Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – S. S. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19200-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19200-2025 (toliau – ir Nutarimas) S. S. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2025 m. gegužės 20 d., 12.49 val., Vilniuje, Ozo g., ties Kernavės g., vairuojant transporto priemonę automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 181 punktą. S. S. paskirta 30 Eur bauda.

Institucija nepateikė atsiliepimo į skundą, teismo posėdyje Institucijos atstovas nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. S. paaiškino, kad važiavo „A“ juosta tarp Kernavės gatvės ir pėsčiųjų perėjos Ozo gatvėje, kur yra šviesoforas, ties Vilniaus licėjumi. Jis iš Kernavės gatvės išsuko į maršrutiniam transportui skirtą „A“ juostą Ozo gatvėje dėl to, kad kitose – pirmoje ir antroje juostose buvo daug automobilių. Tam, kad nestovėti ilgai Kernavės gatvėje, kurioje irgi buvo dar automobilių už jo, teko pravažiuoti „A“ juosta, įjungus posūkį ir tuo pačiu bandė įvažiuoti į kitą eismo juostą. Įjungęs posūkį, judėjo „A“ juosta tikėdamasis, kad jį įleis į pirmą eismo juostą. Jį įleido į pirmą juostą tik ties pėsčiųjų perėją. Byloje esančioje nuotraukoje matyti, kad jo vairuotas automobilis stovėjo prieš šviesoforą pažymėtoje „A“ juostoje, tačiau prieš pat šviesoforą jo automobilis persirikiavo į pirmą eismo juostą. Neturėjo tikslo važiuoti „A“ juosta, jis tik norėjo persirikiuoti ir taip gavosi, kad įvažiavo tik prieš pat pėsčiųjų perėją. Pripažįsta važiavęs „A“ juosta, tik tą darė tam, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Pavažiavo gal 30 m „A“ juosta, kad nestabdyti automobilių srauto ir nesudaryti avaringos situacijos. Nebuvo galimybės iš Kernavės gatvės iš karto įsukti į pirmąją eismo juostą Ozo gatvėje, skirtą visoms transporto priemonėms. Išvažiavimas iš Kernavės gatvės į Ozo gatvę yra nereguliuojamas šviesoforo. Galvojo, kad galima tiesiog pavažiuoti, nekliudyti autobusų, kurių tuo metu nebuvo. Sutinka, kad buvo užfiksuotas prieš pat šviesoforą, važiuojantis „A“ juosta. Vairavo jam priklausantį automobilį Citroen. Nurodė, kad neturėjo galimybės persirikiuoti anksčiau į eismo juostą, skirtą visoms transporto priemonėms, nes automobiliai važiavo labai arti vienas kito. Įjungęs kairį posūkį, žiūrėjo į veidrodėlį, kas jį praleis, tačiau jo niekas nepraleido ir kai užsidegė šviesoforo raudona šviesa, paskutinis automobilis pareiškėją praleido. Žalios šviesos šviesoforo signalo jau laukė stovėdamas pirmoje eismo juostoje. Nuotrauka dėl pažeidimo buvo padaryta, kai jis pradėjo rikiuotis. Mano, kad nėra didelis nusikaltimas tai, jog 30 m „A“ juosta pavažiavo, iš tikrųjų jokio pažeidimo nepadarė ir prašo panaikinti priimtą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 417 straipsnio 1 dalies nuostatomis, be kita ko, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Pažymėtina, jog šios įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administraciniam nusižengimui konstatuoti yra būtina nustatyti, kad buvo pažeisti atitinkami KET reikalavimai.

KET 8 punkto nuostatomis, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 181 punkte numatyta, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje (2025 m. gegužės 20 d., 12.49 val., Vilniuje, Ozo gatvėje, ties Kernavės gatve) pareiškėjas S. S., vairuodamas automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, pažymėta raide „A“. Tai patvirtina pareiškėjo paaiškinimai teisme, taip pat pažeidimo vietos foto nuotraukos, administracinio nusižengimo protokolo bei pranešimo dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo duomenys. Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus teisme, taip pat skunde nurodė, jog jis nepadarė administracinio nusižengimo, 20 – 30 m pavažiavęs „A“ juosta, siekdamas išvažiuoti iš Kernavės gatvės į Ozo gatvę, kadangi šiais savo veiksmais siekė netrukdyti dideliam transporto srautui, o tuo metu raide „A“ pažymėtoje eismo juostoje nebuvo maršrutinio transporto.

Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nepaneigia jo atsakomybės dėl padaryto KET pažeidimo bei nešvelnina jo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Minėta, jog byloje yra įrodyta, kad pareiškėjas nagrinėjamo įvykio metu, vairuodamas automobilį, važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, pažymėta raide „A“, kai tai draudžiama pagal KET 181 punktą. KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Taigi aplinkybė, jog tuo metu aplink pareiškėją nebuvo maršrutinio transporto, nepaneigia ir nešalina jo kaltės. Be to, vadovaujantis ANK 16 straipsnio 1 dalimi, kuri reglamentuoja būtinojo reikalingumo situaciją, asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, kadangi dėl didelio transporto priemonių srauto jam buvo sudėtinga, važiuojant iš Kernavės gatvės į Ozo gatvę, iš karto persirikiuoti į eismo juostą, kuria gali važiuoti visos transporto priemonės. Taigi būtinojo reikalingumo sąlygos šiuo atveju nenustatytos.

Svarbu ir tai, kad pažeidimas yra užfiksuotas ties reguliuojama pėsčiųjų perėja, nors pareiškėjas dar iki šios vietos objektyviai galėjo persirikiuoti į tinkamą eismo juostą. Tai, jog pareiškėjas nutarė ne laukti, kol galės persirikiuoti į leistiną eismo juostą, o važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, buvo subjektyvus jo pasirinkimas, nulėmęs administracinio nusižengimo padarymą. Juolab kad pats pareiškėjas nėra nuoseklus. Bylos nagrinėjimo Institucijoje metu jis paaiškino, kad pasirinko sprendimą persirikiuoti, pravažiavus perėją (kad nekliudytų transporto priemonių judėjimo srautui), tuo tarpu teisme teigė, jog persirikiavo prieš pat pėsčiųjų perėją. Vis tik šis teiginys neatitinka byloje objektyviai foto nuotraukose užfiksuotų aplinkybių, iš kurių (transporto priemonės pozicijos) matyti, kad, stovėdamas prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pareiškėjas nedaro ir dar neketina daryti persirikiavimo manevro (transporto priemonė stovi visiškai tiesiai). Be to, kitoje eismo juostoje, tarp važiuojančių automobilių buvo pakankamas tarpas, kuris būtų sudaręs galimybę pareiškėjui persirikiuoti dar iki pėsčiųjų perėjos, esant tokiam ketinimui.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad pagal ANK 12 straipsnio 1 dalį, mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika gali būti pripažįstama tik šioje teisės normoje nurodyta numatytų administracinių nusižengimų požymių turi veika, o ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta veika nėra įrašyta į šį sąrašą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo svarstyti dėl pareiškėjo veikos pripažinimo mažai pavojinga veika.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti nėra. Be to, teismas sprendžia, jog pareiškėjui šiuo nutarimu paskirta minimali nuobauda yra teisinga, nustatyta tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę. Dėl to naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, o administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo S. S. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19200-2025.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.