Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,

dalyvaujant pareiškėjui S. K., pareiškėjų G. M., S. K., N. K., R. B. atstovei advokatei Sigitai Klimkienei, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovėms Raimondai Gružienei ir Eglei Mockienei, trečiojo suinteresuotojo asmens asociacijos Girulių bendruomenė atstovui Rimantui Gedrimui,

2019 m. gegužės 7 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. M., S. K., N. K., R. B. patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. G., V. B., R. M., L. A., R. B., L. B., R. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, asociacijai Girulių bendruomenė, dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovės Raimonda Gružienė ir Eglė Mockienė palaiko atsiliepimo į patikslintą skundą argumentus ir prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų patikslintą skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas Rimantas Gedrimas prašo pareiškėjų patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. (31.1.)-RS2-1108 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo atmestas pareiškėjų kolektyvinis prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – laisvos valstybinės, įsiterpusios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), prijungimas prie žemės sklypų.

Sprendime akcentuojama, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 4.4 papunktį, Projektas gali būti rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Nurodoma, kad laisvos valstybinės žemės plotą, kurį pageidaujama įsigyti, sudaro žemės plotas tarp (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų, žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir šiame žemės plote galima bei numatoma suformuoti žemės sklypą susisiekimo komunikacijai - pėsčiųjų tako eksploatavimui, įrengti. Teigiama, kad tarp nurodytų žemės sklypų esančiu praėjimu nuo senų laikų naudojasi nemaža dalis Girulių gyvenamojo rajono gyventojų iš (duomenys neskelbtini) gatvių, kaip trumpiausiu ir tiesiausiu taku patekti prie (duomenys neskelbtini) g. įrengtos pėsčiųjų perėjos per geležinkelį ir tai patvirtina 1982 m. sausio 5 d. parengtas (duomenys neskelbtini) namų apskaitos byloje esantis sklypo planas, kuriame pietinėje sklypo dalyje užfiksuotas praėjimo takas.

Nurodoma ir tai, kad 2018 m. sausio 11 d. Savivaldybės administracijai pateiktas Girulių gyventojų pasirašytas prašymas neleisti panaikinti šiuo metu esančio praėjimo tako tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, kadangi jo panaikinimas sukeltų neigiamas pasekmes ten gyvenantiems asmenims. Atsakovas ginčijamame rašte taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į suinteresuotos visuomenės nuomonę ir poreikius, vadovaujantis valstybės turto - žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo principais, laisvoje valstybinėje žemėje mato galimybę suformuoti atskirą susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo žemės sklypą pėsčiųjų takui eksploatuoti.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 0,0558 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėda, (duomenys neskelbtini), paskirtis: kita, naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, 721/1441 dalių savininkai yra S. K. ir N. K., 360/1441 dalių savininkė yra O. G., 360/1441 dalių savininkė yra G. M. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 0,1033 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėda, (duomenys neskelbtini), paskirtis: kita, naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos, 107/1033 dalies ir 428/4132 dalies savininkė yra V. B., 107/1033 dalies ir 428/4132 dalies savininkė yra R. M., 92/1033 dalies savininkė yra L. A. ir 513/1033 dalies savininkas yra R. B.

Iš teritorijos tarp (duomenys neskelbtini). situacijos plano, planinės bei vaizdinės medžiagos (https://www.google.com/maps/ ir kitų vaizdinių priemonių) nustatyta, kad pareiškėjai siekia žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo inicijavimo, kurio tikslas valstybinio žemės sklypo dalies, esančios tarp (duomenys neskelbtini) prijungimas prie jau suformuotų žemės sklypų, atitinkamai prijungiat prie (duomenys neskelbtini) sklypo dalį besiribojančia su (duomenys neskelbtini) sklypo riba ir atitinkamai prijungiant prie (duomenys neskelbtini) sklypo dalį, besiribojančia su 12A sklypo dalimi.

Šiuo atveju ginčo, kad valstybinės žemės dalis dėl kurios kilo ginčas yra tarp pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nėra. Byloje taip pat nėra ginčo, jog pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-177 patvirtintą Girulių detalųjį planą, ginčo teritorija nėra suplanuota ir jos naudojimo nedetalizuoja jokie teritorijų planavimo sprendiniai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (žr., pvz., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus), žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.).

