- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-08
- Bylos Nr.
- 2S-961-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14739-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-961-524/2013
Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-14739-2012-0)
2013 m. gegužės 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-401-563/2013 pagal pareiškėjos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys ūkininkas J. G., AB DNB lizingas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skundu prašė panaikinti antstolio J. P. 2012-11-09 patvarkymą Nr. 0172/11/00266, kuriuo buvo įpareigota vykdyti antstolio J. P. 2012-09-19 patvarkymą dėl pas pareiškėją esančių skolininko ūkininko J. G. piniginių lėšų (mokestinės permokos) arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad atlikusi J. G. mokestinį tyrimą, buvo nustatyta, kad mokestinė permoka negrąžintina, 2012-10-31 mokesčių administratorius priėmė sprendimą negrąžinti 3 923,34 Lt mokesčio permokos ir informavo apie tai antstolį. Sprendimas neapskųstas, galiojantis, todėl skundžiamas patvarkymas yra naikintinas.
Antstolis J. P. su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos neturi teisės iš skolininkui priklausančios permokos (skirtumo) sumos užskaityti kitų įsiskolinimų, susidariusių po to, kai antstolis jau buvo areštavęs susidariusią permokos (skirtumo) sumą bei nurodęs minėtą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. pareiškėja privalėjo įvykdyti antstolio reikalavimą ir visą skolininkui priklausančią piniginių lėšų sumą, t. y. 3 923,34 Lt, pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB lizingas su skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo terminą ir vien dėl šios priežasties skundas turi būti atmestas. Taip pat sutiko su antstolio atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.
Suinteresuotas asmuo ūkininkas J. G. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-06 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių, vykdyti kitas Mokesčių administravimo įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas pareigas, taip pat, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais (Mokesčių administravimo įstatymo 8 str. 3 d., 32 str. 2 p., 8 p.). Vykdymo procesą reglamentuojančios proceso teisės normos taikomos visiems asmenims, taip pat mokesčių administratoriui. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.). Specialiajame įstatyme (Mokesčių administravimo įstatyme) nenustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę nepaklusti teisėtiems antstolio nurodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007). Teismo nuomone, skundžiamame patvarkyme antstolis pagrįstai nurodė, kad pagal CPK 754 straipsnį valstybės, kaip išieškotojos, reikalavimai tenkinami trečiąja eilei ir valstybė neturi pirmumo teisės prieš kitus kreditorius, todėl iš areštuotų piniginių lėšų negalimi jokie užskaitymai valstybės naudai. Teismas padarė išvadą, kad mokesčių administratoriaus sprendimas atlikti skolininko mokestinį tyrimą jau po to, kai antstolis areštavo skolininkui priklausančią permoką, ir mokestinio tyrimo pagrindu atliktas skolininkui priklausančios permokos įskaitymas mokestinei nepriemokai padengti nelaikytinas suderinamu su teisingumo ir sąžiningumo principais, pažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 585 str., 749 str. 3 d., 754 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007, kuria rėmėsi teismas, nagrinėta situacija nėra adekvati situacijai šioje nagrinėjamoje byloje, nes mokesčių administratorius 2012-10-31 yra priėmęs sprendimą FR0783 Nr. 1421460/(916)-AC9-6 negrąžinti (neįskaityti) 3 923,34 Lt mokesčio permokos (skirtumo) iš Mokesčio fondo sąskaitų, t. y. ši permoka nėra grąžintina. Teismas netinkamai aiškino specialiąsias teisės normas, reglamentuojančias mokestinių permokų grąžinimo mokesčių mokėtojams tvarką, nepagrįstai sprendė, kad mokesčių administratorius neturėjo teisės po to, kai 2012-09-19 buvo priimtas antstolio patvarkymas areštuoti lėšas, atlikti skolininko mokestinį tyrimą, kurį atlikus paaiškėjo, jog J. G. permokos neturi. Antstolis gali areštuoti tik tas mokesčių permokos sumas, kurios grąžinamos (grąžintinos) mokesčių mokėtojui (skolininkui). Skundžiamo patvarkymo priėmimo metu šios aplinkybės antstoliui buvo žinomos, todėl jo patvarkymas yra neteisėtas, nes jis areštavo ir siekia iš valstybės biudžeto išieškoti skolininkui J. G. negrąžintinas (nepriklausančias) sumas. Pagal mokesčių permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisykles, antstoliui pagal patvarkymą gali būti pervedama tik areštuota mokesčio permoka (skirtumas), o ne apskritai Mokesčių sąskaitose esančios piniginės lėšos, t. y. nenustačius mokesčio permokos (skirtumo) pagrįstumo bei realumo, antstolio reikalavimui vykdyti patvarkymą dėl galimos, tačiau nepagrįstos, mokesčio permokos pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, nėra teisinio pagrindo. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju antstolis turi teisę areštuoti ne J. G. priklausančias pinigines lėšas (permokos sumas), esančias ir/ar pateksiančias į mokesčių inspekcijos sąskaitas, o skolininko turtines teises reikalauti iš mokesčių administratoriaus, kad šis grąžintų mokesčio permokas, kas suponuotų skolininko netekimą teisės valdyti areštuotą turtinę teisę, ja naudotis ir disponuoti, o antstolis įgytų teisę CPK 749 str. 3 dalyje nustatyta tvarka disponuoti areštuota turtine teise.