkinti.
Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-1 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 158² str. 1 d., bylos teiseną D. G. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.