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas, kuris turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Subjektais yra privačių žemės sklypų savininkai ir valstybė. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (aktuali akto redakcija, galiojanti ginčijamo akto priėmimo metu) 2 punktas numatė, jog Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Šių Taisyklių 2.6 punkte numatyta, kad Projektas rengiamas šiais kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Kriterijai, detalizuojantys įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 06 01) 2.15 punkte, numatančiame, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.

Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

Jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorius praneša raštu su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje arba tik Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresai neįrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ar Juridinių asmenų registrą, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki detaliojo plano ar žemės valdos projekto, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, rengimo pradžios. Besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikšti raštu pranešimą pateikusiam subjektui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo arba informacijos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbimo, jeigu pranešimas nesiunčiamas.

Kai prašymus parduoti ar išnuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai, savivaldybės administracijai jie turi pateikti rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių. Besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis besiribojančio žemės sklypo savininkui ar nuomininkui nustatomas proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuria pageidaujančio pirkti ar nuomoti įsiterpusį žemės plotą asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui. Jeigu besiribojantis žemės sklypas valdomas bendrosios nuosavybės teise (nuomojamas kelių asmenų), nustatant parduodamo ar išnuomojamo įsiterpusio žemės ploto dalis bendraturčiai (nuomininkai) laikomi vienu savininku (nuomininku).

Jeigu įsiterpęs žemės plotas viena ta pačia kraštine (toliau – bendra kraštinė) ribojasi su dviem ar daugiau tarpusavyje besiribojančių žemės sklypų, tai kiekvieno besiribojančio žemės sklypo savininkui (bendraturčiams) ar (ir) nuomininkui (nuomininkams) gali būti parduodamas ar (ir) nuomojamas tik tas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris būtų gaunamas pailginus besiribojančių žemės sklypų šonines kraštines, kurios statmenai kirstų įsiterpusio žemės ploto bendrą kraštinę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šios, aukščiau cituojamos teisės normos taikymą, yra nurodęs, jog asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta tada, kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1. arba tarp privačių žemės sklypų; 2. arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3. arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015). Lietuvos vyriausiasis teismas minėtoje nutartyje yra akcentavęs, jog siekiant įgyvendinti valstybinio žemės sklypo teisės realizavimą tokiu būdu, turi būti įrodyta, jog pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas atitinka Vyriausybės nustatytus įsiterpusio žemės sklypo kriterijus ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Nustatant, ar valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas minėtame Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1304/2013).

Taigi iš nurodytos valstybinės žemės pardavimo tvarkos reglamentavimo galima teigti, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje A-268-261/2018).

Šioje byloje ginčo, kad tarp (duomenys neskelbtini) yra valstybinės žemės plotas, jis yra tarp privačių žemės sklypų ir jame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų savarankiškai funkcionuojančio žemės sklypo, nėra. Tačiau teigiama, kad šioje valstybinėje žemėje yra praėjimo takas, juo yra realiai naudojamasi ir jo naudojimuisi yra išreikštas realus visos Girulių bendruomenės visuomeninis poreikis, todėl siekiama suformuoti atskirą žemės sklypą – susisiekimo komunikacijai (pėsčiųjų takui) įrengti ir eksploatuoti. Įvertinus tai, teismas turi nustatyti ne tik formaliuosius kriterijus ar ginčo sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo požymius bet įvertinti ir žemės sklypo poreikį visuomeninei paskirčiai.

Pirmiausia, Taisyklių III skyriuje reglamentuojami sklypų formavimo ir pertvarkymo principai ir 32 punkte numatyta, jog žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us), o 33 punktas numato, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.

Iš teikiamos planinės medžiagos (teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) situacijos plano) akivaizdu, kad prie (duomenys neskelbtini) prijungus dalį žemės sklypo, kuriame yra praėjimas, o prie (duomenys neskelbtini) prijungus kitą dalį žemės sklypo, kuriame yra praėjimas, būtų panaikintas pėsčiųjų takas ne tik tarp šių dviejų sklypų, bet ir praėjimas tarp (duomenys neskelbtini) sklypų, nes būtų suformuotas akligatvis, jei šių sklypų valdytojai nepageidautų prisijungti likusios dalies valstybinės žemės. Taigi žemės sklypų pertvarkymo procese ne tik pablogėtų veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams likvidavus praėjimo taką bet ir likusios dalies valstybinio žemės sklypo racionalus panaudojimas taptų neįmanomas.