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys antstolis J. P. ir AB DNB Lizingas savo atsiliepimuose prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti iš esmės pirmosios instancijos teismo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad antstolio J. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/11/00266, pradėta vykdyti pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-29 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-13287-866/2010 dėl 69 081,31 Lt skolos ir 8,28 procento metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ūkininko J. G. išieškotojo AB DNB lizingas naudai (vykd. b. l. 1, 2, 11–13). Vykdydamas išieškojimą antstolis 2012-09-07 patvarkymu Valstybinei mokesčių inspekcijos paprašė pateikti informaciją, ar mokesčių administratorius turi skolininkui grąžintinų piniginių lėšų (mokesčių permokos). Valstybinė mokesčių inspekcija 2012-09-17 raštu informavo antstolį, kad pagal pateiktus mokestinės atskaitomybės dokumentus J. G. 2012-09-17 turi 3 923,34 Lt permoką (skirtumą) (vykd. b. l. 164, 167). Gavęs šią informaciją, antstolis 2012-09-19 patvarkymu areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas 68 473,92 Lt sumoje, esančias ir/ar pateksiančias į mokesčių inspekcijos sąskaitą, ir mokesčių inspekciją įpareigojo areštuotas pinigines lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 198). Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atliko J. G. mokestinį tyrimą (b. l. 45-56) ir 2012-10-31 priėmė sprendimą negrąžinti (neįskaityti) J. G. 3 923,34 Lt mokesčio permokos (skirtumo) iš Mokesčių fondo sąskaitų, nes neatstatytas PVM už ilgalaikį turtą, kuris nebus naudojamas PVM apmokestinamai veiklai. Šis sprendimas antstolio kontoroje gautas 2012-11-05 (vykd. b. l. 165, 166). valstybinei mokesčių inspekcijai atsisakius vykdyti 2012-09-19 patvarkymą areštuoti lėšas, antstolis 2012-11-09 priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo įpareigojo mokesčių inspekciją nedelsiant įvykdyti jo 2012-09-19 patvarkymą (vykd. b. l. 218-220).
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo, antstolio ir išieškotojo atsiliepimo motyvais atmeta pareiškėjos atskirojo skundo argumentus.
Apeliantės argumentai dėl neva netinkamo specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių mokestinių permokų grąžinimo mokesčių mokėtojams tvarką, yra nepagrįsti, o teiginys, neva pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad mokesčių administratorius neturėjo teisės po to, kai 2012-09-19 buvo priimtas antstolio patvarkymas areštuoti lėšas, atlikti skolininko mokestinį tyrimą, neatitinka tikrovės. Šios civilinės bylos dalyku nebuvo ir negalėjo būti mokestinės permokos skaičiavimo taisyklės, apskaičiavimų teisingumas ir pan., t. y. mokestiniai ginčai (Mokesčių administravimo įstatymo IX skyrius, Administracinių bylų teisenos įstatymas 15 str. 1 d. 4 p.). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neturi jokios įtakos apeliantės teisei įstatymų nustatyta tvarka atlikti mokestinį tyrimą, perskaičiuoti mokestinių prievolių dydį, savo kompetencijos ribose priimti atitinkamus sprendimus. Šios bylos dalykas konkretaus antstolio 2012-11-09 patvarkymo, kuriuo jis įpareigojo apeliantę vykdyti jo 2012-09-19 patvarkymą, teisėtumo klausimas. Pastarasis patvarkymas buvo priimtas iš apeliantės gavus informaciją (2012-09-17 raštas), kad pagal pateiktus mokestinės atskaitomybės dokumentus J. G. 2012-09-17 turi 3 923,34 Lt permoką (skirtumą). Byloje nėra ginčo, kad 2012-09-19 antstolio patvarkymo priėmimo dieną, situacija dėl J. G. mokestinių teisių/prievolių nebuvo pasikeitusi, mokestinė nepriemoka buvo pagrįsta ir reali, jos įskaityti į kitas mokestines prievoles pagrindo nebuvo, t. y. antstolio patvarkymas buvo pagrįstas pačios apeliantės nurodytais faktiniais duomenimis, teisėtas ir vykdytinas (CPK 585 str.). Jo neįvykdymas, vykdymo vilkinimas negali būti teisinamas tuo metu neegzistavusiais faktais, t. y. vėliau atliktu mokestiniu tyrimu ir jo pagrindu priimtu sprendimu mokestinės įmokos negrąžinti, todėl antstolis pagrįstai savo 2012-11-09 patvarkymu pareikalavo jį įvykdyti. Neparemtas įstatymu apeliantės motyvas, kad ji visais atvejais gali nevykdyti privalomų antstolio nurodymų remdamasi vien savo teise ateityje atlikti mokestinį tyrimą ir hipotetine galimybe, kad pastarąjį atlikus, skolininko mokestinės prievolės dydis kaip nors pasikeis. Atskirai pažymėtina, kad 2012-09-19 antstolio patvarkyme buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau apeliantė jo neskundė, kas visiškai suprantama, nes tuo metu tam apeliantė neturėjo ir jokio pagrindo, todėl patvarkymo nevykdė nepagrįstai, pažeisdama CPK 585 str. nuostatas, savo veiklos, kaip viešojo administravimo subjekto, įstatyme įtvirtinto įstatymo viršenybės principą (Viešojo administravimo 3 str. 1 p.). Vėliau priimti apeliantės sprendimai dėl skolininko J. G. mokestinių prievolių sudaro pagrindą jų reikalauti iš skolininko bendra tvarka.
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.