Kaip jau paminėta, atsakovas atsisakymą organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – laisvos valstybinės žemės, įsiterpusios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), prijungimas prie žemės sklypų, grindžia realiai esančiu praėjimo taku ir jo poreikiu Girulių gyventojams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini) gatvėse. Teigiama, kad 2018 m. gruodžio 6 d. Girulių bendruomenė raštu kreipėsi į savivaldybės administraciją, nurodydama, kad 2018 m. lapkričio 29 d. įvyko Girulių bendruomenės susirinkimas, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl tako, jungiančio (duomenys neskelbtini) gatves, panaikinimo. Susirinkime dalyvavo 17 gyventojų ir visi dalyviai pasisakė prieš tako panaikinimą. Nurodoma, kad atžvelgiant į suinteresuotos visuomenės – Girulių gyventojų nuomonę ir išsakytą poreikį, vadovaujantis valstybės turto – žemės – valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija laisvoje valstybinėje žemėje sieks suformuoti atskirą susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių, nurodant teritorijos naudojimo būdą pėsčiųjų takui eksploatuoti.

Taigi atsakovas atsisakymą organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą grindžia tuo, kad įvardijamas žemės sklypas yra naudojamas kaip susisiekimo komunikacija ir valstybinės žemės sklypas reikalingas visuomenės poreikiams, todėl bus siekiama suformuoti atskirą susisiekimo komunikacijai skirtą sklypą.

Pareiškėjai akcentuoja, kad 1974 m. balandžio 12 d. Girulių gyvenvietės darbo žmonių vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 12 buvo nuspręsta uždaryti įvardijamą taką, užtveriant tvorą, taigi praėjimo takas jau seniai yra panaikintas. Atsakovas savo poziciją dėl tako realaus egzistavimo grindžia ne tik jo realiu egzistavimu, bet ir 1982 m. sausio 5 d. parengtu (duomenys neskelbtini) namų valdos apskaitos bylos žemės sklypo planu, kuriame pietinėje sklypo dalyje užfiksuotas praėjimo takas. Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija Girulių bendruomenė teismui su atsiliepimu pateikė fotofiksaciją apie realiai egzistuojantį praėjimo taką. Fotofiksacijoje taip pat matyti, kad ginčo žemės sklypo dalyje yra įrengtos komunikacijos. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė R. Gružienė nurodė, kad yra įrengtos ryšių komunikacijos ir tai užfiksuota išpildomojoje dokumentacijoje, kurioje nurodytas ryšių linijų koridorius, einantis tako trajektorija.

Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai teritorijų planavimo srityje turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1357-520/2018).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pagrįstai konstatavo, kad šiai teritorijai yra aiškiai išreikštas visuomeninis poreikis užtikrinat susisiekimo komunikacijos realų egzistavimą. Tai, kad įvardijamas takas realiai egzistavo dar 1982 metais patvirtina 1982 m. sausio 5 d. parengtas (duomenys neskelbtini) namų valdos apskaitos bylos žemės sklypo planas, kuriame pietinėje sklypo dalyje užfiksuotas praėjimo takas, tai patvirtina ir fotofiksacija. Pažymėtina ir tai, kad būtent pagal šio tako trajektoriją yra įrengtos ryšių komunikacijos ir tai nurodoma išpildomojoje dokumentacijoje, ką teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovė R. Gružienė. Todėl negali būti pripažįstami pagrįstais pareiškėjų argumentai, kad šis takas yra savavališkai gyventojų pramintas takas, susiformavęs siekiant link geležinkelio pervažos nueiti artimiausiu keliu. Taigi atsakovas pagrįstai ir motyvuotai, nustatęs visuomeninį šio žemės sklypo poreikį, vadovaudamasis Taisyklių 21 punktu, skundžiamu sprendimu nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – laisvos valstybinės žemės, įsiterpusios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), prijungimas prie žemės sklypų.

Teismo vertinimu žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, šiuo atveju tokių pagrindų nėra.

Kaip jau paminėta šiame sprendime, rengiant pertvarkymo projektą nėra siekiama racionalios žemėnaudos, o priešingai apribojama dalies bendruomenės galimybė naudotis realiai egzistuojančia susisiekimo komunikacija. Taipogi būtina įvertinti visuomeninio intereso ir asmenų turtinio intereso pusiausvyrą, vertinant ar valstybinis žemės sklypas prioritetiškai prijungtinas prie privačių sklypų, ar valstybė užtikrina savivaldybei galimybę suformuoti sklypą susisiekimo komunikacijai įrengti. Negalima tokia situacija, kai valstybinė žemė perleidžiama privačiai nuosavybei, o po to sprendžiamas klausimas dėl šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Tik galutinai išsprendus šio žemės sklypo visuomeninį poreikį galimi sprendimai dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo.

Būtina akcentuoti ir tai, kad pareiškėjas S. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis neturi asmeninio intereso dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo įvardijamu būdu prijungiant valstybinio žemės sklypo dalį prie (duomenys neskelbtini), nes jam tenkanti dalis nesiriboja su valstybinio žemės sklypo dalimi ir jis nesiekia jos įsigyti. Taipogi akcentavo, kad prioritetas būtų ne sklypo prijungimas prie besiribojančių sklypų, o tai, kad atsakovas tinkamai įrengtų ir tinkamai eksploatuotų (prižiūrėtų) valstybinėje žemėje esantį pėsčiųjų taką. Taigi ir pačio pareiškėjo pozicija išdėstyta teismo posėdžio metu suponuoja tai, kad yra aiškus visuomeninis poreikis valstybinės žemės sklypo dalyje įrengti ir tinkamai eksploatuoti susiekimo komunikaciją.

Dėl projekto rengimo iniciatorių.

Iš 2018 m. kovo 15 d. prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nustatyta, kad prašymą pateikė V. B., R. M., L. A., R. B., V. L., V. L., J. M.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 0,0558 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėda, (duomenys neskelbtini), 721/1441 dalių savininkai yra S. K. ir N. K., 360/1441 dalių savininkė yra Olga Gromak, 360/1441 dalių savininkė yra G. M. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 0,1033 ha žemės sklypo, uniklaus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėda, (duomenys neskelbtini), 107/1033 dalies ir 428/4132 dalies savininkė yra V. B., 107/1033 dalies ir 428/4132 dalies savininkė yra R. M., 92/1033 dalies savininkė yra L. A. ir 513/1033 dalies savininkas yra R. B..

Pagal Taisyklių 13.4 punktą Projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Kaip jau paminėta, asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta, kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; (3) šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1. arba tarp privačių žemės sklypų; 2. arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3. arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų).

Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad nuo 2018 m. spalio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo S. K. ir N. K. yra 721/1441 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai, O. G. ir G. M. nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. dovanojimo sutarties sudarymo yra atitinkamai kiekviena po 360/1441 dalies sklypo savininkės. R. B. nuo 1996 m. sausio 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda 513/1033 dalies savininkas.

Taigi 2018 m. kovo 15 d. prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pateikimo metu iš pareiškėjų tik R. B. buvo nekilnojamojo daikto dalies - žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkas ir atiko kriterijus, numatytus žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo iniciatoriui ir yra pateikęs prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

Kiti pareiškėjai iš vis nėra pateikę prašymo rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą ir negali būti pripažįstami Taisyklių 13 punkte nurodytais Projekto rengimo iniciatoriais. Šiuo atveju turto perleidimas nėra teisinė prielaida konstatuoti, kad ankstesnių savininkų išreikšta valia 2018 m. kovo 15 d. prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą yra teisinis pagrindas turto įgijėjus taip pat laikyti planavimo iniciatoriais. Asmens subjektinė teisė dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo išreiškiama būtent žemės sklypo (jo dalies) savininko iniciatyva ir tik esant jo prašymui jis laikytinas iniciatoriumi, išskyrus turto perleidimą paveldėjimo atveju.

Taigi pagal Taisyklių 13 punktą planavimo iniciatoriumi gali būti pripažįstamas tik R. B., o pareiškėjams G. M., S. K., N. K. apie Projekto rengimą turi būti pranešta Taisyklių 21 punkte numatyta tvarka, suteikiant galimybę išreikšti pageidavimą tapti Projekto iniciatoriais. Taigi ginčijamu aktu nėra pažeidžiamos pareiškėjų G. M., S. K., N. K. subjektinės teisės, nes jie prašymo organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projektą nėra pateikę. Taigi pareiškėjų G. M., S. K., N. K. subjektinės teisės įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą nebuvo tinkamai realizuotos.

Likusieji tiek pareiškėjų, tiek ir atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimo išlaidų

Pareiškėjai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje byloje pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų G. M., S. K., N. K., R. B. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.